Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2503-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
1-2503-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32452-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2503-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32452-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirba, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. M. 2019 m. liepos 30 d. apie 20.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. M. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jis 2019 m. liepos 30 d. apie 15 val. prie stoties, Geležinkelio g., susitiko su draugu J. T.. Jie nuėjo į parduotuvę nusipirkti penkis litrinius butelius alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Jiems išėjus iš parduotuvės, J. T. pasakė, kad atvažiavo automobiliu Renault, kuriame pasiūlė išgerti ir pabendrauti, o V. M. sutiko. Raudonos spalvos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje netoli parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) g. V. M. pasisiūlė pasėdėti prie automobilio vairo, J. T. neprieštaravo tam. Sėdėdami jie automobilyje vartojo alų, V. M. išgėrė tuo metu ne mažiau kaip tris butelius. Maždaug apie 20.30 val. V. M. pasiūlė J. T. važiuoti į jo namus. Išvažiavęs iš parduotuvės „IKI“ esančios stovėjimo aikštelės ir pavažiavęs maždaug 500– 800 m, (duomenys neskelbtini) g. V. M. iš galo pamatė policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais ir iš karto sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, V. M. nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tada pareigūnas pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis sutiko ir pasitikrino. Po patikros V. M. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas, po maždaug 20 min jam pakartotinai buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu ir nustatytas 1,68 promilių girtumas. Yra registruotas narkologinėje įskaitoje, metadono programoje, vartoja metadoną (b. l. 49).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas policijos pareigūnas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 20.45 val. jis, patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V. V., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dideliu greičiu, vingiuodamas po kelią, važiavo Švitrigailos g. link. Minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, V. M.. Vairuotojas nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir jokių kitų automobilio dokumentų. V. M. nurodė, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o jo vairuojamas automobilis priklauso draugo mamai. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, paaiškino, kad alkoholinius gėrimus gėrė prieš 15 minučių. Automobilio vairuotojui V. M. alkotesteriu buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, po 15 minučių pertraukos – 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos J. G. 2019 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenų išrašai patvirtina, kad V. M. 2019 m. liepos 30 d. 21.34 val. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, o 21.16 val. – 1,83 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. M. sutiko su nustatytu neblaivumu. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0968738 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 31–34).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pirmą kartą į alkotesterį įpūtė 1,83 promiles, o antrą kartą – 1,68 promiles (b. l. 6).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra D. Š. (b. l. 8).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio Renault 19 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 220 Eur, o be PVM – 183 Eur (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. M. vairavo automobilį Renault 19, be kita ko, patvirtina tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo J. G. parodymai, jo 2019 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą. Kadangi V. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus, ir sumažinti arešto bausmės terminą, o paskirtą bausmę atlikti savaitgaliais, nes nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bus priimtas į darbą (b. l. 98–100).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad V. M. vairavo automobilį Vilniaus miesto centre vakaro metu. V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 54–60), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 61–95), nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (proceso dalyvių asmens duomenų l. 1). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, V. M. teigimu, jis registruotas narkologinėje įskaitoje, metadono programoje ir vartoja metadoną.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 75 parų arešto bausmė, didesnė nei vidurkis už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Svarstyti kaltinamojo prašymą atlikti arešto bausmę poilsio dienomis apskritai nėra teisinio pagrindo, nes BK 49 straipsnio 5 dalis, reglamentavusi arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis tvarką, nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios.

V. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) iš V. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 220 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nors nagrinėjamu atveju V. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

V. M. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus miesto centre vakaro metu. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kai padarė nusikalstamą veiką, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo V. M., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra D. Š. (b. l. 8). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. Š., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš V. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 220 Eur (b. l. 9), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 37 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 220 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis V. M., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. M. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 183 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 30 d. 20.45 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 14.25 val. (viena diena) (b. l. 36–37). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. liepos 31 d. išlaidos, kurias sudaro 1,02 Eur (b. l. 19–26). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš V. M..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 30 d. 20.45 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 14.25 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pranešti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 183 Eur (šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš V. M. 1,02 Eur (vieno euro ir dviejų eurocentų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

V. M. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis