Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-17 · Administracinė byla Nr. I-7694-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
I-7694-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (11-12 b. l.).

Skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2013-08-26 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Šiuo laikotarpiu buvo patalpintas į kameras Nr. 145, 146, 141, 154, 302 ir kitas kameras, kurių plotas buvo apie 8 kv. m. Kamerose buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis, o tai neatitiko teisės aktais nustatytos vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos reikalavimų. Nurodė, kad dėl ploto trūkumo buvo apribota judėjimo laisvė, nebuvo sąlygų pavalgyti (kameroje buvo tik vienas stalas ir dvi kėdės), dėl to nuolat kildavo konfliktų tarp kameroje laikomų asmenų. Nurodo, kad ploto trūkumas taip pat apsunkino jo galimybes rengtis teisminiams procesams, mokytis. Aprašytas sąlygas Lukiškių TI-K pareiškėjas laiko kankinančiomis ir nežmoniškomis. Dėl to, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, teigia patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, sutriko miegas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas 2013-04-30 atvyko į Lukiškių TI-K ir jame buvo laikomas iki 2013-08-26. Laikotarpiais 2013-05-14 – 2013-05-28, 2013-06-04 – 2013-06-18, 2013-07-09 – 2013-07-16 pareiškėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo išvykęs.

Paaiškino, kad skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gautas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76“2010 21 punkto reikalavimų.

Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad V. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nesant nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (CK 6.271 str)., pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas (18-23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. K. 2013-04-30 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m² (vakare 3 asmenys kameroje). Vėliau pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: 2013-05-01 kameroje Nr. 109 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2013-05-02 perkeltas į kamerą Nr. 146, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2013-05-03 – 2013-05-09 kameroje Nr. 146 (ryte 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2013-05-10 kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje); 2013-05-11 – 2013-05-13 kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2013-05-14 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2013-05-28 pareiškėjas atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m² (vakare – 6 asmenys kameroje); 2013-05-29 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas 7,94 m² (ryte – 3, vakare, 4 - asmenys kameroje); 2013-05-30 – 2013-06-03 kameroje Nr. 140 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2013-06-04 V. K. išvyko į Alytaus areštinę; 2013-06-18 pareiškėjas atvyko iš Alytaus areštinę ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m² (vakare 4 asmenys kameroje); 2013-06-19 perkeltas į kamerą Nr. 146, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-06-20 – 2013-06-25 kameroje Nr. 146 (ryte - 4 vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-06-26 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-06-27 kamera Nr. 146 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-06-28 - 2013-06-30 kameroje Nr. 146 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-07-01 kameroje Nr. 146 (3 asmenys kameroje);

2013-07-02 perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas - 7,94 m² (4 asmenys kameroje); 2013-07-03 kameroje Nr. 178 (3 asmenys kameroje); 2013-07-04–2013-07-08 kameroje Nr. 178 (4 asmenys kameroje); 2013-07-09 išvyko į Alytaus areštinę; 2013-07-16 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 109, kurios plotas - 7,31 m (3 asmenys kameroje); 2013-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-18 – 2013-07-23 kameroje Nr. 145 (4 asmenys kameroje); 2013-07-24 - 2013-07-25 kameroje Nr. 145 (3 asmenys kameroje); 2013-07-26 – 2013-08-13 kameroje Nr. 145 (4 asmenys kameroje); 2013-08-14 kameroje Nr. 145 (3 asmenys kameroje); 2013-08-15 – 2013-08-18 kameroje Nr. 145 (4 asmenys kameroje); 2013-08-19 kameroje Nr. 145 (3 asmenys kameroje); 2013-08-20 – 2013-08-26 kamera Nr. 145 (4 asmenys kameroje); pareiškėjas 2014-12-16 išvyko į Alytaus pataisos namus (24-25 b. l.).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sąlygų (vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos), ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-04-30 iki 2013-08-26 su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 84 dienas. Nurodytu laikotarpiu, išskyrus 2013-05-14 – 2013-05-28, 2013-06-04 – 2013-06-18, 2013-07-09 – 2013-07-16, kai pareiškėjas buvo išvykęs į Alytaus areštinę, jam teko nuo 1,22 iki 2,65 m² kameros ploto. Taigi, visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto, buvo pažeista. Tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų suimtųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos jo suėmimo sąlygos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat atlieka visuomenės sveikatos apsaugos kontrolę Lukiškių TI-K, nustatyti pažeidimai yra šalinami (26-79 b. l.).

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo suėmimo sąlygų, įvertinus pažeidimo trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl laikymo sąlygų, nes teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl Lukiškių TI-K kamerų įrengimo (įrengtų vietų pavalgyti trūkumas) iš esmės yra susiję su tuo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus ploto kameroje norma. Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teismas kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę (84 dienas su pertraukomis pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl tokių laikymo sąlygų būtų reikšmingai pablogėjusi jo sveikata, atsižvelgdamas į valstybės pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo (suėmimo) sąlygas, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, laiko, kad adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 600 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 (šešis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė