- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-1753-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- O. M., B. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. K. S.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. M. ir B. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-72-132/2010 pagal ieškovų O. M. ir B. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovai O. M. ir B. M. pateikė 2009-12-14 ieškinį, prašydami:
1) įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją pakeisti 1999-05-06 Molėtų rajono valdybos sprendimą Nr. 127-V, žemės sklypą, pažymėtą 1999-05-06 detaliajame plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m, pakeičiant paskirtį sujungti su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 įsakymo Nr.10-06-216, 1 d. 1 p., žemės sklypą, pažymėtą plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m, pakeičiant paskirtį sujungti su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypą, pažymėtą 1999-05-06 detaliajame plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m;
4) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos solidariai, kiekvieno bendraieškio O. M. ir B. M. naudai po 10000 Lt, iš viso 20000 Lt turtinei žalai atlyginti;
5) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos solidariai, kiekvieno bendraieškio O. M. ir B. M. naudai po 15000 Lt, iš viso 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad pagal 1998-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį iš A. B. įsigijo vientisą 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo Molėtų rajono gyventojų aptarnavimo biure nuo 1998-04-29 buvo įregistruotas kaip vientisas sklypas. Asmeniui parduodamo žemės sklypo plotas nurodomas žemės pirkimo - pardavimo sutartyje, o sklypas įregistruojamas žemės kadastre pagal žemės sklypo planą, kuris ir patvirtina sklypo ribas. LR CK 4.45 str. nuostata įgalina teismą tokį ginčą nagrinėti, todėl žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos realizavimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 sausio 18 d. priimta nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2006; 2005 rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-408/408/2005). Ieškinyje skundžiamos administracinės procedūros, kurios buvo atliktos 1998 m. -1999 metų laikotarpyje (LR CK 1.2 str., 4.39 str., 4.47 str., 4.100 str., 6.249 str., 6.250 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Molėtų rajono savivaldybės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys yra nepagrįstas, netenkintinas ir atmestinas. Nurodė, kad detaliųjų planų rengimą, keitimą bei tvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymas Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaudamasi minėtu Aplinkos ministro įsakymu, ieškovė B. M. 2008-06-05 kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją su prašymu perleisti jai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, suformuojant įsiterpusį tarp jai priklausančių sklypų valstybinės žemės sklypą, prijungiant jį prie jai priklausančio namų valdos žemės sklypo. Pagal galiojančią tvarką, nurodytą minėtame Aplinkos ministro įsakyme, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008-06-11 įsakymu Nr. B6-229 „Dėl planavimo organizatoriaus teisių perleidimo“ perleido planavimo organizatoriaus teises ieškovei B. M., rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslas - suformuoti įsiterpusį tarp sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie namų valdos žemės sklypo). 2008-06-13 Molėtų rajono savivaldybės administracija ir ieškovė B. M. sudarė planavimo organizatoriaus funkcijų perdavimo sutartį. Atlikus visus kitus minėtame Aplinkos ministro įsakyme nurodytus veiksmus ir gavus visų reikiamų institucijų sutikimus ir sąlygas rengti detalųjį planavimo dokumentą, 2008-07-31 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Tą pačią dieną ieškovė B. M. savo parašu patvirtino Numatomo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano planavimo užduotį, kurioje nurodytas planavimo tikslas yra suformuoti įsiterpusį tarp sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 31 punktu, planavimo organizatorius (šiuo atveju ieškovė B. M.) su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį dalyje dėl 1999-05-06 Molėtų rajono valdybos sprendimo Nr. 127-V ir 1999-07-30 Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-06-216 pakeitimo atmesti, suėjus ieškinio senaties terminui; ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą, pažymėtą 1999-05-06 detaliajame plane taškais 14,15,16,17,18,19,20,9,10,11,12,13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27, tarp taškų Nr. 13 ir 14-6,84 netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pertvarkius sklypą detaliuoju planu, likęs įsiterpęs žemės sklypo ruožas - valstybės nuosavybė. Pastaroji žemės dalis nebuvo priskirta (prijungta) prie nuosavybės teise valdomų ieškovų sklypų. Konstatavus, kad šis sklypas nėra privatus, laikytina, jog