Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2022 m. birželio 12 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato esančiame kieme, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei kilusio žodinio konflikto metu stūmė nukentėjusiąją E. V., dėl ko ši krisdama susižalojo delnus ir kelius, dėl ko jautė fizinį skausmą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas A. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, nesutinkama tik dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš 64¹ straipsnio turinio ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad šis baudžiamasis įstatymas taikomas visais atvejais, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo visų BK 64¹ straipsnio taikymui būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios įstatymo nuostatos A. L. atžvilgiu netaikė. Prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą, BPK 220 straipsnio pagrindu perdavė bylą su kaltinamuoju aktu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams – byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis A. L. teisiamojo posėdžio metu, po kaltinamojo akto perskaitymo, kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodymus sutiko duoti po liudytojų apklausos, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas pagrįstai nebuvo atliktas. Pažymėtina, kad viena iš BK 64¹ straipsnio privalomų sąlygų yra kaltinamojo visiškas kaltės pripažinimas, kuris turi būti pareiškiamas iškart po to, kai prokuroras perskaito kaltinamąjį aktą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai paskyrė bausmę A. L., nes nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbų metu nuteistasis išreiškė prašymą subendrinti visas bausmes pagal atskirus nuosprendžius. Pažymėtina, kad šis prašymas negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi klausimas dėl bausmių bendrinimo pagal atskirus nuosprendžius turi būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje, kreipiantis į vėliausią nuosprendį priėmusį teismą.

9. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 70 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. L..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.