- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-2986-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17990-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- M. E.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) BUAB „Niko kelionė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niko kelionė“ ieškinį atsakovui M. E. (M. E.) dėl įpareigojimo grąžinti turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-16 sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Niko kelionė“ ieškinį atsakovui M. E. dėl įpareigojimo grąžinti turtą, kuriuo ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei priklausantį turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
Šalies argumentai
2. 2018-10-22 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šių išlaidų objektyviai negalėjo pateikti, nes byloje buvo priimtas sprendimas už akių, o pagal CPK nuostatas teismas priimdamas sprendimą už akių apie posėdį šalių neinformuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje buvo suformulavusi prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki sprendimo už akių priėmimo dokumentų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Iš ieškovės pateiktų dokumentų teismas sprendė, kad išlaidas už advokato pagalbą ieškovė patyrė jau po sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2018-10-18, o šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus teismui pateikė tik 2018-10-22, t. y. po bylos išnagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad byla buvo vedama elektronine forma, ieškovei atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, ieškinyje buvo pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl ieškovė turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki sprendimo už akių priėmimo. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, kodėl išlaidų negalėjo apmokėti bei pateikti tai pagrindžiančių duomenų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas konstatavo, kad tokio nerūpestingumo neigiamos pasekmės tenka pačiai ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismo motyvai yra nepagrįsti bei pažeidžia ieškovės kaip sąžiningos proceso šalies interesus.
7.2. Nesutiko su teismo argumentais, kad ieškovei ieškinyje išreiškus prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo ir bylai esant elektroninei, be to, ieškovei esant atstovaujamai advokato, ieškovė turėjo numatyti, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo, bus priimtas sprendimas už akių. Ieškovės tvirtinimu, įstatyme nėra imperatyvo, kad teismas turėtų pareigą priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija neaktyviai šaliai, o tik viena iš priemonių koncentruotumo principui įgyvendinti.
7.3. Tvirtino, kad ieškovė su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo į teismą kreipėsi nepraleisdama CPK 277 straipsnio dalyje numatytų terminų. Jos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 straipsnis).
8. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą padaręs išvadą, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki teismo sprendimo už akių priėmimo, nebuvo pateikusi teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.
10. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/16; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
13. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta priimant sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu už akių apeliantės ieškinį patenkino visiškai. Apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla, bylos šalims nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją, esą apeliantė ieškinyje pati buvo pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovė nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvyks į teismo posėdį, todėl ji galėjo tikėtis, kad bus priimtas teismo sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta apeliantės naudai, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso pagal įstatymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), ko nekvestionuoja ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantė teismui pateikė duomenis, kad sekančią dieną po sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2018-10-18, buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas (procesinio dokumento parengimą ir teisines konsultacijas) ir tą pačią dieną sąskaita buvo apmokėta. Aplinkybė, kad sąskaita išrašyta bei apmokėta po procesinio sprendimo priėmimo neleidžia spręsti apie galimą šalies piktnaudžiavimą, nes duomenų, kad sąskaita būtų išrašyta už neatliktus procesinius veiksmus, nėra. Be to, teismui suteikta teisė priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius nustatyti atsižvelgiant į Rekomendacijas ir atliktų darbų mastą.
14. Šiuo atveju atsisakymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai ieškovė nėra / neturi būti informuojama apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, neatitiktų formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2-327-180/2017; 2018-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018).
15. Atsižvelgdamas į aptartą, į sprendimo už akių priėmimo specifiškumą, nenustatęs šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir jos atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo požymių bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti ieškovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama teismo nutartis iš esmės formalizuota, todėl naikintina, perduodant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 277 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.