- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-69-857/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00665-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- R. V., M. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Danguolei Miškinei
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.6Kreditoriaus interesų gynimas
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti atsakovų R. V. (toliau – ir atsakovas) ir M. V. (toliau – ir atsakovė) 2021-11-22 sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, nagrinėdama skolininko R. V. turimą ir turėtą turtą dėl išieškojimo užtikrinimo galimybės, nustatė, kad remiantis VĮ Registrų centras duomenimis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021-11-22 padovanojo 3/8 žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 400,00 Eur (2022-01-31 datai). Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-06-06 duomenis skolininkas R. V., turi 137 258,81 Eur skolą ieškovei. Ginčijamos sutarties sudarymo dienai (t. y. 2021-11-22) pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis R. V. skola ieškovei sudarė 136 883,97 Eur (mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis mokestinė nepriemoka susidarė: gyventojų pajamų mokestis už 2008 m., pridėtinės vertės mokestis už 2013 m. sausio mėn., žemės mokestis už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 metus). Atsakovo R. V. vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, lėšų į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas nėra. Laikytina, kad tokiais savo veiksmais atsakovas R. V. neteko turto į kurį būtų galima nukreipti skolos valstybei išieškojimą, nes pasirašius dovanojimo sutartį, buvo pabloginta skolininko turtinė padėtis. Be to R. V. ir M. V. neprivalėjo sudaryti 2021-11-22 ginčijamos dovanojimo sutarties, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jos sudaryti, t. y. nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos sutarties sudarymo, o jos sudarymas iš esmės tik pablogino ieškovės, kaip kreditorės, teises ir interesus išsiieškoti atsakovo R. V. skolą į valstybės biudžetą. Ieškovės vertinimu, atsakovų R. V. ir M. V. 2021-11-22 sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė ieškovės interesus, kadangi dovanojimo sutartis yra sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovė neturėtų galimybės išieškoti R. V. skolų valstybės biudžetui. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos sąlygos 2021-11-22 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodoma, kad R. V. neginčija tos aplinkybės, kad yra skolingas ieškovei 136 883,97 Eur, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, kad dovanojimo sutartis yra sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovė neturėtų galimybės išieškoti R. V. skolų valstybės biudžetui. Taip pat atsakovai mano, kad nėra pagrindo (tai yra visų sąlygų) actio Pauliana instituto taikymui, tame tarpe, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio bei kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, o trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinj dvišalį sandorj, buvo nesąžiningas. Atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, ir ta teisė atsirado anksčiau, nei ieškovės teisė į atsakovą, dėl tos priežasties ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis. 2009-07-10 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp O. V. (atsakovo motinos), kaip paskolos davėjos, ir R. V., kaip paskolos gavėjo. Paskolos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti paskolos suma, tačiau buvo aptarta, kad paskolos davėja suteikia paskolą bankiniu pavedimu j paskolos gavėjo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant žodį „paskola". Paskola buvo suteikta iki pareikalavimo, tai yra paskolos davėja turėjo teisę pareikalauti gražinti paskolą raštu informuojant paskolos gavėją prieš mėnesj. O. V. suteikė atsakovui 87 795,70 Eur paskolą, kuri buvo teikiama dalimis. Pirma paskolos dalis buvo suteikta 2009-07-28, jos dydis sudarė 70 000 Lt (20 273,40 Eur), vėliau buvo teikiama kitomis dalimis iki pat 2012-06-04, viso buvo paskolinta 303 141 Lt (87 795,70 Eur). O. V. pareikalavo gražinti suteiktą paskolą iki 2012-12-31, tačiau paskola gražinta nebuvo nei laiku, nei vėliau. Atsakovas buvo skolingas ieškovei gyventojų pajamų mokesčio už 2008 m., pridėtinės vertės mokesčio už 2013 m. sausio mėn., žemės mokesčio už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 metus. Tai yra visi mokesčiai atsirado vėliau, nei buvo suteikta paskola, išskyrus gyventojų pajamų mokestį už 2008 metus. Tačiau sprendimas dėl 2008 m. gyventojų pajamų mokesčio buvo priimtas vėliau, tai yra tik 2013 metais. Atsakovų nuomone, ieškovės teisė į atsakovą atsirado ne anksčiau, nei 2013 metais. 2017-02-28 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą iš O. V.. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad įgyjama visa suteikta paskola, tai yra 87 795,70 Eur. Pati O. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2021-11-12, tai yra Dovanojimo sutarties sudarymo dieną, buvo sudarytas Susitarimas dėl skolos sumažinimo, kuriuo atsakovas ir atsakovė sutarė, kad dovanojus ginčo turtą, yra sumažinamas skolos dydis 40 000 Eur suma. Tuo buvo iš dalies patenkintas atsakovės reikalavimas ir sumažėjo likusi grąžintiną atsakovei suma iki 47 795,70 Eur. Toks sandoris, kai paskola gražinama turtu, o ne pinigais, yra teisėtas ir galimas, dėl tos priežasties šalys ir įvertino ginčo turtą 40 000 Eur suma, nors Nekilnojamo turto registro duomenimis dovanotas turtas kainavo ženkliai mažiau, t.y. 6 037,50 Eur.
4. Atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad sandoris iš esmės buvo atlygintinas - gavus turtą, jo verte buvo sumažintas skolos dydis; skolininkas privalėjo sudaryti sandorį (tai yra gražinti skolos dalį), ką jis ir padarė; sandoriu nebuvo siekiama, kad ieškovė neatgautų skolos, o buvo siekiama sumažinti skolos dydį ankstesnei kreditorei, tai yra atsakovei; M. V. žinojo apie tai, kad R. V. turi kreditorių, tačiau jai nebuvo žinoma apie skolą ieškovei, taip pat jos atsiradimo datą ir pagrindus; M. V. buvo sąžininga, nes teisėtai atgavo dalį paskolos ginčo sandoriu; R. V. buvo sąžiningas, nes turtu gražino skolos dalį ankstesniam kreditoriui.
5. Tretysis asmuo Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė D. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Žemės sklypo dovanojimo sutartį patvirtino teisėtai.
6. Dublike, dalyje dėl ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo teisių, nurodoma, kad ieškovei 2013 m. atlikus patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo tapo žinoma, kad gyventojų pajamų mokestis už 2008 m. nėra deklaruotas ir nėra sumokėti mokesčiai, tačiau atsakovui R. V., tai turėjo būti žinoma anksčiau ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2008 m. turėjo būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki 2009-05-05. Atsakovas turėjo žinoti apie savo prievoles kaip mokesčių mokėtojas, kuris laikosi teisės aktų ir deklaracijas teikia laiku ir mokesčius sumoka laiku. A. R. V. mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2009 m. kada turėjo būti pateikta gyventojų pajamų mokesčio deklaracija, t. y. dar iki ginčo dovanojimo sandorio sudarymo, o įsigaliojęs patikrinimo aktas, kuriuo buvo patvirtintos papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos tik suteikė kreditoriui galimybę reikalauti priverstinio šios prievolės vykdymo.
