Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-11-25 · Administracinė byla Nr. eI3-5200-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
eI3-5200-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01133-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas
IĮ OWEXX
Trečiasis asmuo
UAB Pramuštgalvis
Advokatai
Simona Vaičiulytė, Egidijus Morkūnas
Administracinė byla Nr. eI3-5200-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01133-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovams V. T., advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,

atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Ž. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams D. B., advokatui Egidijui Morkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 3 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 26 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas IĮ (duomenys neskelbtini) skunde ir pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-475-822/2018 pagal pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, UAB (duomenys neskelbtini) dėl įsakymų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso“ 1.4 punktą; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“ 1.4 punktą; įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių organizuoti naują konkursą dėl reklamos vietos Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Nors LVAT sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 20 d., tačiau Šiaulių miesto savivaldybė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų panaikintas UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 31 d. išduotas leidimas reklamos vietai Nr. (duomenys neskelbtini) ir organizuojamas naujas konkursas dėl reklamos vietos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracija ėmėsi teisės aktų keitimo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį leidimas išduodamas pagal pateiktas paraiškas, o esant kelioms paraiškoms į tą pačią vietą – leidimas išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška yra užregistruota anksčiau.

2019 m. balandžio 24 d. 8.09 val. buvo gautas el. laiškas su prisegtuku – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimu, kuriame nurodyta, jog įgyvendinant 2018 m. birželio 20 d. sprendimą 2019 m. balandžio 23 d. buvo priimtas Šiaulių miesto administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas 2016 m. gegužės 31 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą galiojimas. Kadangi IĮ (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 10 mėnesių laukė, kol bus įvykdytas teismo sprendimas ir panaikintas neteisėtai išduotas leidimas, buvo pasiruošusi paraišką ir visus reikalingus dokumentus. Pareiškėjas, gavęs minėtą el. laišką, nedelsdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame pateikė paraišką ir dokumentus, 2019 m. balandžio 24 d. 8.36 val. gautas patvirtinimas, kad paraiška yra užregistruota. 2019 m. gegužės 2 d. gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“, kuriuo informuota, kad IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška dėl leidimo išdavimo reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užregistruota vėliau nei kito reklaminės veiklos subjekto pateikta paraiška į tą pačią reklamos vietą, todėl, remiantis Aprašu, leidimo išdavimo procedūra yra vykdoma kitam reklaminės veiklos subjektui. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad kitas subjektas savo paraišką užregistravo 2019 m. balandžio 24 d. 8.20 val., leidimas įrengti išorinę reklamą yra išduotas kitam reklaminės veiklos subjektui.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad organizuojant leidimo išdavimo procedūras reklamos vietai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurtos neskaidrios, nesąžiningos konkurencijos sąlygos, buvo proteguotas vienas subjektas – UAB (duomenys neskelbtini) taip pažeidžiant tiek IĮ (duomenys neskelbtini) tiek kitų subjektų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad akivaizdus prielankumas UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, veikimas jo interesais Šiaulių miesto savivaldybėje egzistuoja jau ne vienerius metus, šios įmonės direktorius, pareiškėjo žiniomis, palaiko asmeninio pobūdžio santykius tiek su miesto meru, tiek su administracijos direktoriumi, tiek su kitais aukštas pareigas savivaldybėje užimančiais tarnautojais. