- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- I-100-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03479-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Laurinavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015-11-12 protokolinį sprendimą Nr. PRP-44, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-13 sprendimo Nr. 20092 dalį, kuria pareiškėjai buvo sumažintas socialinės pašalpos dydis 30 proc. laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01, ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nuo 2015-11-01 susidariusią socialinės pašalpos skolą grąžinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Pareiškėja R. P. skunde (2-4 b. l.), patikslintuose skunduose (41-43, 93-95 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2015-11-05 kreipėsi dėl socialinės pašalpos pratęsimo. Užpildė reikiamus dokumentus, pateikė prašymą dėl socialinės pašalpos nemažinimo, nurodydama nemažinimo priežastis, jog aktyviai dalyvauja visuose darbo biržos pasiūlymuose, bet nesiseka įsidarbinti, nes darbdavys jos nepasirenka. Šiaulių miesto savavaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2015-11-13 priėmė sprendimą Nr. 20092, kuriuo pratęsė paskirtos socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01, tačiau minėtu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 str. 2 d. 2 p., sumažino pašalpos dydį trisdešimt procentų, t. y. nuo 102 Eur iki 71,40 Eur motyvuojant, jog ji socialinę pašalpą gauna jau 28 mėnesius ir per šį laikotarpį nedirbo, nors įdarbinta nebuvo ne dėl savo kaltės. Su tokiu Šiaulių miesto savavaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Šiaulių miesto savavaldybės Paramos teikimo komisijos sprendimu nesutinka. Mano, kad sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti neteisingai taikant įstatymo nuostatas, todėl jie naikintini. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 str. 3 d. numatyta, kad savivaldybės administracijai yra suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jei Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Analogiška ir net išplėsta nuostata yra perkelta ir į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-02-26 sprendimu Nr. T42 patvirtintą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Atsižvelgiant į tai, kad socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiu nedirbo ne dėl savo kaltės, paskirtoji socialinė pašalpa negalėjo būti mažinama, nes Šiaulių teritorinė darbo birža pašalpos mokėjimo laikotarpiu siūlė darbus, kurių negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės. Tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, jog ji negali dirbti su dulkėmis, cheminėmis medžiagomis, kai šiluminė aplinka neatitinka norminių verčių, lauko sąlygomis bei jonizuojančia spinduliuote. Siūlant viešuosius darbus ir nukreipiant pas darbdavį įsidarbinti Šiaulių teritorinė darbo birža privalėjo darbo pasiūlymus teikti atsižvelgiant į sveikatos būklę. Taigi ji nėra atsakinga už neigiamus pasiūlymų įsidarbinti rezultatus, nes visi neigiami darbo rezultatai yra su pateisinama priežastimi – darbdaviai, pas kuriuos buvo nukreipta įsidarbinimui, pasirinko kitus kandidatus arba pasiūlė dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Nurodė, kad negali daryti įtakos darbdavių sprendimui pasirinkti vieną ar kitą kandidatą. Dėl minėtų priežasčių pateikti darbo pasiūlymai prilygintini situacijai, kai faktiškai darbas nebuvo pasiūlytas.
Atsiliepimas
Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime (101-103 b. l.) bei atsakovų atstovė Agnė Laurinavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka. 2013 m. birželio l d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimui, kuriuo 10 straipsnio 2 dalimi yra nustatomi pašalpos gavimo laikotarpiai nuo kurių yra mažinama socialinė pašalpa. Pabrėžė, kad piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašu. Pagal 2015-11-05 R. P. pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir prašymą Paramos teikimo komisijai buvo priimtas sprendimas skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2015-11-16 raštu Nr. (28.4.40) SSP-3441. Pagal R. P. 2015-11-13 pateiktą prašymą jai buvo įteikti Socialinės paramos skyriaus 2015-11-13 sprendimo Nr. 20092 ir Paramos teikimo komisijos 2015-11-12 protokolinio sprendimo Nr. PRP-44 patvirtintos kopijos. Be to, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. R. P., kaip matyti iš Darbo biržos duomenų bazės išraše, buvo siūlomas darbas. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į pareiškėjos R. P. socialinės pašalpos mokėjimo laiką, tai yra, kad socialinė pašalpa pareiškėjai mokama 28 mėnesius, buvo priimtas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 20092, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01 yra mažinamas socialinės pašalpos dydis 30 procentų. Pagal minėtą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalį savivaldybės administracijai yra suteikta teisė nemažinti socialinės pašalpos dydžio. Vadovaujantis 2015-02-26 Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo Nr. T-42 32 punktu, pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima protokolinius sprendimus, o vienas iš jų nurodytas 32.10 punkte dėl nemažinimo socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Paramos teikimo komisijos posėdžio protokolu buvo priimtas sprendimas sumažinti pašalpos dydį 30 procentų. Be to, atkreipė dėmesį, kad 2015-11-10 nuvykus Socialinės paramos skyriaus darbuotojoms surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, aktas buvo surašytas pasitikint pareiškėjos parodymais, jog bute niekas nepasikeitė, o buto apžiūrėti darbuotojos nebuvo įleistos. Prašo pareiškėjos skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Pareiškėjos R. P. skundas ir patikslinti skundai tenkinti.