7. Triplike nurodoma, kad ieškovė dublike nebekvestionuoja atsakovų nesąžiningumo ir to, kad sandoris laikytinas neatlygintinu, tai yra nepalaiko šių sąlygų, būtinų taikyti actio Pauliana ieškinį tačiau akcentuoja tai, kad ieškovė buvo ankstesnės eilės kreditorius, tai yra jos reikalavimas atsirado 2009-05-05, kai tuo tarpu tiek paskolos sutartis, tiek ir mokėjimai buvo atlikti vėliau, o dovanojimo sutartis ženkliai vėliau. Atsakovė pareiškia, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas, ieškovės nuomone, turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčius už perleistą turtą. Atsakovė sandoryje, kurio pagrindu atsakovui kilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nedalyvavo, jo sudarymo metu jai buvo 8 metai. Taip pat jai nieko nežinoma ir apie tai, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis minėtas mokestis nebuvo sumokėtas, nes ir teisės į minėtą mokestį atsiradimo metu, tai yra 2008 metais, jai buvo tik 9 metai, o ieškovės sprendimo dėl mokesčių sumokėjimo metu (2013 metais), jai buvo 14 metų. Atsakovei nebuvo žinoma, kad įgijant reikalavimo teisę į atsakovą ir sudarant dovanojimo sutartį, kuriuo buvo sumažinta atsakovo skola, sudarant atitinkamą susitarimą, egzistuoja ankstesnės eilės kreditorius. Net ir ieškinyje neminima apie tai, kad reikalavimas kildinamas iš 2008 metais atsakovo sudarytų sandorių mokesčių nesumokėjimo, o minima tik tai, kad 2013 metais dėl jų buvo priimtas VMI sprendimas. Todėl atsakovė turėjo teisę sudaryti dovanojimo ir kitus sandorius, kadangi tuo buvo iš dalies sumažinta skola jai ir ji buvo sąžininga ir neturėjo prielaidos manyti, kad egzistuoja ankstesnės eilės kreditorius, tai yra ieškovė. Dėl tos priežasties, nesant visų actio Pauliana sąlygų, ieškinys neturi būti tenkinamas, o dovanojimo sutartis naikinama.
8. Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad paskolos sutarties sudarymo metu jis, jo manymu, nebuvo skolingas ieškovei, nes tuo laiku galiojo mokestinė lengvata, kuria atsakovas, ja pasinaudojo, ir tik daug vėliau, tai yra 2013 metais buvo nustatyta, kad atsakovas yra neteisus. Tačiau iki to atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad egzistavo ankstesnės eilės kreditorius ir jis turėjo teisę sudaryti paskolos sutartį ir gražinti pinigus pagal ją. Apie tai, kad egzistuoja prievolė ieškovei, atsakovas sužinojo tik iš 2013 metų ieškovės sprendimo, iki to šis faktas nebuvo žinomas. Atsakovas nuosavybės teise valdė 3/8 ginčo žemės sklypo dalis eilę metų ir tos dalys nebuvo nei areštuotos, nei dėl jų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, todėl neaišku, kodėl ieškovė dėl jų išieškojimo nesikreipė anksčiau, o tik dabar ginčija dovanojimo sutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir sutikus su ieškovės nuomone dėl to, kad 2009-05-05 jis buvo skolingas 35 656,45 Lt (10 326,82 Eur), ieškovė turi teisę tik į tokio dydžio reikalavimą, kai tuo tarpu paskola buvo ženkliai didesnė, nei mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, ir buvo lygi 87 795,70 Eur. Paskola buvo teikiama dalimis nuo 2009 iki 2012 metų. Todėl net ir vertinant kokio dydžio Ieškovo reikalavimas buvo ankstesnis ir kokio jis turi reikalauti naikinant ginčo sandorį, kyla abejonės, ar dėl tokio dydžio reikalavimo ieškovė turi teisę naikinti ginčo dovanojimo sutartį visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
10. Iš ieškovės pateikto atsakovo skolos balanso matyti, jog 2021-11-22 dienai atsakovo skola ieškovei mokesčių pavidalu (gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, žemės mokestis) sudarė 136 883,97 Eur, o 2022-06-06 dienai – 137 258,81 Eur. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypo dalis), iki 2021-11-22 priklausė atsakovui ir 2021-11-22 dovanojimo sutartimi buvo perleista atsakovei, viso žemės sklypo plotas 21,2254 ha, vidutinė viso žemės sklypo rinkos vertė 16400 Eur (2022-04-14 dienai). Tarp atsakovų 2021-11-22 yra sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią žemės sklypo dalis buvo padovanota atsakovo atsakovei. Iš 2009-07-10 Paskolos sutarties matyti, jog O. V. paskolino atsakovui nenurodytą pinigų sumą, kurią įsipareigojo pervesti atsakovui į banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant žodį „paskola“. Iš teismui pateikto O. V. banko sąskaitos išrašo matyti, jog ji 2009-08-31 pervedė atsakovui 80000 Lt (23169 Eur), 2009-09-03 - 20000 Lt (5792 Eur), 2009-09-12 – 4000 Lt (1158 Eur) 2009-10-08 – 10000 Lt (2896 Eur), 2009-11-12 – 3000Lt (868 Eur), 2009-11-13 – 2000 Lt (579 Eur), 2009-11-19 – 2000 Lt (579 Eur), 2009-11-28 – 2000 Lt (579 Eur), 2009-12-24 – 1100 Lt (318 Eur), 2010-03-18 – 50 Lt (14 Eur), 2010-03-24 – 10000 Lt (2896 Eur), 2010-04-01 – 1500 Lt (343 Eur), 2010-04-02 – 3000 Lt (868 Eur), 2010-04-24 – 1000 Lt (289 Eur), 2010-05-03 – 50000 Lt (14481 Eur), 2012-05-07 – 2000 Lt (579 Eur), 2012-05-16 – 900 Lt (260 Eur), 2012-05-31 – 94 Lt (27 Eur), 2012-06-04 – 497 Lt (143 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodytos paskirtys – paskola. 2017-02-28 O. V. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido iš 2009-07-10 paskolos sutarties tarp O. V. ir R. V., kylantį 87795,70 Eur reikalavimą M. V.. 2021-11-22 tarp atsakovų sudarytas susitarimas dėl skolos sumažinimo, kuriuo atsakovo atsakovei dovanoto žemės sklypo dalis įvertinama 40000 Eur ir nustatoma, jog likusi atsakovo skola atsakovei yra 47795,70 Eur.
11. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu
12. Pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
13. Sąlyga turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kaip actio Pauliana sąlyga, reiškia, kad ji taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004).
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba pakanka nustatyti, kad nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018). Tarp šalių nėra ginčo, dėl ieškinio senaties ir dėl to jog žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties sudarymo momentu ir iki jos sudarymo atsakovas buvo skolingas ieškovei 136 883,97 Eur, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui reikalauti grąžinti skolą.
16. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
17. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Atsakovas neįrodinėjo, jog turi pakankamai turto atsiskaityti su ieškove. Teismas neturi duomenų, jog atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovei ir kitiems kreditoriams. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove, kaip ginčo sandorio sudarymo metu buvusia jo kreditore, tačiau neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, pasirinko tokio elgesio modelį, kuris pažeidė ieškovės teisę į visišką skolos atlyginimą, nes žinodamas (privalėdamas žinoti), jog yra skolingas nesumokėtų mokesčių ieškovei, ginčo sandoriu perleido dalį žemės sklypo ir tuo suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – atsakovei. Taip atsakovas siekė išvengti prievolės įvykdymo ieškovui.
18. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
19.CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorį sudarė su artima giminaite – dukra. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga. Atsakovės atstovo teiginys, jog skolos susidarymo metu atsakovė buvo nepilnametė, o sudarymo metu gyveno skyrium ir apie atsakovo skolas nieko nežinojo yra deklaratyvus. Pažymėtina, jog atsakovė pasirinko bylos vedimo būdą per atstovą, bylos nagrinėjime nedalyvavo ir paaiškinimų (davus priesaiką) nedavė. Atstovo paaiškinimai nėra pripažintini įrodymais byloje. Kitokių įrodymų, paneigiančių CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatytą prezumpciją nepateikta.
20. Dėl to, kas yra nustatyta, teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento tenkintinas visiškai.
22. Patenkinus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 11,20 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų priteistina po 92 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66, 6.193 straipsniais, teisingumo, protingumo kriterijais teismas
nusprendė:
Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį, atsakovams R. V. ir M. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2021-11-22 sudarytą 3/8 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dovanojimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento.
Priteisti atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vienuolika eurų 20 ct (įmokos kodas 5662) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir devyniasdešimt du eurus žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybės naudai.
Priteisti atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vienuolika eurų 20 ct (įmokos kodas 5662) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir devyniasdešimt du žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybės naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.