Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Marekui Petrovskiui ir V. R. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3-4), kuriuo prašė pripažinti antstolio Mareko Petrovskio veiksmus neteisėtais ir pripažinti negaliojančiu turto arešto aktą bei patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo nuo jų surašymo dienos. Nurodė, kad 2010 m. vasario 20 d. gavo antstolio Mareko Petrovskio raginimą įvykdyti sprendimą geruoju civilinėje byloje Nr. 2-15527-191/98. Kartu buvo gautas ir turto arešto aktas, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas, kadangi yra suėjęs jo pateikimo antstoliui vykdyti senaties terminas. Išieškotoja V. R. neprašė šio termino atnaujinti, kadangi visas išlaikymas dukrai yra išmokėtas ir jokių įsiskolinimų nėra. Jei išieškotojos teisės buvo pažeistos, ji savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Turto areštas pritaikytas 0,1212 ha žemės sklypui, kurio vertė ženkliai viršija tariamą įsiskolinimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo V. R. skundą patenkino iš dalies, pripažino antstolio Mareko Petrovskio veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui ir areštuojant turtą vykdomojoje byloje Nr 0123/10/00275 neteisėtais, panaikino 2010 m. vasario 11 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir 2010 m. vasario 17 d. Turto arešto aktą dėl žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) arešto. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1996-02-05 „Nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo“ nutarė išieškoti iš V. R. po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio kas mėnesį dukros I. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės. Šis nutarimas (vykdytinas dokumentas) buvo tą pačią dieną siųstas pareiškėjai, o iš 1998-03-19 jis buvo pateiktas vykdymui, bet po to paštu išsiųstas išieškotojai ir dingo. Dėl to V. R. prašymu 1998-03-25 buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas. Kauno miesto apylinkės teismo 1998-11-12 nutarimu išieškomų alimentų dydis nuo 1998-10-27 buvo padidintas iki 1 MGL, šis nutarimas (vykdytinas dokumentas) 1998-11-25 išsiųstas V. R. (prijungt. c.b. 2-15527/98 b.l. 2, 6, 1). Šis vykdomasis dokumentas 1998-11-30 buvo pateiktas vykdymui Antstolių kontorai prie Kauno m. apylinkės teismo, ir šios kontoros 1999-04-15 persiųstas vykdymui į V. R. darbovietę (b.l. 37-38). Vykdomasi raštas iš įmonės, kurioje dirbo V. R. grąžintas nebuvo, todėl V. R. prašymu jai 2001-09-17 buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas (prijungt. c.b. 2-15527/98 b.l. 8, 7). Šis raštas 2001-10-30 buvo persiųstas vykdyti pagal V. R. gyvenamąją vietą Teismo antstolių kontorai prie Jurbarko raj. apylinkės teismo. Antstolis šį raštą 2002-01-23 perdavė vykdyti V. R. darbovietei (prijungt. vykd. b 4967-1/01). 2003-11-13 V. R. darbovietė buvo išregistruota, vykdomasis raštas negrąžintas, todėl V. R. prašymu 2010-01-27 teismas išdavė dar vieną vykdomojo rašto dublikatą (prijungt. c.b. 2-15527/98 b.l. 13, 9). Šis vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2010-02-10, o 2010-02-11 patvarkymu priimtas vykdymui (prij. vykd. b. Nr. 0123/10/00275 b.l. 7, 8, 18).

Teismas nurodė, kad pareiškime dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui nurodyta, jog alimentai dukros išlaikymui nemokėti nuo 2002-01-01, kas reiškia, jog nesumokėti ir už paskutinį mėnesį iki dukrai sulaukiant pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), todėl būtent nuo šios datos skaičiuotinas 10 metų senaties terminas paskutinei išmokai gauti, kuris baigsis 2014 m. liepos 23 d. Todėl teismas sprendė, kad 2010-02-10 pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Taip pat teismas nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu I. R. jau buvo pilnametė, todėl V. R. jau buvo praradusi uzufrukto teisę į išlaikymui skirtas lėšas (jų įsiskolinimą) ir ji nebegalėjo dukters vardu ir interesais kreiptis į teismą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Antstolis, gavęs V. R. (jos atstovo) prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo patikrinti ar vaikas, kuriam išieškomas išlaikymas, netapo pilnamečiu ir nustatęs, kad I. R. jau yra pilnametė, privalėjo atsisakyti priimti prašymą ir vykdomąjį raštą CPK 651 str. 2 d. 1 p. pagrindu, išaiškindamas, jog į antstolį dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos išieškojimo turi teisę kreiptis pati I. R.. Kadangi antstolis to nepadarė, teismas pripažino antstolio veiksmus ir 2010-02-11 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui neteisėtu (CPK 513 str. 1d.). Priimdamas nutartį, teismas atsižvelgė į 2010 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo CBS civilinėje byloje nr. 2SA-51-611/2010 suformuluotas teisės aiškinimo taisykles dėl CPK 651 str. 2 d. 1p. taikymo. Konstatavęs, jog antstolio veiksmas priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui laikytinas neteisėtu, teismas panaikino ir Turto arešto aktą bei nurodė, kad Turto arešto aktas laikytinas neteisėtu, nes jame nėra nurodyta areštuoto turto vertė, ar nėra žymos, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, bei nėra jokių duomenų, kad antstolis ėmėsi CPK 681 str., 682 str. numatytų veiksmų turto vertei nustatyti, nors dar 2010-02-23 buvo gavęs V. R. pretenzijas dėl arešto.

Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu (b. l. 47-48) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir skolininko V. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Apeliantė nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Sutinkamai su CPK 638 str. 1 d., išieškotojas yra asmuo, kurio naudai yra išduodamas vykdomasis dokumentas. Kadangi teismo vykdomasis dokumentas buvo išduotas V. R., antstolis pagrįstai priėmė jį vykdyti ir pagrįstai ėmėsi atitinkamų teismo sprendimo vykdymo veiksmų. Tai, kad vienas iš tėvų neteikia išlaikymo savo vaikui, nesumažina ir nepanaikina vaiko poreikių. Tokiu atveju visa išlaikymo našta tenka vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (šiuo atveju V. R.), todėl visi vaiko poreikiai buvo tenkinami būtent iš motinos asmeninių lėšų, todėl išieškotoja teisėtai pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdymui dėl jau suteikto išlaikymo įsiskolinimo. Be to, teismas rėmėsi teisės aiškinimu, kuris buvo suformuotas Vilniaus apygardos teismo, tuo pažeisdamas CPK 4 str. nuostatas, nes šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo praktiką.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK 3.190 str.) . Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (CK 3. 163 str). Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114/2010). Prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis). Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino antstolio Mareko Petrovskio veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui areštuojant turtą vykdomojoje byloje Nr 0123/10/00275 neteisėtais, panaikino 2010 m. vasario 11 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir 2010 m. vasario 17 d. Turto arešto aktą dėl žemės sklypo (unikalus nr. 5283-0007-0158) arešto.

Pagal bylos aplinkybes matyti, kad nebuvo kreditoriaus prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. R. skola būtų mokama pačiam vaikui, o ne suinteresuotam asmeniui V. R., todėl antstoliui nebuvo kliūčių priimti kreditorės pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui ( CK 651 str.).

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino antstolio veiksmus ir 2010-02-11 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui neteisėtu.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybe, jog 2010-02-10 pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Bylos duomenimis nustatyta, jog alimentai dukros išlaikymui nemokėti nuo 2002-01-01, kas reiškia, jog nesumokėti ir už paskutinį mėnesį iki dukrai sulaukiant pilnametystės (2004 m. liepos 23 d.), todėl būtent nuo šios datos skaičiuotinas 10 metų senaties terminas paskutinei išmokai gauti, kuris baigsis 2014 m. liepos 23 d.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti nutartį, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Pareiškėjas V. R., ginčydamas antstolio M. Petrovskio patvarkymą, 2010 m. vasario 17 d. Turto arešto aktą dėl žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) arešto nepateikė jokių įrodymų apie turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, darbo užmokestį. Skolininkas gavęs raginimą įvykdyti sprendimą, per nustatytą terminą nepateikė antstoliui duomenų apie tai, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 str. nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų, tuo nevykdė savo pareigos, numatytos CPK 645 str. . Todėl antstolis turėjo teisę taikyti priverstines vykdymo priemonę –skolininko turto areštą (CPK 675 str.). Areštuotas turtas paprastai įkainojamas rinkos verte (CPK 680 str.) Tai, kad turto arešto akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė, šis trūkumas gali būti pašalintas antstolio, jeigu jam kilo abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo, vertei nustatyti skirti ekspertizę, bei skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl įkainojimo nustatyta tvarka (CPK 681 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti nutartį, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Skundžiama nutartis naikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirajį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir skolininko V. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.