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau nei IĮ (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kurią dieną bus panaikintas leidimas, galimai net leidimo panaikinimo data buvo suderinta su juo, kad jis turėtų pakankamai laiko pasiruošti reikiamus dokumentus paraiškai, gauti sutikimus ir pan., nes dokumentų parengimo procesas užtrunka ne vieną dieną. UAB (duomenys neskelbtini) dieną prieš tai, kai jis ir pareiškėjas gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie panaikintą UAB (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – ir NŽT) pratęsti sutikimą išorinės reklamos įrengimui, įrengtam valstybinėje žemėje. Pranešimas apie leidimo pa naikinimą gautas 2019 m. balandžio 24 d. 8.09 val., o UAB (duomenys neskelbtini) paraiška registruota 8.20 val., t. y. per 11 min. Nuo UAB (duomenys neskelbtini)iki Savivaldybės administracijos atvykti automobiliu reikia 5-9 min. UAB (duomenys neskelbtini)perskaitė adoc formatu atsiųstą pranešimą, parengė paraišką su priedais, atvežė dokumentus į savivaldybės priimamąjį, darbuotoja juos nuskanavo ir užregistravo, t. y. per tokį trumpą laiką atlikti visus šiuos veiksmus (net jei paraišką ir priedus UAB (duomenys neskelbtini)jau turėjo pasiruošęs iš anksto) yra fiziškai neįmanoma ir nelogiška. Pareiškėjas pateikė į bylą netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius, jog paraiškos pristatymas , pateikimas, užregistravimas per tokį trumpą laiką yra fiziškai neįmanomas, kas suponuoją logišką išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini)buvo informuotas apie leidimo panaikinimą anksčiau nei pareiškėjas. Pareiškėjas nedisponuoja jokiais susirašinėjimais, telefoniniais pokalbiais ir pan. tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojų, tarnautojų ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl tik netiesioginiai įrodymai yra vienintelis pareiškėjui būdas įrodyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pažeisdama subjektų lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, objektyvumo ir kitus principus, dėl artimų asmeninio pobūdžio tarnautojų ir UAB (duomenys neskelbtini)vadovo santykių ir/ar kitų priežasčių protegavo vieną ūkio subjektą. Dėl to buvo sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, sumodeliuota tokia situacija, kad reklamos vieta Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau būtų naudojama subjekto, UAB (duomenys neskelbtini), kuris, dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neteisėtų sprendimų bei juos panaikinusio teismo sprendimo nevykdymo) jau iki tol ilgą laiką neteisėtai naudojosi reklamos vieta. Dėl aukščiau nurodyto, pareiškėjas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) paraišką pateikė atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje, todėl tokios paraiškos pagrindu negalėjo būti priimtas sprendimas išduoti leidimą reklamai, jis pripažintinas neteisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.). Atitinkamai, neteisėtu laikytinas ir 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas, kuriuo IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška nepriimta, nes šio sprendimo priėmimas buvo sąlygotas visų aukščiau nurodytų veiksmų. IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška laikytina kaip paduota pirma ir nagrinėtina iš esmės išduodant IĮ (duomenys neskelbtini) leidimą reklamai reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą, o atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas, kuris, priešingai, nei buvo iki jo priėmimo (kuomet galiojo dokumentų, susijusių su reklamos vietų išorinei reklamai įrengti suteikimu, paketas), šiuo metu yra vienintelis (be Reklamos įstatymo ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) teisės aktas, reglamentuojantis leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Aprašo 31 punktas numatė, kad tuo atveju, jei į tą pačią reklamos vietą paraiškas pateikia keli pareiškėjai, leidimas išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška Savivaldybės administracijos priimamajame yra užregistruota anksčiau. Pažymėjo, jog abu subjektai- IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, jog vykdant LVAT sprendimą, bus panaikintas UAB (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas reklamos vietai Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal byloje nustatytas aplinkybes jie abu buvo iš anksto pasiruošę teikti paraiškas bei reikalingus dokumentus. Apie priimtą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas 2016 m. gegužės 31 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas, IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)elektroniniais laiškais buvo informuoti vienu metu, po informacijos gavimo abu nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį ir pateikė paraiškas leidimui įrengti išorinę reklamą gauti. Byloje nėra ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini)paraiška priimamajame buvo registruota 8:20:56 val., o IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška užregistruota 8:31:54 val. Skirtumas tarp abiejų pretendentų paraiškų į minėtą reklamos vietą pateikimo laikas yra labai trumpas – tik 11 minučių. Nei atsakovo patvirtinto Aprašo 31 punktas, nei kiti teisės aktai niekaip neįpareigoja atsakovą vertinti paraišką teikiančio subjekto veiksmų operatyvumo, daryti aplinkybių, susijusių su paraišką teikiančio subjekto darbo laiku, jo būstinės dislokacijos vieta, jo darbo priemonių techninėmis galimybėmis ir pan. analizės. Atsakovė nurodė, kad į pareiškėjo nurodomas aplinkybes jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie leidimo panaikinimą anksčiau nei pareiškėjas, šis subjektas buvo proteguojamas, negali teigti konkrečių atsikirtimų, kadangi pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra pagrįstos tiktai pačio pareiškėjo samprotavimas.

Gavus dviejų reklaminės veiklos subjektų UAB (duomenys neskelbtini)ir IĮ (duomenys neskelbtini) paraiškas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą (duomenys neskelbtini) sankirtoje, atsakovas vadovavosi Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 31 punktu, ir išdavė leidimą tam pareiškėjui, kurio paraiška savivaldybės priimamajame buvo užregistruota anksčiau.

Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su prašomu panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančiu imperatyvaus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo, numatančio reikalavimą individualiame teisės akte nurodyti akto apskundimo tvarką, nurodo, kad šis pareiškėjo nurodomas formalus pažeidimas negalėtų būti pagrindu teismui panaikinti atsakovo sprendimą, nes, kaip matyti, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas skundžiamame rašte nenurodė šio rašto apskundimo tvarkos, tai nesutrukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę apskųsti šį raštą teismui, todėl negali būti pripažįstama, kad buvo padarytas esminis administracinės procedūros pažeidimas. Akivaizdu, jog vien tik apskundimo tvarkos nenurodymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą raštą. Atsakovas įsitikinęs, kad nepažeidė Vietos savivaldos įstatymo, Viešojo administravimo ir Konkurencijos įstatymų nuostatų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją, asmenų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Šalies argumentai

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas E. Morkūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog šioje byloje pareiškėjas prašo panaikinti UAB (duomenys neskelbtini)išduotą reklamos leidimą, tačiau nenurodo jokio teisinio reglamentavimo, kuris buvo pažeistas minimą leidimą išduodant. Nagrinėjamu atveju apie leidimo UAB (duomenys neskelbtini)panaikinimą vienodai buvo informuoti du juridiniai asmenys, Aprašas kitų sąlygų, apart tos, jog registruojama ta paraiška, kuri pateikta pirmesnė, nenurodo. UAB (duomenys neskelbtini) paraišką dėl leidimo išdavimo pateikė pirmesnis. Ginčas iš esmės kilo dėl to, jog pareiškėjas spėja, kad atsakovas neva neužtikrino informacijos konfidencialumo ir UAB (duomenys neskelbtini) apie 2016 m. gegužės 31 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą, o taip pat - apie naujo konkurso į reklamos vietą Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimą, tapo žinoma anksčiau, negu išsiųstas oficialus raštas. Anot pareiškėjo, ši aplinkybė lėmė, kad UAB (duomenys neskelbtini)savo konkursinę paraišką pateikė pirmiau, negu IĮ (duomenys neskelbtini)kas ir lėmė, jog leidimas įrengti išorinę reklamą buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo spėjimą, nepateikia, o teismo sprendimo pagrįsti prielaidomis ir spėjimais negalima. Dėl laiko tarpo, per kurį galima atvykti iš vieno ar kito objekto į savivaldybę taip pat galima spėlioti ir daryti prielaidas, tačiau tuo taip pat negalima remtis kaip įrodymu. Visos aplinkybės nepaneigia fakto, kad UAB (duomenys neskelbtini) paraiška buvo paduota anksčiau negu pareiškėjo. O pareiškėjo skundas grindžiamas tik įsitikinimu, prielaidomis, bet ne faktais, nėra pateikta nei įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus, nei nurodyta teisės aktų, kuriuos pažeidė atsakovė.

