Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-575-984/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
2-575-984/2015
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00465-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
D. P., V. P.
Atsakovas
AB DNB banko
Advokatai
Eligijus Seniutis
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-575-984/2015(Proceso Nr. 2-44-3-00465-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija: 63.3;44.5.1;116.5. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei D. P.,atsakovo AB DNB banko atstovui advokato padėjėjui Eligijui Seniučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties modifikavimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei Nijolei Jutkienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu ( 54-59 b. l.) prašydami:

pripažinti vienašališką atsakovo AB DNB banko, tarp D. P., V. P. bei AB DNB banko sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimą, neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį;panaikinti Kreditavimo sutarties Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais), 44 ir 48.1 punktus, reglamentuojančius Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus ir neteisėtus;pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais), bendrosios dalies 40 punktą bei sumažinti šiuo punktu nustatytus 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo, kad šalys 2008-03-03 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau ir – Sutartis, Kreditavimo sutartis), kuria Bankas ieškovams suteikė 43 443 eurų (150 0000 Lt) kreditą vartojimo poreikiams. Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovų gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovai iš www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolė N. Jutkienė vykdo išieškojimą pagal atsakovo reikalavimus. Ieškovų teigimu, išieškojimas iš įkeisto turto galėjo būti pradėtas atsakovui nutraukus su ieškovais Sutartį ir apie tai tinkamai juo informavus. Be to, prieš tai nustačius protingą terminą ieškovams ištaisyti Sutarties vykdymo pažeidimus. Ieškovų teigimu, Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes ieškovai nebuvo informuoti apie jos nutraukimą, kaip numatyta Sutarties 44 punkte; ieškovai nebuvo gavę iš atsakovo pranešimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, o Sutarties 44 ir 48.1 punktuose, nustatyti terminai, Sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti bei Sutarčiai nutraukti, yra nesąžiningi, kadangi atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį su ieškovu per 10 dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Be to, Sutartis suteikia teisę atsakovui net neįteikti asmeniškai ieškovo pranešimo apie Sutarties įtraukimą. Ieškovai yra vartotojai, o atsakovas yra verslininkas, todėl tokie Sutartyje nustatyti terminai negali būti pripažinti sąžiningais prieš ieškovus. Be to, ieškovų nuomone, Sutartyje nustatytos palūkanos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl yra nesąžiningos ir aiškiai per didelės, atitinkamai mažintinos.

Atsiliepimas

Atsakovas AB DNB bankas (toliau – ir Bankas), atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (70-76 b. l.). Atsiliepime teigia, kad ieškovai nevykdė Sutarties, ne kartą buvo įspėti dėl galimo Sutarties nutraukimo. Bankas ieškovams nustatė papildomus terminus įvykdyti Sutartį, tačiau ieškovams ir toliau nevykdant Sutarties, Bankas ją vienašališkai nutraukė ir apie Sutarties nutraukimą, tinkamai informavo ieškovus. Atsakovas, pasisakydamas dėl baudinių netesybų pažymi, kad ieškovams 7 metus po Sutarties pasirašymo, tiko tokio dydžio netesybos ir šį klausimą ieškovai iškėlė tik pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Pasak atsakovo, Sutartyje nustatytų netesybų dydis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei suformuotą Lietuvos teismų praktiką, todėl mažinti jų, nėra teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovų pateikta teismui Sutartis, neatitinka tarp šalių pasirašytos Kreditavimo sutarties sąlygų (nurodyta kita Sutarties sudarymo vieta, data, vienu puntu mažiau), todėl ieškovui pateikė teismui tarp šalių pasirašytą Sutarties kopiją ir prašo, priimant procesinį sprendimą, vadovautis būtent šia Sutartimi. Banko nuomone, ieškovai taip pat nėra vartotojai, kadangi šalių Sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodyta, kad suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas.

