Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 22 str.1 d., 178 str. 2 d. pripažintas kaltu ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau jo apeliacinis skundas apygardos teisme negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 12 d., 12.00 val., iki 2012 m. sausio 18 d. 12 val., išlaužęs pakabinamos spynos užraktą – 20 Lt vertės, įsibrovė į L. Z. priklausantį sandėliuką, esantį Vingrių g. 5, Vilniuje, namo rūsyje, iš kur pagrobė 5 vnt. 2 litrų talpos stiklainius su agurkais, 1 vnt. vertė – 6 Lt, bendros 30 Lt vertė, 10 vnt. 750 ml. talpos stiklainių su uogiene, 1 vnt. vertė – 3 Lt, bendros 30 Lt vertės, iš viso pagrobė turto už 60 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai L. Z. 60 Lt turtinę žalą.

Be to, D. K. ir D. G. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent:

jie, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012 m. kovo 5 d., apie 22.00 val., neteisėtai pateko į palėpę, esančią A. J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, kur išlaužę sandėliuko, priklausančio Anatolijui Pošiūnui, pakabinamą spyną 25 Lt vertės, įsibrovė į jį, iš kur pasikėsino pagrobti Anatolijui Pošiūnui priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo palėpėje sulaikyti namo gyventojų.

Nuteitasis atkreipia teismo dėmesį, kad byla nėra sudėtinga, tačiau jos ikiteisminis tyrimas truko 3 metus, pagrobto turto vertė yra labai nedidelė. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimus jis padarė dar iki 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo, kad yra nustatyta jo kaltę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors apeliantas, neginčija paties vagystės fakto, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad viena veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos dokumentų matyti, kad D. K. nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (2 epizodai), kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), ankščiau jis yra 12 kartų teistas, tame trape ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, būdamas darbingas niekur nedirba, todėl legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (21 kartą), tame tarpe už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ar vartojimą (19 kartų), kas leidžia teigti, jog D. K. piktnaudžiauja narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis (2 t. b.l.46-50), šį faktą patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog D. K. turi potraukį svaigintis, jis į narkologijos įskaitą įrašytas nuo 2002 m. gegužės 24 d. (2 t.1, b.l.58). Patikrinus bylos medžiagą matyti, kad nubaustasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, už D. K. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai parinko straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka. Visų šių nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, pastarajam paskirta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, skiriant nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytą lengvinančią aplinkybę, t.y. į tai, kad D. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, o kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., jam paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu.

Apelianto skundo argumentas, kad byla nėra sudėtinga, o jos ikiteisminis tyrimas truko 3 metus, kad pagrobto turto vertė yra labai nedidelė, neprieštarauja byloje esantiems duomenims, tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes (bylai reikšmingų duomenų surinkimą, liudytojų, įtariamųjų apklausas bei kitus būtinus atlikti procesinius veiksmus) nelaikytina, kad

procesas truko nepateisinamai ilgai, be to, nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam žymiai švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, yra pagrindas laikyti, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į šią aplinkybę.

Todėl D. K. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.