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015-11-12 protokolinio sprendimo Nr. PRP-44, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-13 sprendimo Nr. 20092 dalies, kuria pareiškėjai buvo sumažintas socialinės pašalpos dydis 30 proc. laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nuo 2015-11-01 susidariusią socialinės pašalpos skolą grąžinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas, nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas, kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų.
Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Analogiška ir net praplėsta nuostata yra įtvirtinta taip pat Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-42 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (62-65 b. l.) 32.10 punkte, kuris numato, jog pareiškėjams pateiktus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima protokolinius sprendimus dėl nemažinimo socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties.
Šalies argumentai
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisiją su prašymu dėl nesumažintos socialinės pašalpos skyrimo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., prašyme taip pat nurodė, jog ji yra registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, aktyviai dalyvauja darbo rinkos politikos priemonėse, tačiau nesiseka įsidarbinti dėl pateisinamų priežasčių, jokių kitų pajamų neturi (69 b. l.). 2015 m. lapkričio 10 d. buvo surašytas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (120-121 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. P. socialinė pašalpa mokama nuo 2013 m. birželio 1 d., skundžiami sprendimai priimti 2015 m. lapkričio mėn., t. y. kai pareiškėjai socialinė pašalpa jau buvo mokama 28 mėnesių. Taip pat byloje pateikti dokumentai (70, 110-113 b. l.) patvirtina, kad pareiškėjai ne kartą buvo teikiami darbo pasiūlymai ir visais atvejais (išskyrus 2014-04-09 – rinkimų komisijos narys) pasiūlymų rezultatai buvo neigiami, tačiau su pateisinama priežastimi.
Atsižvelgiant į administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumą bei aukščiau paminėtas ginčui taikytinas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (62-65 b. l.) 32.10 punkto nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, priimdamas ginčijamą 2015 m. lapkričio 12 d., protokolinį sprendimą Nr. PRP-44 (122 b. l.) skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, priėmė neteisėtą individualų administracinį aktą. Pažymėtina, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, svarstydamas pareiškėjos pateiktą prašymą, turėjo vadovautis ir taikyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (62-65 b. l.) 32.10 punktą, bei priimti sprendimą dėl socialinės pašalpos dydžio nemažinimo, kadangi visais atvejais pareiškėjai teikiamų darbo pasiūlymų rezultatai buvo neigiami su pateisinama priežastimi (išskyrus 2014-04-09 – rinkimų komisijos narys), t. y. pareiškėja atitiko Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 32.10 punkto keliamus reikalavimus paramos gavėjui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis įtvirtina, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, ne kartą yra pažymėjęs, jog šiomis nuostatomis yra išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis, o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d, 2004 m. kovo 5 d. nutarimai).
Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą spręstina, kad pareiškėja visą socialinės pašalpos gavimo laikotarpį aktyviai stengėsi įsidarbinti, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tačiau ne dėl savo kaltės, niekaip negalėdama įtakoti trečiųjų asmenų sprendimų, įdarbinta nebuvo. Todėl tokia situacija, kai asmuo, niekaip negalėdamas pakeisti savo socialinės padėties, nors ir aktyviai stengdamasis, netenka dalies socialinės pašalpos, negali būti pripažįstama teisėta ir socialiai teisinga.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-653-552/2015, kurioje ginčas buvo keliamas dėl sprendimo, kuriuo neskirta piniginė socialinė parama, pažymėjo, kad atsakovas, nepakankamai individualiai spręsdamas susidariusią situaciją, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti piniginę socialinę paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia bei išvengti skurdo spąstų, o tuo pačiu pažeidė ir visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamas protokolas ir sprendimas, kuriais nutarta pareiškėjai skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1543/2012).
Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas Nr. PRP-44 (122 b. l.), kuriuo nutarta skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, priimtas vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, remdamasis Paramos teikimo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolu Nr. PRP-44, priėmė 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 20092 (123 b. l.) skirti 30 procentų sumažintą socialinę pašalpą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Pastarajame sprendime nurodomas skyrimo pagrindas: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalis išskiria 5 punktus, kiek socialinė pašalpa yra mažinama atsižvelgiant į socialinės pašalpos gavimo laikotarpį, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokole Nr. PRP-44 nurodyta tik minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, konkrečiai ir tiksliai nenurodant įstatymo 10 straipsnio 2 dalies punkto, taikytino nagrinėjamoje situacijoje. Taip pat įvertinus skundžiamo protokolo turinį matyti, jog protokolas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (nurodytas faktinis pagrindas), tačiau protokole visiškai neišskirtos priežastys (motyvai), kodėl pareiškėjai nutarta skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, t. y. protokole nenurodyta individuali argumentacija. Be to, įvertinus ir kito skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 20092 nenurodytos priežastys (motyvai), kodėl pareiškėjai skirta sumažinto dydžio socialinė pašalpa, nenurodyta konkreti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo norma, taikytina nagrinėjamoje situacijoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą bei ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovai netinkamai taikė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-42 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą, skundžiamame protokole ir sprendime aiškiai nenurodė įstatyminio pagrindo, nepateikė individualios argumentacijos, o tai reiškia, jog Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015 m. lapkričio 12 d. protokolinis sprendimas Nr. PRP-44 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 20092 dalis dėl socialinės pašalpos sumažinimo yra neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 20092 pasirašo vyresnioji socialinių išmokų specialistė A. K. ir socialinių išmokų vyriausioji specialistė A. M. Susipažinus su Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo (83-84 b. l.) 2 p. matyti, kad Socialinės paramos skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybė reikalinga užtikrinti teisingą socialinių bei šalpos išmokų ir kompensacijų už būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas dokumentų priėmimą, išmokų ir kompensacijų skaičiavimą, teisingą duomenų suvedimą į kompiuterį. Įvertinus minėtos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo IV skyriuje numatytas funkcijas nustatyta, kad sprendimų priėmimo funkcija nėra numatyta. Šiuo atveju skundžiamą sprendimą pasirašė vyresnysis specialistas, kuriam nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą sprendimą taip pat pasirašė socialinių išmokų vyriausioji specialistė A. M., kuriai Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyriausiojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo (85-86 b. l.) 4.1 p. suteikiama teisė priimti sprendimus dėl socialinių bei šalpos išmokų ir kompensacijų skyrimo ar jų mokėjimo nutraukimo, negalima konstatuoti, kad būtent šis pažeidimas daro skundžiamą 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 20092 neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr.(28.4.40)SSP-3441 „Dėl socialinės pašalpos mažinimo“ (128 b. l.) matyti, kad prie rašto skundžiami aktai nėra pridedami, taip pat matyti, kad aptariamas tik Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos priimtas protokolinis sprendimas ir neinformuojama apie kitą skundžiamą aktą, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 20092. Tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytai asmens informavimo tvarkai apie jam skirtą arba jo teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį individualų aktą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015 m. lapkričio 12 d. protokolinis sprendimas Nr. PRP-44 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 20092 dalis dėl socialinės pašalpos sumažinimo yra neteisėti iš esmės ir naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą ir patikslintus skundus tenkinti.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015 m. lapkričio 12 d. protokolinį sprendimą Nr. PRP-44.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 20092 dalį, kuria R. P. buvo sumažintas socialinės pašalpos dydis 30 procentų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. susidariusią socialinės pašalpos skolą grąžinti pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo nustatytą tvarką.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.