Trečiasis asmuo antstolė Nijolė Jutkienė, teismui nepateikė atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir procesiniuose dokumentuose pateiktus šalių argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį dėl pareikštų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-03-03 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais), kuria Bankas ieškovams suteikė 43 443 eurų (150 0000 Lt) kreditą vartojimo poreikiams. Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovų gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punkte buvo numatyta, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį prieš 10 dienų (44-46 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams tinkamai ir laiku nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2013-04-08 Banko pranešimu Nr. 2013/30.56-37/1036, ieškovus informavo, kad jų pradelstas įsiskolinimas sudaro 6 308,45 Lt (pradelsta kredito dalis - 5406,08 Lt; nesumokėta palūkanų – 640,44 Lt; nesumokėta delspinigių – 261,93 Lt). Šiuo pranešimu ieškovams buvo nustatytas 2 mėnesių (iki 2013-06-07) papildomas terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti (79-80 b. l.). Bankas įspėjo ieškovus, kad nepašalinus Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, Bankas bus priverstas nutraukti šalių Sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto bei kito ieškovams priklausančio turto. Ieškovams ir toliau nevykdant Sutarties, 2013-05-07 Bankas pranešimu Nr. 2013/30.56-37/1435, informavo ieškovus, kad pradelstas įsiskolinimas sudaro 4 906,70 Lt (pradelsta kredito dalis – 4182,81 Lt; nesumokėta palūkanų – 518,06 Lt; nesumokėta delspinigių – 205,83 Lt). Šiuo pranešimu ieškovams buvo nustatytas dar vienas papildomas terminas (iki 2013-07-07) (81-83 b. l.), pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Taigi, Bankas dar kartą įspėjo ieškovus, kad nepašalinus Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, šalių Sutartis bus nutraukta bei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Bankas 2013-07-09 pranešimu Nr. 30.56-37/2327, informavo ieškovus, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 696,06 Lt (pradelsta kredito dalis – 5 915,24 Lt; nesumokėta palūkanų – 334,59 Lt; nesumokėta delspinigių – 446,23 Lt). Bankas paskutinį kartą nustatė ieškovams papildomą, iki 2013-08-11, terminą sumokėti pradelstus įsipareigojimus, o to nepadarius – Bankas vienašališkai nuo sekančios dienos (2013-08-12) nutrauks šalių Sutartį bei pradės priverstinį skolos išieškojimą. Šis pranešimas 2013-07-12 pasirašytinai buvo įteiktas ieškovui V. P. (84-85 b. l.).

Dėl šalių pateiktų Sutarčių atitikties/neatitikties

Ieškovai, tikslindami ieškinį, teismui pateikė Banko patvirtintą šalių sudarytos bendrosios dalies Kreditavimo sutarties kopiją (44-46 b. l.), kuri su ieškovo kitais procesiniais dokumentais buvo išsiųsta atsakovui. Atsakovo teismui pateikta bendrosios dalies Kreditavimo sutarties kopija (105-107 b. l.), visiškai atitinka ieškovų pateiktą dokumentą, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovų pateikta teismui Sutartis, neatitinka tarp šalių pasirašytos Kreditavimo sutarties sąlygų.

Dėl šalių Sutarties kvalifikavimo

Ieškovai, reikšdami ieškinį, save laiko vartotojais. Atsakovas atsiliepime nesutinka su šiais ieškovų argumentais, savo poziciją grįsdamas šalių Sutarties specialiosios dalies 13 punkte, nurodyta nuostata, kad ieškovams Banko suteikiamas kreditas, nėra vartojimo kreditas.

Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, kreditą suteikė verslininkas – Bankas. Bankas ieškovams suteikė kreditą jų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). rekonstrukcijai, nors Sutarties specialiosios dalies 7 punkte bankas ir nenurodo pilno šio gyvenamojo namo adreso. Taigi, ieškovams kreditą suteikė verslininkas, asmeniniams, šeimos bei namų ūkio poreikiams tenkinti, o ne ūkinei, komercinei veiklai vykdyti. Vartojimo sutarties kvalifikavimą lemia kredito suteikimo tikslas, todėl šalių Sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

Ieškovai ieškinį grindžia iš esmės šiai argumentais – Sutartis vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai; ieškovai nebuvo informuoti apie vienašalį Sutarties nutraukimą; Sutarties sąlygos, reglamentuojančios vienašalį Sutarties nutraukimą, pranešimo išsiuntimą ir terminą yra nesąžiningos; 0,08 proc. netesybos yra per didelės.

