- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1355-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07472-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos (administravimo išlaidų) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 668,79 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pripažinta, kad likviduojamos R. K. individualios įmonės veikla pasibaigė. Ieškovas pateiktu ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą buvusiam įmonės vadovui – atsakovui R. K.. Duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovas nepateikė. „Liteko“ sistemoje duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą už reiškiamą ieškinį taip pat nėra. Ieškovas laikosi pozicijos, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą ne bankroto ar restruktūrizavimo, o atskiroje civilinėje byloje dėl administravimo išlaidų priteisimo iš likviduotos įmonės buvusio vadovo. Teismo vertinimu, ieškovas nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl privalo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą teismui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus.
5. Teismas pažymėjo, kad, likvidavus įmonę, o jos bankroto administratoriui reiškiant reikalavimą buvusiam įmonės vadovui, bankroto administratorė nebetenka CPK 83 straipsnio 1 punkte 9 dalyje numatytos lengvatos nemokėti žyminio mokesčio už reiškiamą reikalavimą, kadangi reikalavimą reiškia ne bankrutuojanti įmonė, o ir reikalavimas yra reiškiamas ne bankrutuojančiai įmonei, o fiziniam asmeniui.
6. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 668,79 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 1 200 Eur atlygis bankroto administratoriui ir 468,79 Eur faktinės bankroto administravimo išlaidos, tačiau prie ieškinio nepateikė prašomas priteisti 468,79 Eur faktines bankroto administravimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad teismui turi būti pateikti įrodymai apie visas faktiškai patirtas bankroto administratoriaus išlaidas.
7. Teismas, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškino, jog, trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas N. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, dalį dėl 38,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto įsitikinimu, teismas, nevertindamas ieškovo pareikštame ieškinyje nurodytos reikšmingos apeliacinės instancijos teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, todėl nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį nepagrįsta ir neteisėta.
8.2. Apeliantas laikosi pozicijos, jog šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
8.3. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant, ar ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio bylose dėl administravimo išlaidų priteisimo po to, kai įmonė buvo išregistruota, itin reikšminga Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 11 punkto nuostata.
8.4. Ieškovo vertinimu, jis, kaip buvęs bankrutavusios R. K. individualios įmonės administratorius, bankroto procedūras vykdė iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl įstatymas jam suteikia teisę kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ne tik bankroto proceso metu, bet ir išregistravus įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria ieškovui N. S. nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Taigi, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl žalos (administravimo išlaidų priteisimo) priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovą sumokėti žyminį mokestį.
14. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis 2 dalis, 138 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą jo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Apeliantas ieškinyje nurodė, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutarties dalimi nusprendė, kad apeliantas nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio. Apeliantas nesutikdamas su minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tokios pozicijos laikosi teigdamas, kad priešingu atveju būtų paneigtas įstatymų leidėjo nustatytu reguliavimu įtvirtintas siekis užtikrinti, kad tokie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų.
16. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarts civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
17. CPK 83 straipsnyje reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (teismo pastaba – 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus atvejus.
18. Detalizuojant nurodytą įstatymo normą teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).
19. Įvertinus ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo nuostatų aiškinimą teismų praktikoje, pripažintina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių tuo atveju, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės skoliniu įsipareigojimu ieškovui.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pripažinta, kad likviduojamos R. K. individualios įmonės veikla pasibaigė. Vadinasi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos yra baigiama nagrinėti ir bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip buvęs R. K. individualios įmonės bankroto administratorius, pateiktu ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą buvusiam įmonės R. K. individualios įmonės vadovui – atsakovui R. K.. Apeliantas ieškiniu siekia priteisti iš atsakovo 1 668,79 Eur žalos, kurią patyrė negavęs atlygio už bankroto administravimą, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir faktines bankroto administravimo išlaidas.
21. Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą ne bankroto ar restruktūrizavimo, o atskiroje civilinėje byloje dėl administravimo išlaidų priteisimo iš likviduotos įmonės buvusio vadovo. Įvertinęs ieškovo reiškiamus reikalavimus ir siekiamą sukurti teisinį rezultatą, teismas mano, kad pareikštas reikalavimas neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos procesinės situacijos ir ieškovas šių nuostatų pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą mokėjimo. Vien tai, kad materialiniai teisiniai reikalavimai pareikšti buvusiam individualios įmonės vadovui, kurios bankroto administratorius buvo ieškovas, nesuponuoja išvados dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos žyminio mokesčio lengvatos taikymo apeliantui.
22. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo institutą. Skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo procesinio sprendimo dalį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas dešimties dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui N. S. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus, 00 ct) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.