Prašė skundą atmesti ir priteisti iš IĮ (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su reklamos įrenginiais ir reklamos skleidimu dirba apie 10 metų, paraiškoms dėl leidimo išdavimo ruošiasi iš anksto. Šiuo atveju dokumentai taip pat buvo iš anksto paruošti, gavus raštą iš savivaldybės apie panaikintą leidimą tereikėjo įrašyti datą į paraišką ir atvežti dokumentus į savivaldybę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kas teismas šioje administracinėje byloje nagrinės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 3 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertins aplinkybių, susijusių su kitų teismų priimtais sprendimais ir jų vykdymu, kas nėra šios bylos dalykas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-475-822/2018 pagal pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, UAB (duomenys neskelbtini) dėl įsakymų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso“ 1.4 punktą; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“ 1.4 punktą; įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių organizuoti naują konkursą dėl reklamos vietos Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo panaikinimo“ panaikino trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 31 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą (reklamos vieta Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracija apie leidimo panaikinimą pareiškėjui IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 24 d. elektroniniais laiškais informavo vienu metu - 8.09 val. Tiek pareiškėjas IĮ (duomenys neskelbtini) tiek UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame paraiškas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą į reklamos vietą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“, informavo IĮ (duomenys neskelbtini), kad jos paraiška dėl leidimo išdavimo reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užregistruota vėliau nei kito reklaminės veiklos subjekto pateikta paraiška į tą pačią reklamos vietą, todėl, remiantis Aprašu, leidimo išdavimo procedūra yra vykdoma kitam reklaminės veiklos subjektui. UAB (duomenys neskelbtini) 2019m. gegužės 3 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2020m. gegužės 2 d. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)dar buvo išduoti leidimai: 2020 m. gegužės 3 d., kuris galiojo iki 2021 m. gegužės 2 d. ir 2021 m. gegužės 3 d., kuris galioja iki 2022 m. gegužės 2 d.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Aprašo 9 punkte nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis gauti leidimą, gali pateikti nustatytos formos paraišką savivaldybės administracijos priimamajame, per atstumą ( registruotu paštu) arba per paslaugų kontaktinį centrą.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašo 31 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei į tą pačią reklamos vietą paraiškas pateikė keli pareiškėjai, leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška priimamajame yra užregistruota anksčiau. Ginčo dėl to, jog UAB (duomenys neskelbtini) paraiška priimamajame registruota 8:20:56 val., o IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška užregistruota 8:31:54, byloje nėra. Apie tai, kad IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame buvo užregistruota vėliau nei kito reklaminės veiklos subjekto UAB (duomenys neskelbtini) pretenduojančio į tą pačią vietą, paraiška, pareiškėjas buvo informuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame buvo pažeista IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)paraiškų registracijos tvarka.

Pareiškėjas, ginčydamas skundžiamų 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 3 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, argumentuoja tuo, jog pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas protegavo UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino informacijos konfidencialumo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) apie 2016-05-31 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą, o taip pat - apie naujo konkurso į reklamos vietą Nr. 180 paskelbimą, sužinojo anksčiau, negu buvo išsiųstas oficialus pranešimas. Anot pareiškėjo, ši aplinkybė lėmė, kad UAB (duomenys neskelbtini)savo konkursinę paraišką pateikė pirmiau, negu IĮ (duomenys neskelbtini), kas ir lėmė, jog leidimas įrengti išorinę reklamą buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo pažeistos Vietos savivaldos, Viešojo administravimo, Konkurencijos įstatymų nuostatos, užtikrinančios sąžiningą konkurenciją, asmenų lygiateisiškumo, skaidrumo principus.

Kaip jau buvo minėta, UAB (duomenys neskelbtini) paraiška dėl leidimo įrengti išorinę reklamą priimamajame yra užregistruota anksčiau nei IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas. Pažymėtina, kad Apraše kitų sąlygų, išskyrus tai, jog tuo atveju, jei į tą pačią reklamos vietą paraiškas pateikė keli pareiškėjai, leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška priimamajame yra užregistruota anksčiau, nėra nustatyta. Nei atsakovo patvirtinto Aprašo 31 punktas, nei kiti teisės aktai niekaip neįpareigoja atsakovą vertinti paraišką teikiančio subjekto veiksmų operatyvumo, daryti aplinkybių, susijusių su paraišką teikiančio subjekto darbo laiku, jo būstinės dislokacijos vieta, jo darbo priemonių techninėmis galimybėmis ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tiek pareiškėjas IĮ (duomenys neskelbtini) tiek UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bus panaikintas leidimas reklamos vietai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas UAB (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu žinodami, kad toks leidimas bus panaikintas bei kad atsilaisvins minėta reklamos vieta, abu subjektai rengė atitinkamus dokumentus, kad pateikti paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini). Abu subjektai apie leidimo panaikinimą buvo informuoti vienu metu elektroniniais laiškais (įrodymų, jog buvo kitaip, byloje nepateikta), abu po informacijos gavimo nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį ir pateikė paraiškas leidimui įrengti išorinę reklamą gauti. Nei pareiškėjas nei UAB (duomenys neskelbtini)neginčija, kad šias paraiškas jie iš anksto buvo pasiruošę. Tokiu atveju spręstina, kad šioje situacijoje tiek pareiškėjas IĮ (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) turėjo vienodas sąlygas pateikti paraišką dėl leidimo išdavimo atsakovei, sąžiningos konkurencijos, asmenų lygiateisiškumo principai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Kartu pažymėtina, kad tarp abiejų pretendentų į minėtą reklamos vietą paraiškų pateikimo laiko yra tik 11 minučių skirtumas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, gavusi dvi paraiškas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą vietoje Nr. 180 bei nustačiusi, jog UAB (duomenys neskelbtini) paraiška priimamajame buvo užregistruota pirmiau nei IĮ (duomenys neskelbtini) paraiška, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 31 punktu, 2019 m. gegužės 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini); raštu informavo pareiškėją apie tai, kad kito subjekto paraiška yra užregistruota anksčiau bei išdavė 2019 m. gegužės 3 d. leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus aktus pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų aktų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d. ) nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1627-502/2016).

Vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiami administraciniai aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, juose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinius aktus.

Teismas pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, jame negali vadovautis prielaidomis, spėjimais, vienos ar kitos proceso šalies įsitikinimu apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą.

ABTĮ 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kuriems prieštarautų skundžiami aktai, taip pat neįrodė ir to, jog priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas taip pat nenustatė kitų pagrindų, kurių pagrindu būtų galima skundžiamus aktus pripažinti neteisėtais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą , panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB (duomenys neskelbtini) 2019m. gegužės 3 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administraciją priimti ir išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 26 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą reklamos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvestinis iš reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo. Nenustačius ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, teisę į bylinėjimosi išlaidas įgijo ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini)

Byloje trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini)pateikė prašymą atlyginti 2057,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose.

Byloje pateikta Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su dokumentais ir pasirengimas bylos nagrinėjimui – 726,00 Eur, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atstovavimą teisme – 242,00 Eur. Pateiktas AB Šiaulių banko 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 968,00 Eur.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą gali būti priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio dydžio suma. 2019 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1289,00 Eur, viena valanda – 128,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) sudarė 2019 m. lapkričio 12 d., skundas teismui paduotas 2019 m. birželio 3 d., iki susitarimo sudarymo jau buvo įvykęs vienas teismo posėdis, spręstina, kad susipažinimas su bylos dokumentais ir pasirengimas bylos nagrinėjimui galėjo užtrukti apie 5 valandas 30 minučių, todėl PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 726,00 Eur suma (128,90 Eur už valandą, t. y. 5 valandos 30 minučių) yra pagrįsta ir priteistina UAB (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdis vyko nuo 14.15 valandos iki 16.06 valandos. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 242,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už 2 atstovavimo teismo posėdyje valandas, todėl priteistina UAB (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini)iš pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) priteistina 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT).

Byloje pateikta Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos teisinės paslaugos – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas sudaro – 605,00 Eur. Byloje pateikti AB Šiaulių banko 2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB lėšų pervedimo nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) iš viso sumokėjo 605,00 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo surašymą taikomas 2,5 koeficientas. 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1317,60 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 605,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už apeliacinio skundo surašymą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini)

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini)patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose.

Byloje pateikta Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos teisinės paslaugos – pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui ir kliento interesų atstovavimas 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdyje sudaro – 484,00 Eur. Pateiktas AB Šiaulių banko 2021 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini)advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 484,00 Eur.

Kaip minėta Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą gali būti priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio dydžio suma. 2021 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1517,40 Eur, viena valanda – 151,74 Eur. Teismo vertinimu pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui galėjo trukti apie 2 valandas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose pagal LVAT sprendimą perduota nagrinėti iš naujo, ginčas šalims buvo žinomas, todėl 2 valandų pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui laikomas pakankamu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdis vyko nuo 09.05 valandos iki 11.02 valandos. Kaip minėta pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis tuo, kas išdėstyta, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 484,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už 4 valandas pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdyje valandas, todėl priteistina UAB (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini)iš pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini)priteistina 2057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo IĮ (duomenys neskelbtini) 2057,00 ( du tūkstančius penkiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė