Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-478/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
1-91-478/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00524-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Civilinis ieškovas
UAB „A.“, BUAB „S.“
Kaltinamasis
S. Ž.
Advokatai
Evaldas Skurvydas, Aida Krukonienė, Indrė Rimkienė, Ieva Gulbinaitė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-91-478/2014
Proceso Nr. 1-20-2-00524-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.14.6.2.;1.2.29.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, civilinio ieškovo UAB „Ag.“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovei advokatei Ievai Gulbinaitei, civilinio ieškovo BUAB „S.“ atstovei advokato padėjėjai Indrei Rimkienei, gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis M. C. C., aptarnaujančio personalo darbuotoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini) , C. R., London, E 16 3LY, United Kingdom,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 183 str. 2 d., 183 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. Ž. laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės Šeimos klinika ,,S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi ir faktiškai eidamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,S.“ turtą, o būtent: šiuo laikotarpiu iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 180 788,79 litus, tačiau išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 litus, likusių pinigų – 107 641,89 litų į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, bei, neišrašęs kasos išlaidų orderių (kasos išlaidų orderis KIO Nr. SMG0000084/1 išrašytas 2010-05-03, kasos perėmimo metu nustačius trūkumą) iš bendrovės kasos paėmė 13 236,06 litus, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,S.“ turtą, tuo UAB Šeimos klinika ,,S.“ padarė 120 877,95 litų žalą,

Be to, S. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2011-01-19 patalpose, esančiose Naugarduko g. 19, Vilniuje, veikdamas bendrai, iš anksto susitaręs su A. M., turėdamas tikslą pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ lėšų panaudojimą, sukurstė pagaminti netikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, o būtent: paprašė Viešosios įstaigos ,,X“ direktoriaus A. M. už atlygį surašyti fiktyvią sutartį, pastarajam surašius fiktyvią 2010-02-08 sutartį Nr. X/10/1, pagal kurią Viešoji įstaiga ,,X“ įsipareigojo parengti UAB Šeimos klinika ,,S.“ plėtros projektą ir verslo planą už 120 000 litų, nors iš anksto žinojo, kad darbai pagal sutartį atlikti nebus, o sutartis bus panaudota kitų fiktyvių dokumentų surašymui, surašytą sutartį pasirašė, kaip ,,Užsakovo“ UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius, taip pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Viešosios įstaigos ,,X“ direktoriaus A. M. surašytuose: 2010-03-31 kasos pajamų orderyje Nr. 10/03/31, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių litų, 2010-02-26 kasos pajamų orderyje Nr. 10/02/26, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių litų, 2010-04-18 kasos pajamų orderyje Nr. 10/04/18, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų, po užrašu ,,Priimta iš UAB Šeimos klinika ,,S.“, kodas (duomenys neskelbtini) , direktorius S. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) šiuose kasos pajamų orderiuose pasirašė, taip, patvirtinęs tariamą pinigų perdavimą, pagamino netikrus dokumentus, be to, paprašė Viešosios įstaigos ,,X“ direktoriaus A. M. už atlygį surašyti fiktyvias sąskaitas faktūras, taip sukurstė A. M. pagaminti netikrus dokumentus: sąskaitą faktūrą X Nr. 10/02/26, kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,X“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,X“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,X“ atliktus darbus 40 800 litų sumai, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-01-19 pagamintus netikrus dokumentus: 2010-03-31 kasos pajamų orderį Nr. 10/03/31, 2010-02-26 kasos pajamų orderį Nr. 10/02/26, 2010-04-18 kasos pajamų orderį Nr. 10/04/18, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/02/26, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto pr. 91, Kaune, savo iniciatyva pateikė Kauno apskrities VPK NTV ENTS pareigūnui, t. y. pagamintus netikrus dokumentus panaudojo.

S. Ž. kaltu nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad UAB Šeimos kliniką „S.“ įregistravo 2009 m. gegužės 26 d., buvo šios bendrovės direktorius ir atsakingas už kasą, žinojo, kad direktorius atsakingas už buhalterinę apskaitą. Matydami, kad neturi pajamų, kokios planuotos, konkurentai kenkė, kad pacientai neitų, turėjo dėkingą situaciją - 500 metrų laisvą patalpą už klinikų. Buvo planų šiose patalpose daryti antrinio lygio kliniką, būtų atidarytas 24-48 valandų dienos stacionaras, dėl to būtų buvusios didesnės pajamos iš Ligonių kasos, didesnis pacientų kiekis. Tam pritarė akcininkai V. L., V. M., akcininkų susirinkimas nebuvo šaukiamas, norint gauti pritarimą dėl veiklos plėtros. Visa tai viešai buvo kalbama, matė atvykstančius pasikonsultuoti specialistus, kad jie įvertintų, ar tinkama vieta, ar galima tose patalpose tai daryti. Buvo nutarta, kad geras variantas, tam reikalui ieškojo įmonės, kuri sukurs projektą. Internete buvo surasta „X“, kuri tokius darbus atlikdavo, t. y. paruošdavo projektus. Nebuvo galimybės patikrinti, kad sutartis su A. M. 2010-02-08 pasirašyta, kai A. M. dar „X“ nedirbo, jis nepateikė jokio įgaliojimo. Buvo naivus, nepaprašė dokumento. Kad jis tos įmonės darbuotojas, A. M. pats prisistatė. Pagal Sveikatos priežiūros įstatymą, Sveikatos ministerijos viešai skelbiamus konkursus galėjo teikti paraišką projektui, kurio vertė 2 mln. Lt. Nemanė, kad VŠĮ „X“ vadovo pateiktas įkainis – 120 000 Lt už paslaugą yra didelė suma, vertinant, kad projektas 2 mln. Lt vertės, jei būtų gauta tokia parama, tada su visais būtų atsiskaitę, todėl pasirašė tą projekto sutartį, sutarė, kad atsiskaitys dalimis, nes bendrovei tai buvo didelė suma, nebuvo tokių didelių pajamų, reikėjo juos surinkti. Dalimis perdavė „X“ vadovui 40 000 Lt, 40 000 Lt ir 40 000 Lt, pasirašė kaltinime nurodytus orderius, „X“ sąskaitas-faktūras, kurias gavo kaip patvirtinantį dokumentą 120 000 Lt sumai, perdavė viską ikiteisminiam tyrimui. Buvo imami pinigai, kad atsiskaityti su objekto plėtros vadovu, sąskaita buvo užblokuota, grynais buvo atsiskaitoma. Nesupranta, kodėl A. M. duoda kitokius parodymus, daro prielaidą, kad galėjo būti su kitais verslininkais susitikęs, kad pakenkti. Patalpose (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, niekada nebuvo, ten 120 000 Lt neperdavinėjo. Nežino, ar įmonėje buvo sutarčių registras. Nežino, kodėl registre nėra sutarties, gal buvo atsainiai žiūrima, į kabinetą pas jį dažnai neateidavo buhalterė, nepasiimdavo dokumentų. Pas direktorių buvo atskiras lovelis, buhalterė ateidavo, pasiimdavo dokumentus, galėjo būti ten ir tie orderiai, greičiausiai toje krūvoje jie buvo. Kurį laiką neatėjo buhalterė, kivirčas vyko, galėjo jų nepaimti. Į rankas nenešė jokių popierių. Kada vyko susitikimas su „X“ vadovu, prasidėjo kivirčai, kad vėluoja atsiskaityti. Pinigus A. M. perdavė tomis datomis, kurios įrašytos kasos pajamų orderiuose, A. M. atsiveždavo tuos orderius. Tai, kad A. M. teigia, jog orderiai surašyti 2010 m. pabaigoje, vertina, kaip jo nesąžiningą būdą. Šiuos kasos pajamų orderius, pasibaigus jo įgaliojimų laikui, perdavė tyrėjui. Buhalterės jau nematė, iš savo kabineto pasiėmė asmeninius daiktus, šalia buvusius dokumentus, kad nesunaikintų, perdavė tyrėjui. Jo santykiai su buhaltere buvo įtempti, ji kenkė visais būdais, kad juo atsikratyti. Kad kasos pajamų orderiai išrašymo metu nebuvo įtraukti į apskaitą, vertina kaip buhalterės darbo broką, buhalterė jam neaiškino, kad reikia tvarkyti. Kodėl „X“ sąskaitos į registrus neįtrauktos, negali pasakyti, buhalterijos nežino, nesigilino. Nesutinka, kad laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30 pasisavino „S.“ didelį turtą, į bendrovės kasą negrąžino 107 677 Lt, nes šiuos pinigus panaudojo, kaip buvo sutarta su akcininkais, dėl antrinio lygio klinikos kūrimo. 107 677 Lt, paimti per avansinę apyskaitą, ir likutis 13 236 Lt - bendroje sumoje 120 000 Lt, kuriuos panaudojo VŠĮ „X“ atliktam darbui. Nebuvo tokio pokalbio apie 13 000 Lt grąžinimą. Kai jį atleido, nuo tos dienos įstaigoje nesilankė. Jį atleido naujas išrinktas direktorius V. L. akcininkų sprendimu. 51 proc. akcijų turėjo jo žmona, ne piktuoju su ja. Klinikos finansinę padėtį, kaip direktorius, kol vadovavo, žinojo, ji buvo sunki. Kai atsidarė klinika, viena buhalterė dirbo, ji turėjo dar kelias klinikas. Jai išėjus, atėjo kita buhalterė. Su antra buhaltere – I. M. kilo konfliktai. Ieškinių nesutinka atlyginti. Mano, kad asmenys, liudiję prieš jį teisme, pyksta, nes neatgavo savo pinigų, todėl jį apkalba.

Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu dirbo, dabar nebendrauja. S. Ž. su žmona jam padovanojo 2-3 UAB Šeimos klinikos ,,S.“ akcijas, motyvuodami, gal bendradarbiaus ateityje. Rugsėjo mėn. įsidarbino bendrovėje, buvo priimtas komercijos direktoriumi. Su Ligonių kasomis buvo sudaryta sutartis, pasirašyta 2009 m. lapkričio 1 d., prasidėjo veikla, gydytojos priimtos, pradėjo eiti ligoniai. S. Ž. – direktorius, generaliniu prisistatydavo, jis taip pat ir už kasą buvo atsakingas, pagrindinė bendrovės savininkė buvo G. Ž.. Pirmi mėnesiai buvo sunkūs, trūko apyvartinių lėšų, iš Ligonių kasų nelabai daug pinigų įkrito. Trūko įmonėje pinigų algoms, nuo gruodžio mėn. vėlavo algos. Be to, buhalterė gruodžio mėn. pasakė, kad yra išiminėjami pinigai iš kasos, iš vienos sąskaitos į kitą pervedami. Kai gruodžio mėn. išėjo pirma buhalterė, suprato, kad kažkas ne taip. S. Ž. po kiek laiko pristatė naują buhalterę - I. M.. Ji pradėjo tikrinti, išlindo, kad avansiniai pinigai nuiminėti, klausė, kaip gali būti, kad trūksta pinigų, o avansiniai nuiminėjami ir jie didėja. Pasirodo, iš Ligonių kasų niekas nevėlavo, pinigų būdavo už tyrimus, per kasos aparatą. Sakydavo buhalterė, kad imamas avansas. Sutarties su VŠĮ „X“ nežino, taip pat nežino, kuo jie užsiima, A. M. nepažįsta. Apie UAB „S.“ plėtros projektą ir verslo planą nieko nežino. Prieš klinikos veiklos pradžią buvo kalba su S. Ž. apie tai, kad antroje patalpų dalyje daryti antrą kliniką, vizija tokia buvo - kai tame gale įsivažiuos, daryti dienos centrą, laboratoriją. Į metų vidurį, kai prasidėjo veikla, iki akcininkų susirinkimo aprimo. Su pirma buhaltere jokių reikalų neturėjo, visa buhalterija buvo pas S. Ž., kasa irgi. Kasininkas buvo S. Ž., jo vienintelio parašas, jis tvarkydavosi su buhaltere. Įmonei auditą atlikti pasiūlė I. M.. Atlikus auditą sužinota, kad S. Ž. yra paėmęs ir skolingas apie 120 000 Lt. Su juo asmeniškai nekalbėjo apie tuos pinigus, raštas buvo jam įteiktas per antstolę. S. Ž. pripažino, kad skolingas, žadėjo dalimis atiduoti, sakė turi sodybą, su planu buvo atėjęs, kad yra sklypas, gal parduos, bet tai buvo tik žodžiu. Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad S. Ž. 30 000 Lt, nuėmęs iš kasos, perdavė G. Ž., o ji įnešė įstatiniam kapitalui.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį UAB „S.“ direktorių. Pas jį atvažiavo V. L., gal 2009 m. gruodžio mėn., sakė blogai klinikai, reikia pinigų. Buvo galimybė, sutiko padėti, paskolino pinigų. Pažinojo V. L., su S. Ž. susipažino gruodžio mėn., kai rašė pirmą skolos raštelį. Pinigus skolino V. L. laidavimu UAB „S.“. Tokia sutartis buvo, pasirašė sutartį su S. Ž.. Suma paskolinta buvo virš 100 000 Lt. Buvo dar paskolų, dėl jų tarėsi irgi V. L., paskutinė 40 000 Lt sudaryta apie 2010 m. kovo mėn. Po antros paskolos sužinojo, kad tokios pačios krypties S. Ž. vadovaujama įmonė Kaišiadoryse bankrutavusi, reikėjo užstato, garanto, S. Ž. jam padovanojo 30 procentų UAB „S.“ akcijų. Pats S. Ž. tą pasiūlė, įregistravo Registrų centre. Pradėjo domėtis UAB „S.“ veikla. 2010 metų pavasarį, gal balandžio mėn., kai jau buvo akcininkas, V. L. ir I. M. pasakė, kad įmonės kasoje trūksta pinigų, apie 150 000 Lt. Įmonės buhalterė ir V. L. sakė, kad pinigai pas S. Ž., įmonės dokumentai taip rodė. Tai priėmė kaip faktą. Paskui pasidomėjo, paaiškėjo, kad įmonė skolinga, buvo prisiskolinta, remontas buvo daromas, nebuvo atsiskaityta, darbuotojų algoms išmokėti nebuvo lėšų, klientų pradžioje visai neturėjo, paskui mažai turėjo, skolų sumos augo. 2010 m. balandžio mėn. dar buvo bandoma traukti įmonę. Pradėjo reikalauti, kad S. Ž. pasitrauktų iš įmonės veiklos, perduotų kitam vadovauti. S. Ž. buvo raginamas grąžinti pinigus, gal gegužės mėn. įmonės patalpose antstolis įteikė reikalavimą S. Ž. grąžinti pinigus. Ar po reikalavimo įteikimo S. Ž. į kasą grąžino kiek pinigų, negali atsakyti, mano, kad ne. S. Ž. pasitraukė, įmonė atiduota bankrotui. Susitarimo tarp V. L., jo, S. Ž. dėl bendradarbiavimo su „X“, dėl antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kad gauti Europos sąjungos fondo pinigus, nebuvo. A. M. nepažįsta, apie tokius S. Ž. planus nežino, apie projektus nesidomėjo, nedalyvavo įmonės veikloje.

Liudytojas N. L. parodė, kad kaltinamąjį žino, skolino pinigus, santykių jokių. Iki tol S. Ž. nepažinojo. S. Ž. parodė pastatą, kaip remontus padarė, sakė, kad trūksta lėšų. Pasakė, kas bus gydytojai, turės klientų. Sutarė skolinti pinigus įmonės veiklai vykdyti, aptarė sąlygas, skolino už palūkanas. Kartu su S. Ž. buvo V. L.. Pirminiai pinigai buvo paskolinti – 80 000 Lt 2009 m. liepos mėn., sąlygas vykdė. Po dviejų mėnesių paskambino S. Ž., sakė dar trūksta 50 000 Lt, paskolino tomis pačiomis sąlygomis spalio mėn., sutartys sudarytos pas notarą. Skolino UAB „S.“, įmonės direktorius buvo S. Ž., jis pasirašė sutartį, V. L. buvo kartu. Susitikimo metu buvo sakoma, kad naudoja jų skolintas lėšas, apie kitus kreditorius nebuvo kalbama. Realiai buvo sudarę planą su klientais, sakė, kad Ligonių kasos finansuos. Buvo diskusijos prisitraukti Anglijos fondus dėl kreditavimo, jam buvo persiųsti laiškai, ar pavyko, nežino. Nuo pirmos dienos domėjosi UAB „S.“, bandė gauti finansinius rezultatus, tačiau tai buvo slepiama, sakoma, kad viskas gerai. Kai antrą kartą skolino, sakė, nespėjo suruošti dokumentų. Po antros paskolos prasidėjo kontakto vengimas. Dažniausiai V. L. bendravo, S. Ž. iš viso nebendravo. Po kiek laiko paskambino nauja įmonės buhalterė, kvietė atvykti, parodė realią įmonės situaciją, kad daug skolų, yra ir kiti kreditoriai, negrąžinama, įmonė ant bankroto ribos. Su V. M. bendravo apie situaciją, ar įmanoma ištaisyti, su UAB „A.“ žmonėmis kalbėjo, ar galima problemą išspręsti. Visi išmokėjimai įforminti dokumentuose, grąžinta nedidelė dalis paskolos. S. Ž., jo įmonėmis, prieš skolindamas pinigus, nepasidomėjo. Gydytojomis, kuriomis jis rėmėsi, kurios sakė pas jį ateis dirbti, pasitikėjo, jas pažinojo.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvęs jos vadovas, ne piktuoju. 2009 m. gruodžio mėn. atėjo dirbti į UAB „S.“, perėmė tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Prieš tai dirbusi buhalterė atsisakė vesti buhalterinę apskaitą. Atėjusi rado betvarkę, nebuvo suvesti buhalteriniai dokumentai, avansinės apyskaitos, likutis nepadaryti. Perėmė dokumentus, suvedė, buvo padarytas auditas, Mokesčių inspekcijai perdavė. Įmonė vykdė sveikatos veiklą, buvo 5 šeimos gydytojai, apie 20 darbuotojų. Dokumentai buvo surašyti, rasta neatitikimų dėl kasos, atsiskaitymų, darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis. Direktoriui pasakė, kad kasoje trūksta pinigų. S. Ž. į tai reagavo piktai, buvo kalba apie jos atleidimą iš darbo, kaip nekompetentingos, nesugebančios vykdyti pareigų. Kasoje nebūdavo pinigų. Už kasą atsakingas direktorius, kasa buvo registratūroje, ji vedė tik pirminius dokumentus. V. L. buvo įmonės direktoriaus pavaduotojas, mano, kad prie kasos pinigų jis neturėjo priėjimo, tik S. Ž. galėjo. Pinigus iš kasos paimdavo direktorius ir nežinia, kur panaudodavo. Kai buvo suvesti buhalterinės apskaitos dokumentai, padaryta analizė, išlindo, kad mokama ne tiems tiekėjams. Visų darbuotojų iniciatyva buvo sušauktas susirinkimas, kad vadovo neprileisti prie kasos dokumentų, prie kasos, atimti raktus nuo kasos, kad išsimokėti atlyginimus. S. Ž. susirinkime dalyvavo. Pagal finansinę analizę, kai esamas turtas nepadengia įsipareigojimų, galimas bankrotas. Pagal finansinius rodiklius nebuvo galimybės vykdyti veiklą „S.“, nes skolos 5 kartus viršijo pajamas. Buvo įvertinti pinigų srautai įmonės atidarymo pradžioje. Rengė balansą už 2009 m., įmonė buvo nemoki. Kai įmonės vadovu buvo išrinktas V. L., viskas buvo perduota, surašyta, surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kaltinamasis nesirodė, išvyko atostogauti prieš bankroto iškėlimą. ,,S.“ sutarties su VŠĮ ,,X“ nematė, matė sutartis su Ligonių kasomis. Pirminius dokumentus pateikdavo direktorius, jei paštas ateidavo, pirmiausia vadovas susipažindavo, ką reikia, paduodavo. Darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas sausio, vasario, kovo mėn., kai ji dirbo. Ar S. Ž. sau išsimokėjo atlyginimą, negali pasakyti. G. Ž. nematė nė karto, ji buvo vaiko auginimo atostogose.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, ne piktuoju. 2010 m. pabaigoje dirbo UAB „A H.“, kuri užsiima dokumentų tvarkymu, buhalterine apskaita. S. Ž. kreipėsi į jį, prašė suteikti paslaugą, išrašyti išleistiems pinigams pateisinti dokumentus. S. Ž. pats atvyko pas jį, apsitarė, paaiškino, kad įmonė yra bankrutuojanti, yra trūkumas, reikia pateisinti. Jis norėjo gauti pinigų išleidimą pagrindžiančias sąskaitas, minėjo, kad turi projektą pagrįsti išlaidas. Sutiko, formino dokumentus, kadangi buvo siūlyta pinigų suma, apie 3000 Lt. Dėl to buvo sudarytos sutartys, sąskaitos išrašytos. Sąskaita, sutartis, pinigų perdavimo aktas, pajamų orderiai buvo išrašyti su VŠĮ „X“, gal po savaitės surašė, pasirašė, S. Ž. savo egzempliorius pasirašė. Su juo S. Ž. neatsiskaitė, minėjo, kad vėliau atsiskaitys, tačiau atlygio negavo. Sutartis buvo pasirašyta su kaltinamojo vadovaujama įmone „S.“, sumai kokiai, nepamena, apie 120 000 Lt, ją surašė savo ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dokumentai buvo fiktyvūs, paslaugų realiai neatliko.

BUAB „S.“ atstovė adv. padėjėja Indrė Rimkienė paaiškino, kad 2010-11-25 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla, kuri 2011-04-07 įsiteisėjo. Iškėlus bankroto bylą, perduota nedidelė dalis dokumentų. Dokumentai perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bankroto administratorius iki šiol nėra gavęs. Yra pareiškę civilinį ieškinį 126 913,53 Lt sumai, pilnai palaiko ir prašo priteisti. Su trečios eilės kreditoriais nėra atsiskaityta, bankroto procedūros nėra baigtos. Bus svarstomas klausimas dėl tolimesnės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į šios bylos baigtį.

Šalies argumentai

Pareiškimu (b. l. 11-14, t. 2) nustatyta, kad 2010-12-07 UAB Šeimos klinika ,,S.“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl S. Ž. galimai padarytų BK 183 str. 2 d., 222 str. ir 223 str. numatytų nusikalstamų veikų, G. Ž. galimai padarytos BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Civiliniu ieškiniu (b. l. 12, t. 4) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,F.“, 2013-06-21 kreipėsi su civiliniu ieškiniu dėl 126 913,53 Lt priteisimo iš S. Ž., tuo pačiu prašė pripažinti S. Ž. kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pranešimu (b. l. 47, t. 2) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ 2010-06-11 informavo S. Ž. apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, jis, būdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir turėdamas teisinę galią disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, savo naudai iš įmonės pasisavino įmonės veiklai skirtas lėšas 107 677, 47 Lt, taip pat kasoje rastas trūkumas 13 136,06 Lt, bendra S. Ž. skola įmonei sudaro 120 813,53 Lt.

Prašymu perduoti (įteikti) dokumentą ir dokumento gavimo pažyma (b. l. 48, t. 2) nustatyta, kad S. Ž. šis pranešimas buvo įteiktas asmeniškai 2010-06-21.