Bylos nagrinėjimu metu ieškovė D. P. iš esmės nurodė priešingas nei ieškinyje, be kita ko ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodytas faktines bylos aplinkybes. Ieškovės teigimu, paskolos Sutartį sudarė 2008 m. prieš krizės laikotarpį. Turėjo žemės sklypą, kurį tikėjosi pelningai parduoti ir grąžinti paskolą. Krizės laikotarpiu žemės vertė nukrito, šio turto parduoti nepavyko. Paskolos gavimo metu, šeima gaudavo minimalias pajamas, o jų nepakako paskolos grąžinimui. Bankas tinkamai supažindino su Sutarties sąlygomis, palūkanų ir netesybų dydžiu, tačiau imdami paskolą negalvojo, kad gali susiklostyti jiems nepalankios aplinkybės ir paskolos jie neturės galimybių grąžinti. Vyko užsidirbti pinigų į Anglijos Karalystę, tačiau iki išvykimo nebuvo sutarę dėl konkretaus darbo. Anglijos Karalystėje 3 mėnesius buvo be darbo. Su Banku palaikė ryšį, tačiau paskolos grąžinimui lėšų neturėjo ir negalėjo užtikrinti Banką, jog po tam tikro termino galės grąžinti paskolą, ar mokėti tam tikro dydžio įmokas. Apie vienašalį Sutarties nutraukimą buvo informuoti tinkamai. Prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui, palaikė ryšius su antstole, taip pat ieškojo pirkėjo Bankui įkeistam namui, tačiau nerado. Nesitikėjo, kad iš varžytinių atsiras pirkėjas ir taip greitai bus parduotas turtas. Išvykus į Anglijos Karalystę Lietuvoje jų vardu įgaliojo veikti V. L., kuris priima procesinius dokumentus, moka už juos žyminius mokesčius, nors ir procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodo, kad jiems dokumentai yra neįteikiami ir V. L. nėra įgaliotas asmuo. Taigi ieškovė teismo posėdžio metu paneigė visas savo ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ko ginčo Sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o tam tikros Sutarties sąlygos pakeistos.

Dėl Kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Kreditavimo sutartimi Bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi, taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovai nevykdė Kreditavimo sutarties sąlygų ir nustatytais terminais nemokėjo įmokų, taip ignoruodami Kreditavimo sutarties privalomumo principą. Ieškovai, kaip kredito gavėjai, įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti Bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 – 5 punktai, bendrosios dalies 9 – 25 punktai). Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872 – 6.874 straipsniai). Tuo tarpu, ieškovai netinkamai vykdė įsipareigojimus Bankui, t. y. vėlavo dengti kredito ir palūkanų įmokas, todėl susidarius įsiskolinimui ir ieškovams įsiskolinimo nepadengus, atsakovas teisėtai 2013-08-11 nutraukė (84 b. l.) su ieškovais sudarytą Kreditavimo sutartį.

Dėl Kreditavimo sutarties 44 ir 48.1 punktų, pripažinimo nesąžiningais ir neteisėtais, teismas visų pirma pažymi, kad ieškovai neteisingai nurodo prašomų panaikinti nuostatų numeraciją. Sutarties nuostata, kuri atsakovui suteikia teisę vienašališkai nutraukti Sutartį jau po 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, reglamentuoja Sutarties bendrosios dalies 43 punktas (44-46 b. l.). 48.1 punkto šalių Sutarties bendrosiose sąlygos iš viso nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovai iš esmės ginčija vienašališko Sutarties nutraukimo terminus ir trumpus Banko nustatytus terminus įvykdyti Sutarties pažeidimo atveju, Sutartį, teismas pažymi, kad civilinėje teisėje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti dėl Sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punktas, suteikia Bankui teisę praėjus 10 dienų terminui po raštiško pranešimo paskolos gavėjui išsiuntimo vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį. Sutarties 46.1 punkte numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį ir tuo atveju, kai Kredito gavėjas nesumoka bent vienos kredito dalies pagal Sutartį. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 punkte šalys susitarė, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas, t. y. Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminio Kreditavimo sutarties pažeidimo atvejai. CK 6.218 straipsnio 1 dalis, suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą Sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų.

Nagrinėjamu atveju, Bankas ieškovams nustatė ilgesnį nei 10 d. ir 30 d. terminą pradelstai skolai padengti. Bylos medžiaga liudija, kad Bankas ieškovams 2013-04-08, 2013-05-07, 2013-07-09 siuntė pranešimus dėl prievolių nevykdymo. Paskutiniu pranešimu, Bankas ieškovas nustatė terminą iki 2013-08-11 sumokėti pradelstus įsipareigojimus, o to nepadarius įspėjo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo nuo sekančios dienos (2013-08-12). Šis pranešimas 2013-07-12 pasirašytinai buvo įteiktas ieškovui V. P. (84-85 b. l.).Taigi, ieškovai Bankui prievolių nevykdė beveik pusė metų, todėl ieškovų argumentai, kad Kreditavimo sutarties sąlyga, numatanti, kad Bankas nustato 10 dienų įspėjamąjį terminą prievolei įvykdyti, yra nesąžininga, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Bankas šiuo atveju ieškovams nustatė pakankam terminą prievolei įvykdyti, o ji įvykdyta nebuvo, todėl atsakovas pagrįstai, remdamasis dėl ieškovų esminio Sutarties pažeidimo, t. y. kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas netenkina ieškovų prašymo, pripažinti vienašališkai atsakovo Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį.