jis priklauso valstybei. Detaliajame plane šis sklypas numatytas (skirtas) keliui. Nepagrįsta ieškovų pozicija, kad šiam sklypui „pasiliko“ 1998-04-29 suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė. Sklypas su pastaruoju identifikacijos numeriu buvo pertvarkytas, tokio sklypo su jam ankščiau nustatytais ir buvusiais įregistruotais registro - kadastro duomenimis nebėra. Bendraieškiai ginčija du administracinius aktus: 1999-05-06 Molėtų rajono valdybos sprendimą Nr. 127-V ir 1999-07-30 Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 10-06-216. Pirmuoju administraciniu aktu buvo patvirtintas detalusis planas, o antruoju - naujai suformuotų sklypų duomenys. Ginčyti šiuos administracinius aktus nėra jokio pagrindo (LR CK 1.131 str. 1 d. 6.249 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo V. K. S. pateikė atsilipimą į ieškinį, prašydamas netenkinti bendraieškių ieškinyje pareikštų reikalavimų, konstatavus faktą, kad bendraieškių ieškinyje reiškiamiems reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas, pritaikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010-11-29 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovų B. M. ir O. M. 25,80 Lt į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė B. M. 1998-04-29 iš A. B. nuosavybės teise įsigijo 1,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog, įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, yra suteiktas įrašo Nr. 62/2690. Šiame valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 62/2690-2 nurodyta, jog šiame žemės sklype yra 0,02 ha kelias. 1999 m. ieškovė O. M. inicijavo jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kurio kadastrinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), padalijimą į du atskirus žemės sklypus su skirtingomis pagrindinėmis žemės naudojimo paskirtimis. Sklypo padalijimas buvo vykdomas detaliuoju planu, kurio organizatorė buvo pati ieškovė. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1548 ) 16 str. 1 p. nurodė, kad detaliojo plano organizatorium gali būti žemės savininkas. Detaliųjų planų rengimo taisykles nustatė Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 (Žin., 1996, Nr. 119-2806) (toliau - Detaliųjų planų taisyklės). Pastarasis teisės aktas aiškiai apibrėžė detaliojo plano rengimo procedūras, organizatoriaus teises, pareigas, atsakomybę. Teismas konstatavo, jog bendraieškiai visiškai nepagrįstai ieškinyje teigia, kad žemės sklypo padalijimo projektas ir su tuo susijusios procedūros, detaliojo plano sprendiniai su jais nebuvo derinami, apie juos sužinojo tik atsiimant dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro. Šio teritorijų planavimo dokumento organizatorė buvo pati ieškovė, todėl atsižvelgiant į jai teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų taisyklės) nustatytas teises ir pareigas yra akivaizdu, kad ieškovė detaliojo planavimo procedūroje dalyvavo nuolat (Detaliųjų planų taisyklių 58 p.), teikė ir disponavo visais dokumentais. 1999-02-26 laikraštyje „Vilnis“ Nr. 16(6179) buvo paskelbta, jog projektavimo firmoje „OIKOS“ ruošiamas supaprastintos apimties detalaus planavimo projektas B. M. žemės naudmenų keitimui sklypo ribose ir sodybos kūrimui (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai turėjo visas galimybes susipažinti su detaliojo plano projektu. Apie tai, kad ieškovė buvo susipažinusi su žemės sklypo projektu, įrodo ir jos 1999-07-20 ir 1999-08-02 parašai ant plano (projekto). Pertvarkius sklypą detaliuoju planu, liko įsiterpęs žemės sklypo ruožas, kaip tai ir numato 1996-05-29 valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr.62/2690-2 5. p. 8 p. ir 9. p. Todėl darytina išvada, jog šis 0,02 ha kelias priklauso valstybei ir ieškovai į jį neturi jokių teisių. Teismas padarė išvadą, jog bendraieškė B. M. apie jos perkamame sklype esantį kelią turėjo žinoti 1998-04-29 sklypo pirkimo pardavimo metu, nes šioje sutartyje nurodyta, jog perkant privačios nuosavybės teise priklausantį 1,3 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra suteiktas įrašo Nr. 62/2690. Jos iniciatyva buvo pradėtas ruošti supaprastintos apimties detalaus planavimo projektas B. M. žemės naudmenų keitimui sklypo ribose ir sodybos kūrimui (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo pranešta vietiniame laikraštyje. Todėl abu ieškovai nuo 1992-02-26 d. galėjo susipažinti su minėtu projektu. Ieškovai 2009-12-14 ieškiniu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą. Ieškovė B. M. apie Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymą sužinojo vėliausiai 1999-08-04 - įregistravus sklypą viešame registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jie patyrė turtinę žalą. Ieškovų kildinama žala iš dviejų aplinkybių: fiziškai sumažėjo sklypas; prarastas sklypo vientisumas ir patrauklumas. Ieškovė B. M. pati iniciavo sklypo padalijimą ir pagal jos norus buvo paruoštas sklypo padalijimo detalusis planas. Ieškovė buvo susipažinusi su žemės sklypo projektu ir ant 1999-07-20 ir 1999-08-02 planų yra jos parašai. Tuo laiku valstybės institucijų priimti sprendimai ieškovus tenkino. Ginčas atsirado tada, kai trečiasis asmuo V. K. S. savo sklype pradėjo statybas ir statybines medžiagas vežiojo ieškovės B. M. sklype nurodytu keliu. Teismas konstatavo, jog ieškovai nepatyrė jokios turtinės žalos (ABTĮ 33str. 1 d., LR CK 1.131str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai O. M. ir B. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisinio ginčo prigimties, tinkamai nesiaiškino teisinių santykių iki detalaus plano sudarymo ir po detalaus plano sudarymo. Proceso šalys bei dalyviai neginčija, kad pagal 1998-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį iš A. B. ieškovai įsigijo vientisą 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro įmonėje Utenos filialo Molėtų rajono gyventojų aptarnavimo biure nuo 1998-04-29 buvo įregistruotas kaip vientisas sklypas. Apeliantai teigia, jog iki detaliojo plano patvirtinimo ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nekilnojamojo turto, priklausančio tretiesiems asmenims, nebuvo. Byloje nėra apeliantų išreikštos valios dėl atsisakymo nuo nuosavybės į ginčo žemės plotą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad iš ieškovų paimamas žemės plotas. Detalusis planas buvo vykdomas sklypui pagal Nekilnojamojo turto registro įrašo 1998-04-29 Nr. 62/2690 duomenis, kur nėra įrašo apie 0,02 ha bendro naudojimo kelio buvimą. Detalusis planavimas pagal 1996-05-29 nekilnojamojo turto registro įrašą ir negalėjo būti vykdomas, nes įrašas, darant detalųjį planą, jau nebegaliojo. Atsakovai nėra pateikę jokių duomenų apie visuomenės poreikių buvimą iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos. LR Žemės įstatymo 32 str. 3 d. ir 5 d. buvo nustačiusios, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje (LR CK 6.271 str. 4 d., LR Žemės įstatymo 32 str. 1 d.3 d., 5 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Molėtų rajono savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad teismas visiškai teisingai sprendime pasisakė apie aplinkybes, įrodančias apeliantų žinojimą apie faktus, kurie tiesiogiai liečia ieškinio senaties terminą ir jo praleidimą be svarbios priežasties. 2008-06-13 Molėtų rajono savivaldybės administracija ir ieškovė B. M. sudarė planavimo organizatoriaus funkcijų perdavimo sutartį. Atlikus ir kitus minėtame Aplinkos ministro įsakyme nurodytus veiksmus ir gavus reikiamų institucijų sutikimus ir sąlygas rengti detalųjį planavimo dokumentą, 2008-07-31 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad detalusis planas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, nepažeidė nei viešojo, nei trečiųjų asmenų interesų, nei pačių ieškovų interesų, todėl nebuvo jokio pagrindo jo netvirtinti, kai patvirtinti prašė pati organizatorė B. M.. Nei valstybė, nei jos institucijos nevykdė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, todėl šias procedūras reglamentuojantys teisės aktai neturėjo ir nebuvo taikyti.
Trečiasis asmuo V. K. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas:
1) netenkinti apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų, konstatavus faktą, kad apeliantų apeliaciniame skunde reiškiamiems reikalavimams, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, pritaikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.);
2) išreikalauti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr.74-1-00207-07, kadangi pirmosios instancijos teismas persiuntė tik vieną ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 74-1-00007-10, o prašymas buvo išreikalauti dvi ikiteisminio tyrimo baudžiamąsias bylas Nr. 74-1-00207-07 ir Nr. 74-1-00007-10, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantai apie jų perkamame sklype esantį kelią turėjo žinoti 1998-04-29 sklypo pirkimo pardavimo metu. Sklypo padalijimas buvo vykdomas pagal detaliųjų planą, kurio organizatorė buvo pati apeliantė. 0,2 ha kelias priklauso valstybei ir yra vienintelis kelias, kuriuo trečiasis asmuo gali patekti prie savo sodyboje esančių pastatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, pakeisdamas valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams.
Tai, kad pagal 1998-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį iš A. B. ieškovai įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekeičia faktinės situacijos, nes jau 1996-05-29 sudarytame valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr.62/2690-2 dėl 1,3 ha žemės plote yra įregistruoti duomenys apie 0,2 ha bendro naudojimo kelią (1 t., b.l. 181), kuris atvaizduotas 1996-01-22 brėžinyje (1 t., b.l. 180). Dėl šių įrodymų teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nekilnojamojo turto, priklausančio tretiesiems asmenims, nebuvo. Tai, kad 1999-08-02 B. M. pasirašė žemės sklypo planuose (1 t., b.l. 31, 32), kuriuose yra atvaizduotas kelias, patvirtintina faktinę aplinkybę apie kelio buvimą.