Įsakymu dėl kasos darbo organizavimo (b. l. 14, t. 3) nustatyta, kad 2009-12-31 UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž. pasirašinėti kasos knygoje už kasininką teisę pasilieka sau.

Pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 89, t. 2) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-05-26 iki 2009-12-31 UAB Šeimos klinika ,,S.“ turėjo 359 270 Lt nuostolių.

Avanso apyskaitomis (b. l. 55-60, 62-69, t. 4), pažyma (b. l. 61, t. 4) nustatyta, kad S. Ž. nuo 2009 m. liepos mėn. kaip atskaitingam asmeniui buvo išduodami bendrovės pinigai, dalies jų išleidimas nepateisintas buhalteriniais dokumentais.

Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 100-101, t. 2) nustatyta, kad 2010-11-25 UAB Šeimos klinika ,,S.“ iškelta bankroto byla.

Juridinio asmens duomenimis (b. l. 1-4, t. 3) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adr. Kaunas, (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-05-26, bankrutavusi 2011-09-16, bendrovės direktorius nuo 2009-05-26 iki 2010-05-07 įregistruotas S. Ž., nuo 2010-05-07 iki 2011-04-20 – V. L.

SODRA duomenimis (b. l. 7, t. 3) nustatyta, kad Viešojoje įstaigoje ,,X“ nuo 2010-04-01 iki 2010-11-02 dirbo vienas žmogus - A. M., laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-04-01 šioje įstaigoje darbuotojų nebuvo.

Juridinio asmens duomenimis (b. l. 9-11, t. 3) nustatyta, kad juridinių asmenų registre VŠĮ ,,X“ direktoriumi A. M. nurodytas nuo 2010-02-11 iki 2011-01-18, E. N. direktoriumi nurodytas laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2010-02-11.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo raštu (b. l. 16, t. 3) nustatyta, kad likviduotos VŠĮ ,,X“ dokumentai saugojimui į archyvą neperduoti. Prie rašto pridėta VŠĮ ,,X“ pažyma (b. l. 23, t. 3) nustatyta, kad VŠĮ ,,X“ dokumentų neperdavimo priežastį nurodė, kad dokumentai, susiję su darbo santykiais, yra pamesti.

Vilniaus apskrities VMI raštu (b. l. 25, t. 3) nustatyta, kad Viešoji įstaiga ,,X“ pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus PVM mokėtoja 2010-2011 metais registruota nebuvo, PVM deklaracijų neteikė.

Pelno mokesčio deklaracijomis (b. l. 26-31, t. 3) nustatyta, kad Viešoji įstaiga ,,X“ deklaravo, jog 2010-2011 mokestiniu laikotarpiu pajamų negavo.

VŠĮ ,,X“ įstatais (b. l. 34-40, t. 3) nustatyta, kad šios viešosios įstaigos veiklos tikslas – visuomenės švietimas, įstaiga vykdo šią veiklą: viešųjų ryšių ir komunikacijos, konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, meninę kūrybą, seminarų rengimą bei įvairių mokymų organizavimą. Šios viešosios įstaigos įstatuose projektų rengimas europinei paramai gauti nėra numatytas.

Dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 41-47, t. 3) nustatyta, kad S. Ž. savo iniciatyva 2011-01-19 Kauno apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui V. B. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2010-03-31 kasos pajamų orderio kvitą ser. X Nr. 10/03/31 – 40 000 Lt sumai, kuriame ties eilutėmis vyr. buhalteris ir kasininkas A. M. yra mėlynu rašikliu išpildytas parašas, ties eilute ,,Priimta iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž.“ juodu rašikliu išpildytas S. Ž. parašas; 2010-03-31 Sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31- 40 000 Lt sumai, kuri išrašyta VŠĮ ,,X“ direktoriaus A. M., ties žyma ,,gavau“ pasirašęs S. Ž.; 2010-02-26 kasos pajamų orderio kvitą ser. X Nr. 10/02/26 - 40 000 Lt sumai, kuriame ties eilutėmis vyr. buhalteris ir kasininkas A. M. yra mėlynu rašikliu išpildytas parašas, ties eilute ,,Priimta iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž.“ juodu rašikliu išpildytas S. Ž. parašas; 2010-02-26 Sąskaitą faktūrą X Nr. 10/02/26 - 40 000 Lt sumai, kuri išrašyta VŠĮ ,,X“ direktoriaus A. M., ties žyma ,,gavau“ pasirašęs S. Ž.; 2010-04-18 kasos pajamų orderio kvitą ser. X Nr. 10/04/18 – 40 800 Lt sumai, kuriame ties eilutėmis vyr. buhalteris ir kasininkas A. M. yra mėlynu rašikliu išpildytas parašas, ties eilute ,,Priimta iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž.“ juodu rašikliu išpildytas S. Ž. parašas; 2010-04-18 Sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31 – 40 800 Lt sumai, kuri išrašyta VŠĮ ,,X“ direktoriaus A. M., ties žyma ,,gavau“ pasirašęs S. Ž..

Dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 51-52, t. 3) nustatyta, kad A. M. 2011-02-10 savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2010-02-08 plėtros projekto darbų sutartį Nr. X/10/1(nuorašą), Kasos knygos ataskaitas ir DVD plokštelę su failais ,,eS projektas med centrui tyrimas“ ir ,,Verslo planas S.“.

Plėtros projekto darbų sutartimi Nr. X/10/1 (b. l. 53-55, t. 3) nustatyta, kad ši sutartis pasirašyta 2010-02-08 tarp Viešosios įstaigos ,,X“, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir UAB Šeimos klinikos ,,S.“, atstovaujamos S. Ž., dėl UAB šeimos klinikos ,,S.“ plėtros projekto ir verslo plano parengimo, sutarto darbo kaina yra 120 000 Lt, sumokant dalimis po 40 000 Lt, pirmą įmoką sumokant per 20 dienų po sutarties pasirašymo, antrą įmoką – per 60 dienų po sutarties pasirašymo, trečiąją – per 10 dienų parengus projektą ir su Užsakovu pasirašius atlikto sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktą, sutartinio darbo atlikimo terminas numatytas 90 dienų nuo sąlygų sąvado gavimo ir privalomųjų projekto rengimo dokumentų pateikimo.

Kasos knygos ataskaitomis (b. l. 56-58, t. 3) nustatyta, kad A. M. pateikė VŠĮ ,,X“ kasos knygos ataskaitų už 2010 m. vasario –balandžio mėn. kopijas, kurias pats yra patvirtinęs, šiose ataskaitose nurodyta, kad 2010-02-26 iš UAB Šeimos klinikos ,,S.“ gauta 40 000 Lt, 2010-03-31iš UAB Šeimos klinikos ,,S.“ gauta 40 000 Lt, 2010-04-18 iš UAB Šeimos klinikos ,,S.“ gauta 40 800 Lt.

Apžiūros protokolu (b. l. 59-66, t. 3) nustatyta, kad peržiūrėjus A. M. tyrimui pateiktą DVD plokštelę ,,Platinum“ su salotinės spalvos užrašu markeriu ,,S. VERSLO PLANAS“, atidarius kompaktinio disko turinį, rasti du Word formato failai, vieno failo pavadinimas ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“, kito failo pavadinimas ,,Verslo planas S..doc“. Failo ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“ keitimo (modified date) data ir laikas ,,2011.02.10 13:03“. Failo ,,Verslo planas S..doc“ keitimo (modified date) data ir laikas (date) ,,2011.02.10 13:13“. Užėjus ant failo ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“ ir paspaudus dešinį pelės klavišą iškyla lentelė, kurioje įeinama į failo aprašymą (savybės) ,,Properties“, kurio subkategorijoj ,,General“ matosi failo sukūrimo ir modifikavimo laikas - ,,2011 m. vasario 10 d., 13:03:25“, įėjus į subkategoriją detalės ,,Details“ matosi, kad joje ties aprašymu apie failo kilmę ,,Origin“ yra sekantys įrašai eilutėje ,,Authors“ (kūrėjo pavadinimas) įrašas ,,Compiuter 10“, eilutėje ,,Last saved by“ (paskutinį kartą išsaugotas) ,,Andrius“, kitoje eilutėje ,,Revision number“ (versijos numeris) įrašas ,,3“, eilutėje ,,Company“ (įmonė) įrašas ,,X“, eilutėje ,,Content created“ (turinys sukurtas) įrašas ,,2011.02.10 12:22“, eilutėje ,,Date last saved“ (data paskutinį kartą išsaugota) įrašas ,,2011.02.10 13:02“, eilutėje ,,Last printed“ (paskutinį kartą spausdinta) įrašas ,,2007.04.02 17:11“, subfolderyje ,,File“, eilutėje ,,Date created“ (sukūrimo data) yra įrašas ,,2011.02.10 13:03“, eilutėje ,,Date modified“ (pakeitimų data) yra įrašas ,, 2011.02.10 13:03“, eilutėje ,,Owner“ (savininkas) yra įrašas ,,Everyone“ (visi). Užėjus ant failo ,,Verslo planas S..doc“ ir paspaudus dešinį pelės klavišą iškyla lentelė, kurioje įeinama į failo aprašymą (savybės) ,,Properties“, kurio subkategorijoje ,,General“ matosi failo sukūrimo ir modifikavimo laikas - ,,2011 m. vasario 10 d., 13:13:24“, įėjus į subkategoriją detalės ,,Details“ matosi, kad joje ties aprašymu apie failo kilmę ,,Origin“ yra sekantys įrašai eilutėje ,,Authors“ (kūrėjo pavadinimas) įrašas ,,PC“, eilutėje ,,Last saved by“ (paskutinį kartą išsaugotas) ,,Andrius“, kitoje eilutėje ,,Revision number“ (versijos numeris) įrašas ,,4“, eilutėje ,,Company“ (įmonė) įrašas ,,komp“, eilutėje ,,Content created“ (turinys sukurtas) įrašas ,,2011.02.10 12:16“, eilutėje ,,Date last saved“ (data paskutinį kartą išsaugota) įrašas ,,2011.02.10 13:13“, eilutėje ,,Last printed“ (paskutinį kartą spausdinta) įrašo nėra, subfolderyje ,,File“, eilutėje ,,Date created“ (sukūrimo data) yra įrašas ,,2011.02.10 13:13“, eilutėje ,,Date modified“ (pakeitimų data) yra įrašas ,,2011.02.10 13:13“, eilutėje ,,Owner“ (savininkas) yra įrašas ,,Everyone“ (visi). Atidarius failą ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“ matosi darbas ,,Psichikos sveikatos priežiūros optimizavimo galimybių studija“, po darbo pavadinimo yra įrašai ,,Data 2010-04-15“ ir ,,Versija Originalas“, projektą sudaro 141 lapai, kiekvieno puslapio ,,Header“ (antraštės) dalyje yra įrašas ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, kiekvieno puslapio ,,Footer“ dalyje yra įrašas ,,Viešoji įstaiga „X“, darbo pabaigoje autorius nenurodytas, nuorodų į cituojamus kūrinius nėra. Atidarius failą ,,Verslo planas S..doc“ matosi darbas pavadinimu „Kokybiškų pirminio ir antrinio lygio sveikatos paslaugų teikimas“, virš pavadinimo yra UAB ,,S.“ logotipas ir užrašas ,,2007-2013 programos priemonės “Šeimos klinikos kūrimui ir plėtrai“, po darbo pavadinimu užrašas ,,Kaunas 2010“, darbas susideda iš 24 lapų, darbo pabaigoje autorius nenurodytas, nuorodų į cituojamus kūrinius nėra.