Bylos nagrinėjimu metu ieškovė patvirtino, kad Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovai neturėjo galimybių vykdyti įsipareigojimų Bankui. Bankas neprisiėmė pareigos atsakyti už ieškovų nemokumą. Priešingai, ieškovų nemokumo rizikai apdrausti buvo įkeistas ieškovų turtas, kuris reiškia, kad jeigu skolininkai nebeįstengia tinkamai grąžinti kredito, jis turi būti padengtas iš įkeisto turto. Būtent ieškovų veiksmai, nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant Banko raginimus sumokėti pradelstas skolas, nepaliko kito pasirinkimo Bankui, kaip tik nutraukti Kredito sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Ieškovų skola Bankui sudarė 89 000 Lt, o ne 4000 Lt, kaip nurodė ieškovai. Sistemingai neįvykdomi ieškovų įsipareigojimai kėlė atvirą grėsmę tikėtinam Kredito sutarties įvykdymui, todėl Bankas, nutraukdamas Kredito sutartį, tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu.

Dėl tinkamo įspėjimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punkte buvo numatyta, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį prieš 10 dienų (44-46 b. l.).

Byloje nustatyta, kad ieškovams tinkamai ir laiku nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2013-04-08 Banko pranešimu Nr. 2013/30.56-37/1036, ieškovus informavo, kad pradelstas įsiskolinimas sudaro 6 308,45 Lt (pradelsta kredito dalis - 5406,08 Lt; nesumokėta palūkanų – 640,44 Lt; nesumokėta delspinigių – 261,93 Lt). Šiuo pranešimu ieškovams buvo nustatytas 2 mėnesių (iki 2013-06-07) papildomas terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti (79-80 b. l.). Bankas įspėjo ieškovus, kad nepašalinus Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, Bankas bus priverstas nutraukti šalių Sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto bei kito ieškovams priklausančio turto. Ieškovams ir toliau nevykdant Sutarties, 2013-05-07 Bankas pranešimu Nr. 2013/30.56-37/1435, informavo ieškovus, kad pradelstas įsiskolinimas sudaro 4 906,70 Lt (pradelsta kredito dalis – 4182,81 Lt; nesumokėta palūkanų – 518,06 Lt; nesumokėta delspinigių – 205,83 Lt). Šiuo pranešimu ieškovams buvo nustatytas dar vienas papildomas terminas (iki 2013-07-07) (81-83 b. l.), pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Taigi, Bankas dar kartą įspėjo ieškovus, kad nepašalinus Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, šalių Sutartis bus nutraukta bei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

2013-07-09 Bankas pranešimu Nr. 30.56-37/2327, informavo ieškovus, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 696,06 Lt (pradelsta kredito dalis – 5 915,24 Lt; nesumokėta palūkanų – 334,59 Lt; nesumokėta delspinigių – 446,23 Lt). Bankas paskutinį kartą nustatė papildomą terminą (iki 2013-08-11) sumokėti pradelstus įsipareigojimus, o to nepadarius – Bankas vienašališkai nuo sekančios dienos (2013-08-12) nutrauks šalių Sutartį bei pradės priverstinį skolos išieškojimą. Šis pranešimas 2013-07-12 pasirašytinai buvo įteiktas ieškovui V. P. (84-85 b. l.).

Taigi, ieškovai Banko buvo informuoti ne vieną kartą apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį ir ieškovams ne kartą buvo pratęstas terminas šiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau ieškovai jų nevykdė. Teismo vertinimo, ieškovams buvo suteikti pakankami ir ženkliai ilgesnis papildomas terminas susidariusiai skolai padengti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad pranešimai ieškovams buvo įteikti tinkamai (85 b. l.). Šias aplinkybes ieškovė patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad Bankas, nutraukdamas šalių Sutartį, nesilaikė šios Sutarties nuostatų, elgėsi nesąžiningai ar pažeidė ieškovų teises.