Tai, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo padalijimas buvo vykdomas pagal detalųjį planą, kurio organizatorė buvo pati apeliantė B. M., patvirtina, kad ir O. M., kaip bendraturtis, žinojo visas su nekilnojamojo turto įsigijimu ir detaliuoju planavimu susijusias aplinkybes. Situacija, kai detaliųjų planavimą organizavęs asmuo ir jo sutuoktinis, formaliais pagrindais ginčija atlikto sklypo padalijimą pagal detalųjį planą, kurio organizatorė buvo B. M., pasirašiusi planuose dėl atliktų detaliojo planavimo procedūrų, patvirtina, kad tokiu būdu siekiama išvengti detaliojo planavimo procedūrų dėl galimumo apjungti atskirtus sklypus arba atlikti amalgamaciją. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro 1998-04-29 įraše Nr. 62/2690 neatsispindi 1996-05-29 sudaryto valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr.62/2690-2 duomenys apie 0,2 ha bendro naudojimo kelią (1 t., b.l. 181), savaime nepanaikina faktinės aplinkybės dėl bendro naudojimo kelio buvimo ir nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisės į šį kelią, nes 1998-04-29 pirkimo-pardavimo sutartyje (2 p.) yra aiškiai nurodyta (1 t., b.l. 15), kad ji sudaryta pagal pažymėjimą apie žemės sklypo įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, išduotą 1996-05-29 Molėtų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, kuri 1996-05-29 registre turėjo duomenis apie 0,2 ha bendro naudojimo kelią (1 t., b.l. 181). Teisėjų kolegija nenagrinėja viešojo registro duomenų pakeitimo aplinkybių, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su klaidos viešame registre ištaisymu.
Nagrinėjamu atveju ieškovų valia dėl kelio buvimo yra teisiškai nereikšminga, nes bendro naudojimo kelio nuosavybės teisės priklauso valstybei ir ieškovai neįrodė, kad jie teisėtu būdu yra įgiję nuosavybės teises į ginčo kelią. Tai, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į 1,3 ha žemės plotą pagal preliminarius matavimus, neturėdami plano, kuriame būtų užfiksuotos žemės sklypo ribos pagal valstybinę koordinačių sistemą, savaime nereiškia, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į valstybei priklausantį kelią, todėl apeliantų argumentai dėl jų žemės paėmimo visuomenės poreikiams vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad patys ieškovai kritiškai nevertina savo elgesio, nes 1,3 ha ploto žemės sklypą įsigijo be atliktų žemės sklypo geodezinių matavimų, tuo patvirtinant, kad nebuvo rūpestingi ir atidūs teisinių santykių dalyviai. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad rūpestingas ir sąžiningas teisinių santykių dalyvis turi elgtis apdairiai ir gavęs informaciją apie neatliktus geodezinius žemės sklypo geodezinius matavimus prieš sudarant sandorį, turi patikrinti turimą informaciją ir atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ir įgyti teisėtą nuosavybę (LR teritorijų planavimo įstatymas; CK 1.5 str., 1.136 str. -1.138 str., Žemės įstatymo 30 str.; CPK 5 str., 177 str., 178 str., 182 str. 1 p., 185 str., 320 str., 328 str.).
Įstatymų leidėjas numatė galimybę atlyginti žalą, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, bei apibrėžė žalos sąvoką, žalos atlyginimo atvejus ir aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Šiuo atveju byloje nėra duomenų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perėmusios Utenos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pažeidę ieškovų teises ar interesus, bei turtinės, ar neturtinės žalos padarymo ieškovams (LR CK 6.271 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir nenagrinėja ieškovų rašytinių paaiškinimų, kaip peržengiančių apeliacinio skundo ribas, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 323 str.).
Tai, kad apeliantams nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas iš esmės atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 str. ir yra pakankami motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bei tinkamai vertino įrodymus (CPK 17 str., 177 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti su bylos nagrinėjimo dalyku susiję įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai yra nutraukę santuoką ir pasidalinę turtą ar įstatymų nustatyta tvarka yra paneigta prezumpcija dėl santuokos metu įgyto turto lygiomis dalimis ar priešingo teisinio suinteresuotumo dėl nuosavybės įsigijimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 1.125 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str.-179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybės naudai (LR CPK 92 str., 96 str.).
Teisėjų kolegija netenkina trečiojo asmens V. K. S. prašymo išreikalauti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr.74-1-00207-07, nes nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti ieškovų reikalavimai V. K. S. dėl žalos atlyginimo ir apeliacinėje instancijoje draudžiama bloginti apeliantų padėtį (LR CPK 313 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir jie įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti trečiajam asmeniui V. K. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1000 Lt sumai (2 t., b. l. 36), nes šis dydis neviršija už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 28-35) Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių pagal 7 p., 8.11 p.: 1200 Lt (1,5 x 800 Lt) sumos.
Atmestinas atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nepateikti įrodymai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų O. M. ir B. M. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens V. K. S. naudai.