Apžiūros protokolu (b. l. 67-78, t. 3) nustatyta, kad lyginamuoju aspektu apžiūrėjus interneto svetainėje http://www.esparama.lt esančią duomenų bylą, kurios nuoroda yra http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm /failai/Ataskaitos /BPD_ vertinimo_ataskaitos/SAM_32.pdf ir DVD kompaktinėje plokštelėje ,,Platinum“ , paimtoje iš A. M., esantį failą pavadinimu ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“nustatyta, jog kompiuterio interneto naršyklėje aktyvavus nuorodą http://www.esparama.lt/es_parama_pletra /failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/SAM_32.pdf atsiveria PDF failas, kuriame yra darbas pavadinimu ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, pirmame puslapyje virš pavadinimo ,,Bendrojo programavimo dokumento“ - ,,BPD“ logotipas, Europos sąjungos vėliavos logotipas ir užrašas ,,Europos sąjunga“, tame pačiame puslapyje po pavadinimu yra užrašai ,,Data 2007-03-30“, ,,Versija Originalas“, ,,Vykdytojas UAB ,,Eurointegracijos projektai“, ,,Užsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija“, kiekvieno sekančio puslapio ,,Header“ (antraštės) dalyje yra įrašas ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, kiekvieno puslapio ,,Footer“ dalyje yra įrašas ,,UAB Eurointegracijos projektai“, projektą sudaro 141 lapai. Toliau peržiūrint abu darbus lygiagrečiai matosi, kad A. M. pateiktame kompaktiniame diske esantis darbas ,,Psichikos sveikatos priežiūros optimizavimo galimybių studija“ yra analogiškas tinklapyje http://www.esparama.lt esančiam projektui ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, sukurto UAB ,,Eurointegracijos projektai“.

Nutarimu (b. l. 148-149, t. 2) nustatyta, kad iš šios ikiteisminio tyrimo bylos į atskirą ikiteisminį tyrimą atskirta medžiaga dėl A. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų – dokumentų suklastojimo pagal BK 300 str. 1 d.

Pranešimu apie įtarimą ( b. l. 124-125, t. 4) nustatyta, kad 2013-03-26 A. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., dėl sutarties tarp VŠĮ ,,X“ ir UAB Šeimos klinika ,,S.“ suklastojimo, trijų sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB Šeimos klinika ,,S.“ dėl atliktų darbų, suklastojimo, trijų kasos išlaidų orderių, kuriame nurodytas pinigų gavimas iš UAB Šeimos klinika ,,S.“, suklastojimo.

Teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 13-17, t. 6) nustatyta, kad A. M. 2013-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 300 str. 1 d.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 84-85, t. 3) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius V. L. ikiteisminiam tyrimui pateikė bendrovės buhalterinius dokumentus pagal 2011-01-14 aprašą Nr. 20110114, 19 segtuvų.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 87-88, t. 3) nustatyta, kad BUAB Šeimos klinika ,,S.“ administratorius UAB ,,F.“ pateikė UAB Šeimos klinika ,,S.“ buhalterinius dokumentus pagal 2011-08-17 priėmimo perdavimo aktą, viso 25 segtuvus.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 90-91, t. 3) nustatyta, kad BUAB Šeimos klinika ,,S.“ administratorius pateikė UAB Šeimos klinika ,,S.“ dokumentus pagal 2011-09-09 priėmimo perdavimo aktą, viso 25 segtuvus.

Nuomos sutartimi (b. l. 172-179, t. 3) nustatyta, kad 2009-06-03 sudaryta patalpų, esančių Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp UAB Šeimos klinikos ,,S.“ ir S. V..

Sutarčių registru (b. l. 203-204, t. 3) nustatyta, kad UAB Šeimos klinikos ,,S.“ ir viešosios įstaigos „X“ Plėtros projekto darbų sutartis Nr. X/10/1 į šį registrą nėra įtraukta.

Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registru (b. l. 205-207, t. 3) nustatyta, kad sąskaitos faktūros: X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31 į šį registrą nėra įtrauktos.

Specialisto išvadomis Nr. 5-2/139 su priedais (b. l. 103-118, 122-137. t. 3) bei Nr. 5-2/161 su priedais (b. l. 142-213, t. 3) nustatyta, kad: 1) S. Ž. UAB Šeimos klinika „S.“ direktoriaus pareigose dirbo iki 2010-04-30. Kaip matyti 7 lentelėje, S. Ž. 2010-04-30 avanso apyskaitoje užfiksuota 107 677,47 Lt dydžio skola bendrovei Šeimos klinika „S.“, iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad naujajam direktoriui V. L. perimant bendrovės kasą, buvo nustatytas piniginių lėšų kasoje trūkumas, iš viso 13 236,06 Lt, dėl ko 2010-05-03 buvo surašytas KIO Nr. SMG0000084/1 13 236,06 Lt sumai, išdavimo pagrindas – S. Ž. pagal piniginių lėšų inventorizacijos aktą rastas trūkumas. Tokiu būdu S. Ž. skola bendrovei Šeimos klinika „S.“ padidėjo iki 120 913,53 Lt (107677,47+13236,06). Tyrimui pateiktų UAB Šeimos klinika „S.“ direktoriaus S. Ž. 2009 m. liepos mėn. – 2010 m. balandžio mėn. avanso apyskaitų duomenimis, S. Ž., kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėta 180 788,79 Lt suma bendrovės piniginių lėšų, S. Ž. išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 Lt sumą; 2) 2009 m. birželio mėn. – 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu pagal paskolų sutartis gautas pinigines lėšas UAB Šeimos klinika ,,S.“ tą pačią ar kitą dieną išmokėjo atskaitingam asmeniui S. Ž., iš viso 139 357,55 Lt sumą, kurių didžiosios dalies bendrovės veikloje nenaudojo, į bendrovės kasą negrąžino. S. Ž. skolų likutis nuo 2009-07-31 iki 2010-02-28 išaugo atitinkamai nuo 81 273,44 Lt iki 112 155,06 Lt; 3) pagal UAB Šeimos klinika ,,S.“ 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, tiek 2009 m., tiek 2010 m. baigė nuostolingai: 2009 m. nuostolis sudarė 356 270 Lt, 2010 m. nuostolis sudarė 358 608 Lt; 4) 2010-02-08 Plėtros projekto darbų sutartimi Nr. X/10/1, sudaryta tarp viešosios įstaigos „X“, įmonės kodas 301835586, (projekto kūrėjas), atstovaujamos direktoriaus A. M., ir UAB Šeimos klinika „S.“ (užsakovas), atstovaujamos direktoriaus S. Ž., buvo sutartas darbas – UAB Šeimos klinika „S.“ plėtros projekto ir verslo plano parengimas, projekto parengimui reikalingos analizės, apklausų ir kitų reikalingų veiksmų atlikimas (toliau – projektas), sutartinė kaina yra 120 000 Lt, sutartį pasirašė S. Ž. ir A. M.. Tyrimui pateiktoje ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00524-10 medžiagoje buvo trys viešosios įstaigos „X“ bendrovei Šeimos klinika „S.“ išrašytos sąskaitos‑faktūros ir trys kasos pajamų orderio kvitai, kuriuos pagal 2011-01-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė S. Ž.:

-2010-02-26 sąskaita faktūra X Nr. 10/02/26 – Projekto rengimas ir konsultacijos pagal sutartį, kaina – 40 000 Lt ir 2010-02-26 kasos pajamų orderio kvitas serija X Nr. 10/02/26, kuriuo pažymima, kad UAB Šeimos klinika „S.“ direktorius S. Ž. pagal sąskaitą‑faktūrą Nr. X 10/02/26 sumoka 40 000 Lt;

-2010-03-31 sąskaita faktūra X Nr. 10/03/31 – Projekto rengimas ir konsultacijos pagal sutartį, kaina – 40 000 Lt ir 2010-03-31 kasos pajamų orderio kvitas serija X Nr. 10/03/31, kuriuo pažymima, kad UAB Šeimos klinika „S.“ direktorius S. Ž. pagal sąskaitą‑faktūrą Nr. X 10/03/31 sumoka 40 000 Lt;

-2010-04-18 sąskaita faktūra X Nr. 10/03/31 – Projekto rengimas ir konsultacijos pagal sutartį, kaina – 40 800 Lt ir 2010-04-18 kasos pajamų orderio kvitas serija X Nr. 10/04/18, kuriuo pažymima, kad UAB Šeimos klinika „S.“ direktorius S. Ž. pagal sąskaitą‑faktūrą Nr. X 10/04/18 sumoka 40 800 Lt.

Visas viešosios įstaigos „X“ sąskaitas faktūras pasirašė direktorius A. M. ir S. Ž., kasos pajamų orderio kvitus A. M. (už vyr. buhalterį ir kasininką) ir S. Ž.. Iš viso pagal minėtus dokumentus S. Ž. grynais pinigais į viešosios įstaigos „X“ kasą sumokėjo 120 800 Lt. Pažymėtina, kad 2010-04-18 dienos sąskaitos‑faktūros numeris nurodytas Nr. 10/03/31, tačiau 2010-04-18 dienos kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad pinigai, t. y. 40 800 Lt mokami pagal sąskaitą-faktūrą Nr. X 10/04/18, kuri ikiteisminiam tyrimui nebuvo pateikta. Tarp tyrimui pateiktų UAB Šeimos klinika „S.“ dokumentų nebuvo 2010-02-08 Plėtros projekto darbų sutarties Nr. X/10/1, taip pat UAB Šeimos klinika „S.“ sutarčių registre nėra užregistruota sutartis su VšĮ „X“, taip pat UAB Šeimos klinika „S.“ gaunamų sąskaitų vasario, kovo ir balandžio mėn. registruose nėra užregistruotos VšĮ „X“ sąskaitos-faktūros. Sandoris su VšĮ „X“ neužfiksuotas ir tyrimui pateiktuose UAB Šeimos klinika „S.“ apskaitos registruose (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“), taip pat į S. Ž. vasario, kovo ir balandžio mėn. avanso apyskaitas nėra įtraukti išlaidas pagal VšĮ „X“ išrašytus dokumentus pateisinantys dokumentai.

Juridinių asmenų registro duomenimis, A. M. VŠĮ „X“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2010-02-11, Sodros duomenimis, A. M. VŠĮ „X“ socialiniu draudimu draustas nuo 2010-04-01, o Plėtros projekto darbų sutartis Nr. X/10/1 su UAB Šeimos klinika „S.“ pasirašyta 2010-02-08. Vadinasi, A. M. su UAB Šeimos klinika „S.“ sutartį pasirašė VšĮ „X“ vardu dar nedirbdamas įstaigoje „X“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB Šeimos klinika „S.“ buhalterinėje apskaitoje jokie ūkiniai-finansiniai ryšiai, t. y. nei sutarties sudarymas, nei įsiskolinimas, nei atsiskaitymas su VšĮ „X“ nėra užfiksuoti.

Kreditorių susirinkimo protokolu (b. l. 113-115, t. 5) ir sąskaita – faktūra (b. l. 116-119, t. 5) nustatyta, kad BUAB Šeimos klinikos ,,S.“ turtas parduotas dešimtimis kartų mažesne kaina, nei buvo įvertintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas S. Ž. parodymus, kad jis šių nusikalstamų veikų nepadarė, vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. S. Ž. neigia pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB Šeimos klinika ,,S.“ priklausantį, turtą, nurodydamas, kad jis avansinius ir iš kasos paimtus pinigus, viso 120 000 Lt, panaudojo sutarties su VŠĮ ,,X“ vykdymui, sumokėdamas už šios įstaigos atliktą darbą, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojo A. M. parodymai, kad jis jokio projekto dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ plėtros neruošė, o fiktyvūs dokumentai: sutartis, sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo išrašyti S. Ž. prašymu už žadamą atlygį, siekiant pateisinti išleistus pinigus dokumentais. Šiuos liudytojo A. M. parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai: sutarčių registras (b. l. 203-204, t. 3), kuriuo nustatyta, kad UAB Šeimos klinikos ,,S.“ ir viešosios įstaigos „X“ Plėtros projekto darbų sutartis Nr. X/10/1 į šį registrą nėra įtraukta; gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras (b. l. 205-207, t. 3), kuriuo nustatyta, kad sąskaitos faktūros: X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31 į šį registrą nėra įtrauktos; specialisto išvada Nr. 5-2/161 su priedais (b. l. 142-213, t. 3), kuria nustatyta, kad sandoris su VšĮ „X“ neužfiksuotas ir tyrimui pateiktuose UAB Šeimos klinika „S.“ apskaitos registruose (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“), taip pat į S. Ž. vasario, kovo ir balandžio mėn. avanso apyskaitas nėra įtraukti išlaidas pagal VŠĮ „X“ išrašytus dokumentus pateisinantys dokumentai; daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai (b. l. b. l. 51-52, 59-66, t. 3) bei apžiūros protokolas (b. l. 67-78, t. 3), kuriais nustatyta, kad peržiūrėjus liudytojo A. M. pateiktą kompaktinę plokštelę, joje rasti dvi Word formato bylos: ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“ ir ,,Verslo planas S..doc“, kurių sukūrimo laikas nurodytas ,,2011.02.10“, t. y. praėjus beveik vieneriems metams po neva sudarytos sutarties tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir VŠĮ ,,X“, byloje ,,Es_projektas_ med centrui tyrimas.doc“ rasta ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, kuri yra analogiška tinklapyje http://www.esparama.lt esančiam projektui ,,Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“, sukurtam UAB ,,Eurointegracijos projektai“ 2007 m., o byloje ,,Verslo planas S..doc“, yra 24 lapų dydžio dokumentas ,,2007-2013 programos priemonės “Šeimos klinikos kūrimui ir plėtrai“, darbo pabaigoje autorius nenurodytas, nuorodų į cituojamus kūrinius nėra, tačiau iš lentelės Nr. 12 matyti, kad šio projekto įgyvendinimo planas numatytas nuo 2009 m. kovo mėn., t. y. kai klinika dar nebuvo registruota, iki 2009 m. gruodžio mėn., kai sutartis su VŠĮ ,,X“ dar nebuvo surašyta. Kad sutartis tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir VŠĮ ,,X“ nebuvo sudaryta, patvirtina ir tai, kad jos surašymo data nurodyta 2010-02-08, kai Sodros duomenimis (b. l. b. l. 7, t. 3) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-04-01 šioje įstaigoje dirbančiųjų nebuvo, o juridinio asmens duomenimis (b. l. 9-11, t. 3) nustatyta, kad juridinių asmenų registre VŠĮ ,,X“ direktoriumi A. M. nurodytas nuo 2010-02-11, o iki 2010-02-11 šios įstaigos direktoriumi nurodytas E. N., t. y. nurodytu sutarties surašymo metu nei A. M., nei joks kitas asmuo neturėjo įgaliojimų sudaryti VŠĮ ,,X“ vardu jokių sutarčių. Be to, liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad tiek sutartį, tiek ir visus kitus S. Ž. prašomus dokumentus jis surašė savo biure UAB „A H.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010 m. pabaigoje. Kad liudytojo A. M. parodymai apie surašytus fiktyvius dokumentus su UAB Šeimos klinika ,,S.“ yra teisingi, patvirtina ir byloje esantis 2013-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 13-17, t. 6), kuriuo nustatyta, kad A. M. buvo nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už dokumentų, t. y. sutarties tarp VŠĮ ,,X“ ir UAB Šeimos klinika ,,S.“, sąskaitų faktūrų: X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31 bei kasos pajamų orderių: Nr. 10/03/31, Nr. 10/02/26, Nr. 10/04/18 suklastojimą, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „<...> įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai yra res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas), turi prejudicinę reikšmę, <...> jie iš naujo neįrodinėjami“. Visų šių įrodymų analizė leidžia teismui atmesti S. Ž. versiją, kad A. M., duodamas parodymus šioje byloje, yra nesąžiningas ar kitų verslininkų pagalba nori susidoroti su S. Ž., nes A. M. dėl nusikalstamų veikų, kurios yra inkriminuojamos S. Ž., pats patyrė sankcijas, t. y. buvo nuteistas ir jam buvo paskirta bausmė, todėl netikėti A. M. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti rašytiniai bei daiktiniai bylos įrodymai, teismas neturi pagrindo.

Tai, kad S. Ž. bendrovės pinigų nepanaudojo bendrovės interesais, o juos pasisavino, įrodo ir kiti byloje ištirti įrodymai. Pats S. Ž. iš esmės neneigia ėmęs grynus pinigus iš bendrovės kasos ir avansinius pinigus, kaip atskaitingas asmuo, tik nurodo, kad šiuos pinigus jis panaudojo sutarties su VŠĮ ,,X“ vykdymui. Liudytojos I. M. parodymais nustatyta, kad ji, dirbdama UAB Šeimos klinika ,,S.“ buhaltere, matė, kad yra imami avansiniai pinigai, iš kasos, kuria galėjo naudotis vienintelis S. Ž., taip pat imamai pinigai, kurie buhalteriniais dokumentais nėra pateisinami, į kasą negrąžinami, todėl ji inicijavo bendrovės auditą, kurio metu buvo nustatyta, kad S. Ž. skolingas bendrovei. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina liudytojas V. L., kuris nurodė, kad tiek iš pirmos buhalterės, tiek iš buhalterės I. M. sužinojo, jog, nesant bendrovėje lėšų atsiskaityti su darbuotojais, imami pinigai iš kasos ir avansiniai pinigai, kurių trūkumas didėja, o atlikus auditą sužinota, kad S. Ž. yra paėmęs ir skolingas apie 120 000 Lt, apie tai jam per antstolę buvo įteiktas raštas, S. Ž. pripažino, kad skolingas, žadėjo atiduoti dalimis. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas V. M., parodydamas, kad visa tai žino iš V. L. ir I. M., be to, bendrovės buhalteriniai dokumentai rodė, kad S. Ž. bendrovei skolingas virš 100 000 Lt, gegužės mėn. įmonės patalpose antstolis įteikė reikalavimą S. Ž. grąžinti pinigus. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada su priedais (b. l. 142-213, t. 3), kuria nustatyta, kad UAB Šeimos klinika „S.“ direktoriaus S. Ž. 2009 m. liepos mėn. – 2010 m. balandžio mėn. avanso apyskaitų duomenimis, S. Ž., kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėta 180 788,79 Lt suma bendrovės piniginių lėšų, S. Ž. išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 Lt sumą, naujajam direktoriui V. L. perimant bendrovės kasą, buvo nustatytas piniginių lėšų kasoje trūkumas, iš viso 13 236,06 Lt, dėl ko 2010-05-03 buvo surašytas KIO Nr. SMG0000084/1 13 236,06 Lt sumai, išdavimo pagrindas – S. Ž. pagal piniginių lėšų inventorizacijos aktą rastas trūkumas, 2009 m. birželio mėn. – 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu pagal paskolų sutartis gautas pinigines lėšas UAB Šeimos klinika ,,S.“ tą pačią ar kitą dieną išmokėjo atskaitingam asmeniui S. Ž., iš viso 139 357,55 Lt sumą, kurių didžiosios dalies bendrovės veikloje nenaudojo, į bendrovės kasą negrąžino. Be to, pranešimu bei prašymu perduoti (įteikti) dokumentą ir dokumento gavimo pažyma (b. l. 47, 48, t. 2) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ 2010-06-11 informavo S. Ž. apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, jis, būdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir turėdamas teisinę galią disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, savo naudai iš įmonės pasisavino įmonės veiklai skirtas lėšas 107 677, 47 Lt, taip pat kasoje rastas trūkumas 13 136,06 Lt, bendra S. Ž. skola įmonei sudaro 120 813,53 Lt, šis pranešimas S. Ž. buvo įteiktas asmeniškai 2010-06-21. Nors S. Ž., duodamas parodymus nurodė, kad po jo atleidimo (S. Ž. atleistas iš pareigų 2010-04-30) iš kabineto pasiėmė savo asmeninius daiktus ir buvusius dokumentus, kad jų nesunaikintų, daugiau bendrovėje nesirodė, tačiau jis bendrovei po pranešimo apie skolą įteikimo nepateikė pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, t. y. VŠĮ ,,X“ sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, apklausiamas specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje apie UAB Šeimos klinika ,,S.“ lėšų pasisavinimą, taip pat nieko neminėjo apie sandorį su VŠĮ ,,X“ ir jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl ši aplinkybė tik patvirtina liudytojo A. M. parodymus, kad tie dokumentai nebuvo surašyti juose nurodytomis datomis, o buvo surašyti 2010 m. pabaigoje ir yra fiktyvūs.

Taigi, visi šie aptarti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad S. Ž., būdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir kasininku, disponuodamas jam patikėtu bendrovės turtu, iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 180 788,79 litus, tačiau išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 litus, likusių pinigų - 107 677,47 litų į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, bei, neišrašęs kasos išlaidų orderių, iš bendrovės kasos paėmė 13 236,06 litus, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,S.“ turtą, padarydamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ 120 877,95 litų turtinę žalą, nes dėl jo tokių veiksmų bendrovėje susidarė sunki finansinė padėtis, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai I. M., V. L., V. M. bei specialisto išvada (b. l. 142-213, t. 3). UAB Šeimos klinikos „S.“ turtas S. Ž., kuris buvo bendrovės direktoriumi ir kasininku, buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu, už darbą jam buvo mokamas atlyginimas. UAB Šeimos klinikos „S.“ turtas jam buvo svetimas, įmonės lėšomis ir turtu jis negalėjo disponuoti savo nuožiūra, nes bet kuri ūkine, finansine ar kitokia veikla užsiimanti įmonė yra subjektas, visada turintis tam tikras teises ir įsipareigojimus kitiems subjektams, taip pat valstybei bei savo darbuotojams įstatymų, sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu. Todėl įmonės veikloje gautos lėšos ir turtas negali būti laikomas įmonės vadovo turtu. Tolesni S. Ž. veiksmai įrodo, kad jis suvokė, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai pavertė savu turtu, numatė, kad dėl to bendrovė šio turto neteks, ir to norėjo, nes būdamas atleistas iš direktoriaus pareigų ir gavęs pranešimą apie jo skolos dydį bendrovei, žinodamas, jog yra skolingas bendrovei ir dėl jo veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekdamas pateisinti iš bendrovės kasos paimtus pinigus, S. Ž. 2010 m. pabaigoje kreipėsi į A. M. dėl fiktyvių dokumentų apie neva atliktą darbą surašymo, pažadėdamas jam už tai piniginį atlygį. A. M. savo darbo vietoje, Vilniuje, surašius kaltinime nurodytus dokumentus, t. y. 2010-02-08 sutartį Nr. X/10/1, 2010-03-31 kasos pajamų orderį Nr. 10/03/31, 2010-02-26 kasos pajamų orderį Nr. 10/02/26, 2010-04-18 kasos pajamų orderį Nr. 10/04/18, 2010-02-26 sąskaitą faktūrą X Nr. 10/02/26, 2010-03-31 sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, 2010-04-18 sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, S. Ž. sutartį ir kasos pajamų orderius pasirašė, taip patvirtindamas juose įrašytus neteisingus duomenis, ir šiuos suklastotus dokumentus, t. y. tris sąskaitas faktūras ir tris kasos pajamų orderius kaip savo gynybos priemonę pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, S. Ž. suvokė, kad savo veiksmais sukurstė A. M. suklastoti dokumentus, kad pats klastoja dokumentus ir juos panaudoja, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. nusikalstamos veikos dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ lėšų pasisavinimo buvo kvalifikuotos kaip dvi nusikalstamos veikos: pagal BK 183 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, t. y. dėl iš bendrovės kasos kaip atskaitingo asmens gautų, tačiau į bendrovės kasą negrąžintų bei, nesant jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pinigų pasisavinimą, ir pagal BK 183 str. 1 d. dėl iš bendrovės kasos paimtų, neišrašius kasos išlaidų orderio, pinigų pasisavinimo. Teismo nuomone, tokia S. Ž. nusikalstamų veikų kvalifikacija yra neteisinga ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Šioje byloje nustatyta, kad S. Ž., būdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir kasininku, tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, iš to paties šaltinio, t. y. iš šios bendrovės kasos, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, kaip atskaitingas asmuo ir pagal kasos išlaidų orderius gavo bendrovei priklausančias pinigines lėšas, kurių bendrovės reikmėms nepanaudojo, į bendrovės kasą negrąžino ir nepateikė jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, t. y. šias lėšas pasisavino, padarydamas bendrovei turtinę žalą. Pasisavintų lėšų suma viršija 250 MGL sumą, todėl S. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 str. 2 d. Kaltinime nurodyta, kad S. Ž. kaip atskaitingas asmuo gavo 180 788,79 litus, išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 litus, likusių pinigų - 107 677,47 litų į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, bei, neišrašęs kasos išlaidų orderių, iš bendrovės kasos paėmė 13 236,06 litus, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,S.“ turtą, padarydamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ padarė 120 913,53 litų žalą. Teismas traktuoja, kad kaltinime padaryta aritmetinė klaida, kuri ištaisytina, t. y. nustatytina, kad gavus 180 788,79 Lt, dokumentais pateisinus 73 146,90 Lt, liko negrąžinta ir nepateisinta 107 641,89 Lt (180 788,79 – 73 146,90) suma ir bendra turtinė žala UAB Šeimos klinikai ,,S.“ sudaro 120 877,95 (107 641,89 +13 236,06) litus.