Teismas taip pat atmeta ieškovų argumentus, kad apie Sutarties nutraukimą ir vykdomas varžytynes jie sužinojo iš viešosios erdvės, t. y., internetinio tinklapio www.evarzytines.lt, kadangi ieškovė priešingai, nei nurodė ieškinyje, posėdžio metu teigė, kad žinojo apie priverstinį turto pardavimą, palaikį ryšį su antstole, pati ieškojo turtui pirkėjų, tačiau nerado ir negalvojo, jog turtas bus taip greitai parduotas iš varžytynių. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Bankui pateikus vykdyti vykdomąjį įrašą antstolei N. Jutkienei, pastaroji ieškovams išsiuntė 2014-06-06 patvarkymą, priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris 2014-06-16 buvo įteiktas ieškovui V. P. (94-95 b. l.). Šiuo patvarkymu ieškovai buvo suprantamai informuoti apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Bylos duomenys liudija, kad antstolė 2014-07-10 per UAB „Greitasis kurjeris“ išsiuntė 2014-07-08 Turto arešto aktą, kuris ieškovui asmeniškai buvo įteiktas 2014-07-17 (86-98 b. l.). Iš 2015-05-21 antstolės N. Jutkienės patvarkymo Nr. 0092/04/00 3-3921, turinio matyti, kad 2014-10-08 ieškovė telefonu bendravo su antstole bei prašė informaciją apie vykdomą skolos išieškojimą siųsti jai elektroniniu paštu, nes ji yra išvykusi į užsienį (99 b. l.). 2014-10-08 antstolės patvarkyme Nr. 0092/14/00586 S-6460 (dėl antrųjų varžytinių), yra nurodytas ieškovės elektroninio pašto adresas (danute28@gmailcom), o 2014-08-14 antstolės patvarkymas Nr. 0092/14/00586 S-5431 (dėl pirmųjų varžytinių), buvo siųstas ieškovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, Bankas teisingai nurodo, kad ieškovai nuolatos gaudavo informaciją apie nutrauktiną Sutartį, Sutarties nutraukimą iš Banko, o vėliau ir skolos išieškojimo eigą iš antstolės, o ne patys, kaip teigia patikslintame ieškinyje, netyčia surado informaciją apie parduodamą jų turtą, minėtame interneto tinklapyje.

Dėl reikalavimo sumažinti delspinigius.

Ieškovai ieškiniu prašo pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 2000-2008-36589 (su vėlesniais pakeitimais), bendrosios dalies 40 punktą bei sumažinti šiuo punktu nustatytus 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad tinkamai buvo supažindinta su Sutarties sąlygomis, tačiau nekėlė klausimo dėl jų dydžio.

Visų pirma teismas pažymi, kad Sutarties nuostata, reglamentuojanti 0,08 procentų dydžio delspinigius, įtvirtinta 39, o ne 40 Kreditavimo sutarties Nr. 2000-2008-36589 bendrosios dalies punkte (44-48 b. l.). Be to, reikalavimai dėl delspinigių dydžio sumažinimo negali būti patenkinti, kadangi Bankas nutraukė Kreditavimo sutartį ir nutraukta Kreditavimo sutartis negali būti pakeista. Taip pat pažymėtina, kad Sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanda (pasirašytas sutartis reikia vykdyti) principas. Įstatymas numato du netesybų mažinimo pagrindus: 1) jeigu netesybos neprotingai didelės; 2) jeigu įvykdyta dalis prievolės. Netesybų mažinimas iš esmės yra sutarties keitimas. Tuo tarpu ieškovai pasirašė Kreditavimo sutartį, joje numatytomis sąlygomis ir prieštaravimų dėl pasirašomų sąlygų Bankui nereiškė. Byloje nėra duomenų, jog Kreditavimo sutartis buvo sudaryta ne laisva šalių valia, o sąlygą dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieškovai jos nesuprato ar panašiai. Taigi, nenustatyti jokie ieškovų valios trūkumai, sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sąlyga. Be to, kaip teisingai nurodo Bankas, o ir pati ieškovė pripažįsta, jog ginčyti delspinigių normą ieškovai ėmėsi tik nutraukus Kreditavimo sutartį ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Tai rodo, kad ieškovai, nors ir vartotojai, kol Bankas nesiėmė priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, su Kreditavimo sutarties sąlyga sutiko, o reikšdami ieškinį dėl delspinigių dydžio po Sutarties nutraukimo, elgiasi nesąžiningai. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas, kadangi skatina kredito gavėją laiku vykdyti pinigines prievoles kredito įstaigai, todėl nėra jokio pagrindo 0,08 proc. dydžio delspinigius mažinti, nes jie nėra laikytini kaip aiškiai per didelės netesybos ir atitinka susiklosčiusią jų dydžio taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-378-39/2008).

Kiti ieškovų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovams priėmus nepalankų sprendimą, atsakovui ir valstybei iš ieškovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas nurodo, jog patyrė 1 226,54 eurų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (122 b. l.) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Valstybei iš ieškovų priteistinos 13,11 eurų pašto išlaidos (121 b. l.) (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, sustabdė vykdymo veiksmus antstolės N. Jutkienės vykdomojoje byloje Nr. 0092/14/00586. Ieškovams priėmus nepalankų sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 226,54 eurų atstovavimo išlaidų ir valstybei – 13,1 eurus pašto išlaidų.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-575-984/2015, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Asta Katinienė