Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui L. P. dėl avansinės nekilnojamojo turto pirkimo sutarties įvykdymo pažeidimo ir avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1172-813/2013 pagal ieškovės G. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui L. P. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) dėl avansinės nekilnojamojo turto pirkimo sutarties įvykdymo pažeidimo, avanso priteisimo. Teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 58 000 Lt (16 797,96 Eur). Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. birželio 17 d.

2. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. prašymu (DOK-113024) prašė atnaujinti praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą, išduoti vykdomąjį raštą dėl 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių vykdymo. Nurodė, kad teisinių žinių stoka, individualios gyvenimo aplinkybės lėmė tai, kad ji laiku nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdyti. Apie tai, kad pati ieškovė turi pateikti vykdomąjį raštą antstoliui sužinojo tuomet, kai atsakovas teismui pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nėra įvykdęs 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių.

3. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimu į prašymą (DOK-116038) prašė netenkinti ieškovės prašymų. Nurodė, kad ieškovės argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymų. Ieškovė daugiau kaip 9 metus visiškai nesirūpino savo pačios pradėtu procesu, todėl toks delsimas negali būti pateisinamas. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių kliūčių ir aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, atnaujino praleistą terminą ieškovei civilinėje byloje pagal priimtą Jonavos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti vykdyti praleidus terminą dėl svarbių priežasčių.

4. Nors ieškovė nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos turėjo objektyvią galimybę per penkerius metus kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas vertino, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o tuo pačiu ir kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

5. Teismas nustatė, kad sprendimas už akių priimtas ir išsiųstas šalims 2013 m. gegužės 16 d., tačiau nėra duomenų, kad teismo sprendimas įteiktas ieškovei, kas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji nebuvo informuota nei apie šio sprendimo įsiteisėjimą, nei apie tolimesnius veiksmus dėl priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese (t. y. būtinybės parengti bei pateikti prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti vykdomąjį raštą antstoliui). Ši aplinkybė bei teisinių (tame tarpe - proceso) žinių stoka teismo vertinimu lėmė tai, jog ieškovė po ginčo civilinės bylos iš esmės nebesirūpino tolimesniu procesu dėl vykdomojo rašto išdavimo, bei jo pateikimo vykdymui ir praleido terminą gauti vykdomajam raštui, bei pateikti jį vykdymui.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, o antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik ruošiant ieškinį teismui, nėra duomenų, kad po to ieškovei būtų teikta antrinė valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Be to, ieškovei jos paaiškinimu susiklostė sunkios asmeninės aplinkybės, jai reikėjo slaugyti sunkiai sergančią onkologine liga seserį, ji patyrė asmenines psichologines traumas, praradimus, mirė jos sesuo ir tėvai, dėl ko savalaikiai nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo.

7. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, jog atsakovas, esant areštuotam jo turtui, gera valia teismo sprendimo nevykdė. Nevykdant teismo sprendimo, būtent vykdomuoju raštu yra užtikrinamas sprendimo įvykdymas, užkertamas kelias sumenkinti patį teismo sprendimą ir pažeisti teisėtus išieškotojos interesus. Svarbus ir teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. atskiruoju skundu (DOK-141419) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą atnaujinti praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą civilinėje byloje Nr. 2-1172-813/2013 ir atmesti prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1 Ieškovei civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ji konsultavosi su advokate iki priimant sprendimą už akių, turėjo galimybę konsultuotis ir dėl tolesnių veiksmų, galėjo pasinaudoti ir kvalifikuota teisine pagalba bei išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus.

8.2 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato teismo pareigos informuoti šalis apie sprendimo už akių įsiteisėjimą. Pati ieškovė nurodė, kad jai buvo žinoma apie priimtą sprendimą už akių, ji kreipėsi į savivaldybę dėl tolimesnių veiksmų, dėl sprendimo už akių vykdymo bendravo su atsakovo sutuoktine. Ieškovė sprendimo už akių neskundė, negavo pranešimo apie pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl ieškovė negalėjo nesuvokti, kad sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

8.3 Aplinkybė, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, nėra pagrindas pripažinti svarbia aplinkybe ir priežastimi, dėl kurios praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti galėtų būti atnaujintas. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Vadovaujantis teismo logika, bet kuriam asmeniui, neturinčiam tinkamo išsilavinimo, negaliotų įstatymais nustatyti terminai. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus termino atnaujinimo siekiančio asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ieškovė net 9 metus visiškai nesidomėjo procesu, kurį pati ir inicijavo. Toks delsimas negali būti pateisinamas ieškovės tinkamo išsilavinimo ar teisinio pobūdžio žinių stoka.

8.4 Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai susiklostė sunkios asmeninės aplinkybės, tačiau visiškai nepagrindė savo nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų joms patvirtinti. Jei būtų egzistavusios tokios aplinkybės, tačiau negalima daryti išvados, kad jos objektyviai sutrukdė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo per nustatytą 5 metų terminą. Nėra aišku, kiek laiko šios aplinkybės egzistavo, kada jos atsirado, kada išnyko ir pan. Tačiau teismas grindė skundžiamą nutartį šiomis neįrodytomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje pagrįstomis aplinkybėmis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai trukdo ar sumažina galimybes veikti, atliekant reikalingus veiksmus per įstatymo nustatytą terminą.

8.5 Byloje nėra nustatyta jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pačiai ieškovei nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo argumentai, kad ieškovė turi lūkestį į realų teismo sprendimo įvykdymą, kad yra svarbus ir teisinio apibrėžtumo, bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas niekada nesislapstė nei nuo ieškovės, nei nuo teismo, nei nuo antstolio. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl valstybei priteistos sumos išieškojimo 2016 m. sausio 14 d. buvo visiškai įvykdytas.

8.6 Pirmos instancijos teismas teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus vertino išskirtinai per pareiškėjos interesų prizmę, ignoruodamas aplinkybę, jog ribotas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti yra skirtas būtent suinteresuotojo asmens lūkesčių ir teisėtų interesų apsaugai. Atsakovas taip pat įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu nebegalės būti vykdomas.

9. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti vykdyti praleidus terminą dėl svarbių priežasčių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

12. Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1172-813/2013 pagal ieškovės G. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui L. P. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) dėl avansinės nekilnojamojo turto pirkimo sutarties įvykdymo pažeidimo, 58 000 Lt avanso priteisimo. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 58 000 Lt pagal 2008 m. spalio 6 d. avansinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt; atsakovas nebuvo sutvarkęs parduodamo turto nuosavybės dokumentų, todėl šalys susitarė pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2012 m. spalio mėn.; nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas 2010 m. birželio mėnesį šį turtą pardavė kitam asmeniui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visa apimtimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 58 000 Lt (16 797,96 Eur). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2013 m. birželio 17 d. Terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2018 m. birželio 17 d. (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. prašymu (DOK-113024) prašė atnaujinti praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą; išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 2013 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo už akių vykdymo. Nurodė, kad teisinių žinių stoka, individualios gyvenimo aplinkybės lėmė tai, kad ji laiku nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdyti.

14. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu, jo teigimu, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo prašymą tenkinti.

15. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovei atnaujino terminą vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti vykdyti praleidus terminą dėl svarbių priežasčių.

16. Įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų dokumentų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 606, 607, 646, 647, 649 straipsniai. CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad delsimas negali būti pateisinamas ieškovės tinkamo išsilavinimo ar teisinio pobūdžio žinių stoka, nes ieškovė 9 metus nesidomėjo procesu, kurį pati inicijavo; ieškovei byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ji turėjo galimybę konsultuotis ir dėl tolesnių veiksmų, galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, aiškinantis galimus savo teisių gynimo būdus; ieškovė nurodė, kad kreipėsi į savivaldybę dėl tolimesnių veiksmų; dėl sprendimo už akių vykdymo bendravo su atsakovo sutuoktine. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė teismo posėdyje ieškovės nurodytomis susiklosčiusiomis sunkiomis asmeninėmis aplinkybėmis, tačiau ieškovė visiškai nepagrindė savo nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų joms patvirtinti, nėra aišku, kiek laiko šios aplinkybės egzistavo, kada jos atsirado, kada išnyko ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

19. CPK neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas būtent teismui suteikė diskreciją vertinti tokių priežasčių svarbą, todėl asmens, prašančio atnaujinti šį procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, susipažinęs su 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašu, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių vertinti priešingai ir spręsti, kad terminas atnaujintas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino aplinkybes dėl ieškovės teisinių žinių stokos, jos išsilavinimo, tačiau įvertino ir ieškovei susiklosčiusias sunkias asmeninės aplinkybes: jai reikėjo slaugyti sunkiai sergančią onkologine liga seserį, ji patyrė asmenines psichologines traumas, praradimus, mirė jos sesuo ir tėvai, dėl ko savalaikiai nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to ieškovė 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas žadėjo skolą grąžinti dalimis; ieškovė tikėjosi, kad atsakovas skolą grąžins; po sprendimo už akių priėmimo ieškovė buvo nuvykusi į atsakovo namus, tačiau su ieškove nebuvo bendrauta.

21. Pažymėtina, kad sunkiai susiklosčiusioms aplinkybėms (ieškovė neteko ir būsto, ir pinigų) turėjo įtakos ir atsakovo veiksmai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė pardavusi butą, sumokėjo atsakovui 58 000 Lt avansą už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas turtą pardavė kitam asmeniui, būtent dėl atsakovo kaltės nesudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovės sumokėtas avansas negrąžintas, todėl teismo sprendimu ši suma priteista. Būtent dėl šios pinigų sumos išieškojimo ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą.

22. Ieškovei pradėjus teisminį procesą, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, ir esant priimtam ieškovei palankiam sprendimui, mažai tikėtina, kad ieškovė sąmoningai nesikreipė į teismą dėl vykdomo dokumento išdavimo. Mažai tikėtina, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškoti iš atsakovo skolą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės labiau patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodomus argumentus, dėl kurių ji laiku nesikreipė dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Įvertinus ieškovės argumentus, dėl kurių ji laiku nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė sąmoningai delsė pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą ir nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl aplaidumo.

24. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus vertino išskirtinai per pareiškėjos interesų prizmę, ignoruodamas aplinkybę, jog ribotas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti yra skirtas būtent suinteresuotojo asmens lūkesčių ir teisėtų interesų apsaugai. Atsakovas teigia, įgiję teisėtą lūkestį tikėtis, kad priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Apeliantas taip pat nurodo, kad niekada nesislapstė nei nuo ieškovės, nei nuo teismo, nei nuo antstolio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis – pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 31 punktas).

26. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

27. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Jam užtikrinti procese yra numatyta priverstinio sprendimo vykdymo per įgaliotus valstybės asmenis sistema. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pernelyg formaliai pritaikius sprendimo pateikimo vykdyti priverstine tvarką termino institutą būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas.

28. Atsižvelgiant į konkrečias nurodytas šios situacijos aplinkybes, būtų neteisinga skolininko lūkesčiams, jog sprendimas nebus vykdomas priverstine tvarka, suteikti prioritetą prieš kreditorės lūkestį į teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.