Dėl UAB Šeimos klinikos ,,S.“ ir VŠĮ ,,X“ dokumentų suklastojimo S. Ž. nusikalstamos veikos taip pat kvalifikuotos kaip šešios atskiros nusikalstamos veikos: pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2010-02-08 sutarties Nr. X/10/1 sukurstymo suklastoti bei šio dokumento suklastojimo; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2010-03-31 kasos pajamų orderio Nr. 10/03/31 suklastojimo ir jo panaudojimo; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2010-02-26 kasos pajamų orderio Nr. 10/02/26 suklastojimo ir jo panaudojimo; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2010-04-18 kasos pajamų orderio Nr. 10/04/18 suklastojimo ir jo panaudojimo; pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. dėl A. M. sukurstymo suklastoti sąskaitas faktūras: X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31; pagal BK 300 str. 1 d. dėl šių suklastotų sąskaitų faktūrų panaudojimo. Teismo vertinimu, šešių nusikalstamų veikų inkriminavimas S. Ž. yra dirbtinis. BK 300 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvius veiksmus disponuojant netikru ar suklastotu dokumentu: pagaminimą, suklastojimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Taigi, alternatyvios veikos, padarytos dėl to paties dokumento, atskirai nekvalifikuotinos. Turint tai galvoje, kreipimasis į asmenį, siekiant įgyti suklastotą dokumentą, jo suklastojimas bei panaudojimas taip pat nekvalifikuotini kaip skirtingi nusikaltimai. Kasacinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai toks veikos kvalifikavimas buvo pripažintas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-528/2008). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad S. Ž. veikė turėdamas vieningą sumanymą pateisinti dokumentais jo pasisavintų bendrovės lėšų panaudojimą, tam jam reikėjo imituoti bendrovės vardu ir interesais sudarytą sandorį bei darbo pagal šį sandorį apmokėjimą, gauti iš A. M. atitinkamai suklastotus dokumentus ir juos panaudoti, visi dokumentai, pasak A. M., buvo surašyti ir pasirašyti vienu metu, vienoje vietoje, todėl visi šie S. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai padėjėjas ar kurstytojas darant nusikaltimą ir pats atlieka tam tikrus nusikaltimo vykdymo veiksmus, visi jo veiksmai kvalifikuojami tik kaip vykdytojo. Nekyla abejonių, kad šioje byloje S. Ž. ne tik sukurstė A. M. suklastoti sąskaitas faktūras, bet ir atliko BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo vykdytojo veiksmus, t. y. panaudojo suklastotas sąskaitas faktūras, todėl A. M. sukurstymas suklastoti dokumentus pagal BK 24 str. 5 d. papildomai nekvalifikuotina.

Be to, byloje nustatyta, kad A. M. vienu metu 2010 m. pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, suklastojo visus dokumentus, t. y. surašė fiktyvią 2010-02-08 sutartį Nr. X/10/1, pagal kurią VŠĮ ,,X“ įsipareigojo parengti UAB Šeimos klinika ,,S.“ plėtros projektą ir verslo planą už 120 000 litų, nors iš anksto žinojo, kad darbai pagal sutartį atlikti nebus, 2010-03-31 kasos pajamų orderį Nr. 10/03/31, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad VŠĮ ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. 40 000 litų, 2010-02-26 kasos pajamų orderį Nr. 10/02/26, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad VŠĮ ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. 40 000 litų, 2010-04-18 kasos pajamų orderį Nr. 10/04/18, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad VŠĮ ,,X“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus S. Ž. 40 800 litų, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/02/26, kuri buvo išrašyta už tariamai VŠĮ ,,X“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, kuri buvo išrašyta už tariamai VŠĮ ,,X“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą X Nr. 10/03/31, kuri buvo išrašyta už tariamai VŠĮ ,,X“ atliktus darbus 40 800 litų sumai, tuo pačiu metu S. Ž. sutartį ir kasos pajamų orderius pasirašė, todėl kaltinime tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. kad S. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., padarė laikotarpiu nuo 2010 m. pabaigos, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 2011-01-19. Teismų praktikoje dokumentas, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, yra laikomas netikru. Tariamo sandorio ir tariamų prievolių įvykdymo įtvirtinimas dokumentuose reiškia tų dokumento suklastojimą, įrašant į juos tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai netikrų dokumentų pagaminimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str. 1 d., todėl kaltinime S. Ž. keistina nusikalstamos veikos formuluotė, kad jis sukurstė pagaminti netikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus panaudojo. Toks kaltinimo tikslinimas nepažeidžia S. Ž. teisių į gynybą, nes faktinės aplinkybės iš esmės nėra keičiamos ir kaltinimas jam nėra sunkinamas.

Nepasitvirtinę kaltinimai

Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. buvo pateiktas įtarimas ir jis perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 300 str. 1 d., t. y. tuo, kad 2009-05-27 suklastojo Statybos rangos sutartį Nr.1-8-2009-13/1, sudarytą tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,Ag.“, o būtent tuo, kad 2009-05-27 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė statybos rangos sutartį Nr. 1-8-2009-13/1, kurios 2.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,S.“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, bei tą pačią dieną sutartį pasirašė pats bei pateikė pasirašyti UAB ,,Ag.“ atstovui direktoriui S. J., taip suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, jis buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 300 str. 1 d., t. y. tuo, kad 2009-06-19 suklastojo sutartį Nr. 20090619, sudarytą tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,A.“, o būtent tuo, kad 2009-06-19 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė sutartį Nr. 20090619, kurios 2.4.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateikta grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,S.“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, bei tą pačią dieną sutartį pasirašė pats bei pateikė pasirašyti UAB ,,A.“ atstovui direktoriui A. S., taip suklastojo tikrą dokumentą.

Taip pat jis buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 300 str. 1 d., t. y. tuo, kad 2009-08-10 suklastojo sutartį Nr. 20090810, sudarytą tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,A.“, o būtent tuo, kad 2009-08-10 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė sutartį Nr. 20090810, kurios 2.4.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateikta grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,S.“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, bei tą pačią dieną sutartį pasirašė pats bei pateikė pasirašyti UAB ,,A.“ atstovui direktoriui A. S., taip suklastojo tikrą dokumentą.

S. Ž. taip pat buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 182 str. 2 d., t. y. tuo, kad apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgijo didelės vertės UAB ,,Ag.“ turtą, o būtent tuo, kad 2009-05-27 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė statybos rangos sutartį Nr. 1-8-2009-13/1, kurios 2.2 punkte įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors sutarties UAB Šeimos klinika ,,S.“ su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, taip sąmoningai suklaidindamas įtikino UAB ,,Ag.“ direktorių S. J. pasirašyti sutartį Nr. 1-8-2009-13/1 ir atlikti sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, tokiu būdu, UAB ,,Ag.“ laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2009-08-05 atlikus sutartyje numatytus darbus UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai apgaule įgijo medžiagų bei darbų už 318 990,91 litus, tuo padarydamas UAB ,,Ag.“ 318 990,91 litų žalą.

S. Ž. taip pat buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 182 str. 2 d., t. y. tuo, kad apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgijo didelės vertės UAB ,,A.“ turtą, o būtent tuo, kad 2009-06-19 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė sutartį Nr. 20090619, kurios 2.4.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,S.“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, taip sąmoningai suklaidindamas įtikino UAB ,,A.“ direktorių A. S. pasirašyti sutartį Nr. 20090619 ir atlikti sutartyje numatytus darbus, tokiu būdu, UAB ,,A.“ laikotarpiu nuo 2009-06-19 iki 2009-08-31 atlikus sutartyje numatytus darbus, UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai apgaule įgijo medžiagų bei darbų už 82 348 litus, tuo padarydamas UAB ,,A.“ 82 348 litų žalą.

S. Ž. taip pat buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 182 str. 1 d., t. y. tuo, kad apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.” naudai įgijo UAB ,,A.“ turtą, o būtent tuo, kad 2009-08-10 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė sutartį Nr. 20090810, kurios 2.4.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,S.“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, taip sąmoningai suklaidindamas įtikino UAB ,,A.“ direktorių A. S. pasirašyti sutartį Nr. 20090810 ir atlikti sutartyje numatytus darbus, tokiu būdu, UAB ,,A.“ laikotarpiu nuo 2009-08-10 iki 2009-08-24 atlikus sutartyje numatytus darbus, UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai apgaule įgijo medžiagų bei darbų už 3465,03 litus, tuo padarydamas UAB ,,A.“ 3465,03 litų žalą.

Be to, S. Ž. buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 184 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės Šeimos klinika ,,S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą UAB Šeimos klinika ,,S.“ turtą, o būtent: 2009-11-15 įsakymu Nr. P09/11-23, mirus darbuotojos G. Ž. tėvui, paskyrė jai 10 000 litų pašalpą, nors pagal 2009-06-26 UAB Šeimos klinika „S.“ įsakymu Nr. P09/06-01 patvirtintų Personalo darbo tvarkos taisyklių 7.1.8. punktą, mirus darbuotojo tėvams skiriama 1000 litų pašalpa, remiantis minėtu įsakymu iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ kasos 2009-12-18 G. Ž. išmokėjo 4000 litų, tai yra 3000 litų daugiau negu nustatyta Personalo darbo tvarkos taisyklėse, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą UAB Šeimos klinika „S.“ turtą - 3000 litų, tuo UAB Šeimos klinika ,,S.“ padarė 3000 litų žalą.

Be to, S. Ž. buvo perduotas teismui kaltinant nusikaltimu, numatytu BK 184 str. 1 d., t. y. tuo, kad 2010-01-12 įsakymu Nr. P10/01-04, mirus darbuotojo V. L. motinai, paskyrė jam 5000 litų pašalpą, nors pagal 2009-06-26 UAB Šeimos klinika „S.“ įsakymu Nr. P09/06-01 patvirtintų Personalo darbo tvarkos taisyklių 7.1.8. punktą ir 2010-01-05 įsakymą ,,Dėl pašalpų skyrimo“ Nr. P10/01-02, mirus darbuotojo tėvams skiriama 1000 litų pašalpa, remiantis įsakymu iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ kasos 2010-01-15 V. L. išmokėjo 3000 litų, 2010-01-05 mokėjimo pavedimu V. L. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 litų, tai yra 3000 litų daugiau, negu nustatyta Personalo darbo tvarkos taisyklėse, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą UAB Šeimos klinika „S.“ turtą - 3000 litų, tuo UAB Šeimos klinika ,,S.“ padarė 3000 litų žalą.

S. Ž. kaltu šių nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad prieš tai dirbo „S.“ klinikoje Kaišiadoryse, nežinojo Ligonių kasų tvarkos, kad ta pati klinika gali turėti ir kitą sutarties numerį, kadangi veikla ta pati. Į sutartį įrašė buvusios klinikos sutarties numerį, nemanė, kad išaugs iki tokio skandalo sutarties numerio įrašymas. Jei būtų žinojęs, kad turi reikšmės, vėliau, kai pasirašė sutartį su Ligonių kasa, būtų perrašęs sutartį, ištaisęs joje numerį, bet nieko blogo tame nematė. Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. - 2009-05-27 apgaule „S.“ naudai didelės vertės UAB „Ag.“ turto įgijimo. Pats asmeniškai neįgijo, buvo konkursas, kas norėjo atlikti klinikos remonto darbus. 2009 m. gegužės mėn. nebuvo naujiena, kada įmonės skelbdavo darbo konkursus, statybininkai dirbdavo objektuose avansu, žinodami, kad ateityje atsiskaitys. Tokia buvo situacija šalyje. Jokio turto neįsigijo, nepasisavino, medžiagos, kurias įdėjo „Ag.“, šiuo metu yra naudojamos kitoje klinikoje. Dėl antrojo kaltinimo - 2009-06-19 sutarties su UAB „A.“, suklastojimo, analogiška situacija, įrašė senosios sutarties su Ligonių kasa numerį, manė, kad bus ta pati sutartis, veikla analogiška. Dėl trečiojo kaltinimo – papildomos sutarties su UAB „A.“ surašymo, tas pats buvo variantas, tikėjo tuo ir žinojo, buvo įsitikinęs, kad sutartį su Ligonių kasa turės, su visais vadovais, rangovais buvo apkalbėta, klausė, ar turės kantrybės laukti atsiskaitymo, patirtis buvo, kad Ligonių kasos vėluoja atsiskaityti. Visų, kurie prisidėjo prie klinikos, klausė, ar turės kantrybės. Užsakymus kvietė vykdyti, konkursas buvo dėl patalpų remonto, baldų, ne viena kompanija atkrito sužinoję, kad bus atsiskaitoma kažkada, dalimis. Liko, kurie žinojo, priminė jiems, kad nėra privatūs, iš pacientų negyvena. Pagrinde pajamos buvo iš Ligonių kasos, iš to skirstoma atlyginimams, skoloms su tiekėjais, rangovais. Sutartis su „Ag.“ ir „A.“ pasirašydamas nesuprato, kad su Ligonių kasa pasirašytos sutarties numeris negeras. Su „A.“ baldų sutarties projektus kas ruošė, nepamena, mano, kad buvo standartinė sutartis, žino, kad pasirašė. Tiek „A.“, tiek „Ag.“ reikalavo garanto, tai Ligonių kasų pinigai, ta sutartimi galima garantuoti. Kai buvo pasirašoma su „A.“ sutartis, Kaišiadorių klinikai buvo paskelbtas bankrotas. Kada bankrotas paskelbtas, neatsimena. Kaišiadoryse negalėjo vykdyti veiklos, buvo užlietos patalpos. Ligonių kasų su Kaišiadorių klinika sutarties galiojimas buvo sustabdytas, ar buvo gaunamos lėšos, nepamena, jei bankrotas, mano, kad ne. Su „A.“ planuojama buvo iš Ligonių kasų atsiskaityti. Klinikų tik adresas skiriasi, veikla lygiai ta pati. Naują kliniką „S.“ įregistravo 2009 m. gegužės 26 d. Dėl Kaišiadorių klinikos bankroto kreipėsi 2009 m., iki gegužės mėn. Iki bankroto bylos iškėlimo buvo Kaišiadorių klinikos „S.“ direktorius. Pasirašė 2009-04-23 raštą „S.“ Kaišiadorių klinikos vardu, kuriuo Ligonių kasas informavo apie paslaugų sustabdymą. Kad Ligonių kasa balandžio mėn. nutraukė sutartį su Kaišiadorių „S.“, nežinojo. Ligonių kasos, kad stabdomas veiklos finansavimas, Kaišiadorių kliniką informavo. Sutartyje t. 1, b. l. 64, jo parašas, kad sutartis su Ligonių kasa nutraukta, neatsimena. Nenurodė A. S., „A.“ direktoriui, kad sutartis derinama su Ligonių kasomis. A. S. „S.“ mokumu domėjosi, žinojo apie įmonės mokumą, jis buvo jų pacientas. Kad yra sutartis su Ligonių kasomis, jis žinojo, kad pajamos iš ten, mano, kad pats suprato, to jam neaiškino. Pabaigus remontus, nuvažiavo į sanitarinę epideminę stotį, jie paprašė sutarties, rodė seną sutartį su Ligonių kasomis, sakė, kad kita turi būti. Tada informavo Ligonių kasas, kad reikia naują sutartį pasirašyti, pasirašė gal 2009-11-06. Su „A.“ antros sutarties reikėjo, kad užbaigti numatytus darbus, direktorius neprieštaravo. Sutartis su UAB „A.“, UAB „Ag.“ nuo pat patalpų nuomos sutarties pasirašymo derino V. L., jis tuo metu oficialiai nedirbo, bet visur dalyvavo, sutarčių pasirašyme taip pat. Kaišiadoryse kelis mėnesius veikė įstaiga, buvo nelaimingas atvejis, įtariama, kad tyčia susidorota konkurentų, ne daugiau kaip du mėnesius dirbo. Prieš tai buvo UAB „B.“ konferencijų centro vadovas. Dėl 2009-06-19 neva apgaule „S.“ naudai įgyto UAB „A.“ turto, analogiškas variantas, kai baldai buvo užsakomi, kalbėta su vadovu, kad bus atsiskaitoma dalimis. Jokio turto asmeniškai jam nepastatė, UAB „S.“ gavo turtą iš „A.“ ir „Ag.“. 2009-08-10 „S.“ sutartis su „A.“ pasirašyta, buvo dvi sutartys, antra pakartotina dėl papildomų darbų. Įmonės finansinė padėtis, jam vadovaujant, nebuvo patenkinama, galima buvo dirbti, kalbėtis, kiek jo laikas leido, su tiekėjais, rangovais, dar palaukti, V. M., kuris dėdavo pinigus, žadėdavo dar įdėti, kad visi neišsilakstytų. V. L., kaip direktoriaus pavaduotojas, nevykdė savo pareigų, vengė susitikimų su skolininkais. Galima buvo tikėtis, kad „Ag.“ būtų nuėmęs areštą nuo sąskaitos, kur jau buvo susikaupę virš 70 000 Lt iš Ligonių kasų. Kada įvyko bankrotas, ta suma nuėjo bankroto administratoriui. Tarp UAB „Ag.“ ir UAB „S.“ civilinė byla yra, trečia šalis - Ligonių kasa. Pagal įstatymus, norminius aktus Ligonių kasos finansuoja privačiai klinikai tai, kas susiję su medicina, nėra aprašyta, ką konkrečiai. Kad atsiskaitymas su UAB „Ag.“, UAB „A.“ bus vykdomas iš Ligonių kasų gautų pinigų, į sutartis punktas įtrauktas. Ligonių kasų sutikimo negavo, nesikreipė. Atsiskaitymus už darbus UAB „Ag.“ bandė daryti, rodė norą atsiskaityti dalimis, darė pamokėjimą vieną kartą, bet neturėjo tiek lėšų, pirmiausia reikėjo gydytojams mokėti atlyginimus. Kai buvo „S.“ direktoriumi, iš Ligonių kasų gaunamos lėšos kiekvieną mėnesį augo, pacientų skaičius didėjo. Nebuvo pradžioje didelės lėšos, skaičių nepamena. Pagal verslo planą turėjo gydytojai po 2000 pacientų. Jei skaičiuojant pagal tuos kiekius, atsiskaitymui iš Ligonių kasų pilnai būtų pakakę vykdyti sutarties su UAB ,,Ag.“ įsipareigojimus. Kada pacientai nėjo, akcininkai ir V. M. sakė dės pinigus, bet jis skolino, dar uždėjo naštą. Kai nutarė nebedėti pinigų, veikla nutrūko. G. Ž. per kelis kartus dėjo pinigus - kurdama kliniką 10 000 Lt ir vėliau 30 000 Lt. Kreipėsi į banką paskolos, bet įstatinis kapitalas buvo per mažas, todėl paskolos negavo. Klinikos finansinę padėtį, kaip direktorius, kol vadovavo, žinojo, ji buvo sunki. Kai atsidarė klinika, viena buhalterė dirbo, ji turėjo dar kelias klinikas. Jai išėjus, atėjo kita buhalterė. Su antra buhaltere – I. M. kilo konfliktai. Ieškinių nesutinka atlyginti. Suvokia, kad kaip direktorius buvo atsakingas. Tada buvo iliuzija padaryti gerą, gražią kliniką, pritraukti klientų. Su tiekėjais sutarė, kad jie palauks. Buvo noras teikti kuo geriausias medicinines paslaugas, bet dokumentų tikrai neklastojo. Taip pat neigia kaltinimus dėl UAB Šeimos klinikos ,,S.“ turto iššvaistymo, paskyrus G. Ž. ir V. L. didesnes pašalpas, nei buvo numatyta Personalo darbo tvarkos taisyklių 7.1.8 punkte. Teigia, kad dėl „S.“ darbo tvarkos taisyklių ir parašytų įsakymų, kuriais skirtos pašalpos, negali būti toks neatitikimas. Skirti pašalpas didesnes, nei nustatyta vidaus teisės aktuose, nematė tikslo, nemanė, kad gali įmonei pakenkti. G. Ž. ir V. L. buvo akcininkai. Jo atleidimo metu kabinetas nebuvo perimtas, nebuvo surašomi jokie dokumentai, mano, kad taisyklės buvo prirašytos ar perrašytos, kad jam pakenkti. Kad nepasirašė darbo taisyklių kiekvieno puslapio, pasirašė tik titulinį puslapį, jo žioplumas. Pašalpas skyrė dėl to, kad, vadovaujantis įstatais, galėjo skirti pašalpas, nepasakyta, kokio dydžio. Mano, kad prieš jį panaudoti išimti dokumentai, perrašyti. Kai jį atleido, nuo tos dienos nesilankė įstaigoje. Jį atleido naujas išrinktas direktorius V. L. akcininkų sprendimu. 51 proc. akcijų turėjo jo žmona, ne piktuoju su ja. Mano, kad asmenys, liudiję prieš jį teisme, pyksta, nes neatgavo savo pinigų, todėl jį apkalba.

Liudytojas S. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai darbiniai, sutartį dėl UAB „S.“ įrengimo darbų buvo sudarę. Dirbo UAB „Ag.“ direktoriumi, užsiiminėjo statybos darbais. Paskambino S. Ž., gavęs telefono numerį iš pažįstamo, pateikė pasiūlymus dėl šeimos klinikos įrengimo, nusprendė, kad jų kaina geriausia, pasirašė sutartį. Išsiaiškino, kad UAB „S.“ nauja įmonė, patikino, kad už visus darbus atsiskaitinės Ligonių kasos, su kuria UAB „S.“ pasirašiusi sutartį. Sutartį su Ligonių kasa prašė parodyti, tačiau S. Ž. atsisakė, motyvuodamas, kad informacija konfidenciali. S. Ž. jį įtikino, kad Ligonių kasos atsiskaitys, buvo pasirašyta sutartis dėl finansinio atidėjimo. Derėjosi, kad kuo ilgesnį grafiką padarytų apmokėjimui, sakė, kad Ligonių kasa vėluoja. Pasirašė atidėjimą aštuoniems mėnesiams. Sutartyje buvo nurodytas konkretus UAB ,,S.“ sutarties su Ligonių kasa numeris, kaip įrodymas, kad Ligonių kasos atsiskaitys. Į Ligonių kasas buvo kreiptasi, teismo metu paprašyta, kad jos pateiktų sutartį, bet Ligonių kasos pateikė informaciją, kad su UAB „S.“ jokių sutarčių nėra sudaryta. Ta sutartis, kurios numerį nurodė S. Ž., buvo sudaryta UAB „S.“, veikusios Kaišiadoryse, ir Ligonių kasos paslaugų teikimo sutartis. Atliko visos klinikos įrengimo darbus, visą pilną patalpų įrengimą (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties suma su papildomais darbais 318 000 Lt. Atėjus terminui mokėti, pinigų negavo. Skambino kaltinamajam, V. L., vis sakė palaukti. Pradėjo domėtis, kreipėsi į išieškotojų įmonę, per ją bandė atgauti pinigus, nesėkmingai. Padavė į teismą, uždėjo areštą jų turtui. Paaiškėjo, kad nedidelė pinigų suma yra, atsiskaityti nepavyks. V. M., S. Ž., V. L. kvietė sudaryti taikos sutartį, prašė nuimti areštą, sakė, kad norint įmonę atgaivinti, reikia areštus nuimti. Prašė duoti garantijas ar laiduoti, jie nesutiko, taikos sutarties nepavyko sudaryti. Domėjosi, kas vyko su UAB „S.“, kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Apie 10 000 Lt sumokėjo, per kasos pajamų orderį išdavė lyg 4000 Lt ar 6000 Lt, apie 300 000 Lt skola susidariusi. Vadovavo UAB „S.“ S. Ž., po to, kiek žino, jį nušalino, perėmė V. L., UAB „S.“ iškelta bankroto byla. S. Ž. pastoviai sakė, kad vėluoja pinigai iš Ligonių kasos, trūksta apyvartinių lėšų, sakė, reikia palaukti. Teismas priteisė pinigus, bankroto byloje pripažinti kreditoriais.V. M. su V. L. atsidarę analogiškos veiklos įmonę tose patalpose, naudojasi įranga, tą pačią veiklą vykdo.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį dalykiškai pažįsta, asmeninių santykių jokių nėra. Apie objektą, kurį galima įrengti, sužinojo per kolegą S. J., kuris įrenginėjo tą objektą, tada susibendravo su S. Ž.. Susitiko su S. Ž. dėl sąlygų aptarimo, jis prisistatė kaip įmonės akcininkas, direktorius, kuris priima sprendimą. Pradėjo derinti, kaip turi atrodyti baldai, kokie, sutartis buvo pasirašyta. Įmonė, jo žiniomis, buvo nauja, kilo atsiskaitymo klausimas, kadangi sutarties suma didelė. Buvo akcentuota, kad suderinta su Ligonių kasa, per juos eina atsiskaitymas, atsiskaitymo grafikas buvo numatytas. Sutartį pasirašinėjant buvo numatytas punktas, kad „S.“ turi su Ligonių kasa sutartį. Vėliau paaiškėjo, kad sutarties su Ligonių kasomis senas numeris įrašytas, sutartis negaliojanti. Dvi sutartys buvo pasirašytos „S.“ patalpose, 80000 Lt ir 2000 Lt ar 3000 Lt, tiksliai kokioms sumoms, neprisimena. Padarė darbus, įrengė, atsiskaitymai nevyko. Stengėsi bendrauti telefonu, į vietą vyko, pavyko bent kažkiek išprašyti, keli daliniai mokėjimai buvo padaryti lyg 2000 Lt sumai. Vis buvo nukeliama, sakydavo, kad vėluoja Ligonių kasos sumokėti. Pradėjo domėtis, kas tas S. Ž.. Sužinojo, kad Kaišiadoryse buvo panaši situacija, „S.“ iškelta bankroto byla, tada dar daugiau įtarimų kilo. S. Ž. išėjo iš „S.“, V. L. pradėjo įmonei vadovauti, vėliau „S.“ iškelta bankroto byla. Jei nebūtų teigę, kad Ligonių kasa atsiskaitys, abejoja, ar būtų sudarę sutartį su „S.“, Ligonių kasa kaip garantas buvo, valstybinė įmonė. Sutartys su S. Ž. sudarytos, V. L. nedalyvaudavo. Liko skolingi apie 80000 Lt.

Liudytojas V. L. parodė, kad S. Ž. dirbo Kaišiadoryse, du kartus buvo pas jį užvažiavęs, sakė, kad toli į darbą važinėti, nori ieškoti patalpų Kaune. Po kiek laiko paskambino S. Ž., pasakė, kad Šilainiuose surado geras patalpas, nuvažiavo pažiūrėti. Ten visas antras aukštas buvo tuščias, kaip sporto salė, priešais „M.“ parduotuvę, (duomenys neskelbtini). S. Ž. sutarė su savininku, kad dalį patalpos išnuomos, pradėjo remontus. Prieš tai S. Ž. su žmona jam padovanojo 2-3 akcijas, motyvuodami, gal bendradarbiaus ateityje. Perkraustė iš Kaišiadorių klinikos „S.“ baldus, jie buvo sustatyti, kol įrengs kabinetus, vienoje pusėje. Prasidėjo statybos, remontai, visą vasarą buvo daromas remontas, tuo metu ten nedirbo. Skubėjo kuo greičiau atsidaryti, veiklą vykdyti, daug buvo organizacinio darbo, matė, kad nesuspėja. Rugsėjo mėn. įsidarbino, buvo priimtas komercijos direktoriumi, teko važiuoti į Sveikatos ministeriją, Higienos centrą, reikėjo gydytojus pritraukti. Su Ligonių kasomis buvo sudaryta sutartis, pasirašyta lapkričio 1 d. 2009 m., prasidėjo veikla, gydytojos priimtos, pradėjo eiti ligoniai. S. Ž. – direktorius, generaliniu prisistatydavo, pagrindinė bendrovės savininkė buvo G. Ž.. Pirmas mėnuo buvo sunkus, trūko apyvartinių lėšų, nes viskas priklauso nuo klientų skaičiaus. Šeimos gydytojai buvo trys, planuojama buvo priimti daugiau. Pirmą, antrą mėnesį iš Ligonių kasų nelabai daug pinigų įkrito, gydytojai pradėjo klausti, kaip atlyginimai. Paskolas buvo paėmę, kelis kartus jo paties įnašai buvo daryti: 2009-06-27 - 6000 Lt, 2009-06-29 – 10 000 eurų (34 528 Lt), 2009-09-09 - 2000 Lt, 2009-11-02 - 2000 Lt, 2009-11-17 - 2400 Lt, 2009-12-04 - 2000 Lt, 2010-02-04 - 1000 Lt, čia buvo kaip paskola, buvo sutartis. Iš N. L. buvo paimta gal 50 000 Lt, B. S., T. V., gal dar koks žmogus buvo įnešęs pinigus. Už paskolas tiems žmonėms tokie patys procentai buvo mokami. S. Ž. paskolų klinikai nematė, sakė, jo idėjos, jo baldai įskaityti, įranga nupirkta, bet pinigais S. Ž. įnašų nematė. Pradžioje reikėjo pinigų, apyvartinių lėšų nebuvo, bankas paskolos nedavė. Trūko įmonėje pinigų algoms, susidarė slogi atmosfera. Kai gruodžio mėn. išėjo pirma buhalterė, suprato, kad kažkas ne taip, pradėjo ieškoti buhalterės. S. Ž. po kiek laiko pristatė naują buhalterę - I. M.. Ji pradėjo tikrinti, išlindo, kad avansiniai pinigai nuiminėti, klausė, kaip gali būti, kad trūksta pinigų, o avansiniai nuiminėjami. Jo mama sirgo, sausio mėn. mirė, buvo išvykęs kelioms dienoms, vėliau kovo mėn. atsigulė į ligoninę, grįžus klinikoje buvo įtampa, visi kalbėjo, kas bus toliau, kodėl nėra pinigų. Nuo gruodžio mėn. vėlavo algos. Pasirodo, iš Ligonių kasų niekas nevėlavo, pinigų būdavo už tyrimus, per kasos aparatą. Buvo daug mokėjimų: nuoma, telefonai, kompiuteriai, kiti įsipareigojimai. S. Ž. atlikinėjo mokėjimus už paslaugas, kiek galėjo, vėliau buvo sąskaita užblokuota. Sakydavo buhalterė, kad imamas avansas. Brendo atmosfera, bijojo, kad gydytojos išeis, prasidėtų klinikos griūtis, nes jei išeina gydytojas, tai su savo ligoniais. Bandė apie kreditą kalbėti, pamatė, kokie dalykai, nedavė. Priėjo iki akcininkų susirinkimo, gydytojos irgi turėjo po kelias akcijas. Per akcininkų susirinkimą buvo prabalsuota nuimti direktorių. Pats nenorėjo būti direktoriumi, bet daugiau nebuvo kam. Atsigulė į ligoninę, paskyrė I. M. laikinai eiti direktoriaus pareigas, bandė suburti komandą, vadybininkas naujas buvo priimtas, nepavyko. Kiekvieną mėnesį augo skola už patalpų nuomą, žadėjo elektrą atjungti. Kompiuterį atjungė, išsinešė, kvietė policiją, vėl atnešė iš automobilio atgal. Iki tokio lygio buvo įtampa. Buvo siūloma, kad atsisakytų ar parduotų akcijų paketą tam, kad išbristi iš skolų, būtų žmogus, kuris nupirktų, bet nesutiko S. Ž. ar G. Ž.. Vasarą dar buvo galima kentėti, po to valstybiniai patikrinimai prasidėjo: ekonominė policija, VMI, Sodra, vos spėjo su buhaltere kopijuoti, ruošti dokumentus. Sodroje darbuotoja pasakė, kad jie jau bankrutuoja. Gavo baudą iš darbo inspekcijos, 5-6 punktai surašyti, pašalino trūkumus, algos liko neišmokėtos. Patarė, kad vienintelis kelias – direktorius gali atiduoti dokumentus bankroto procedūrai. Su buhaltere ruošė dokumentus, kad pateikti kiekvienam akcininkui. Rugsėjo mėn. pabaigoje spėjo paduoti dokumentus teismui dėl bankroto, kad negauti dar baudos. Teismas prašė papildymų, ruošė, buvo paskirtas administratorius. Per tą laiką atleido visus darbuotojus, paskutinį atleido pagalbinį darbininką. Liko dviese su buhaltere, laukė teismo. Kai prasidėjo tikrinimai, įsikraustė į vieną kabinetą, nes visos patalpos jau buvo ne UAB „S.“, savininkas nutraukė nuomos sutartį. UAB ,,S.“ turtą reikėjo išsivežti, sandėlio neturėjo. Patalpose buvo susikūręs VŠĮ, sakė, kad darys kliniką, prašė išnuomoti baldus. Sutiko su pasiūlymu, nes niekur vežti nereikėjo, baldai liko stovėti. Sutartį atidavė administratoriui, visą turtą ir raktus VŠĮ perdavė. Paskutinę dieną G. Ž. ir UAB „Ag.“ susigriebė, taip pat padavė dokumentus dėl bankroto bylos. Teismas paskyrė UAB „Ag.“ pasiūlytą administratorių, kad būtų bešališkas. Ž. turėjo gegužės mėnesio balansą, nė karto nei vienas iš jų nebuvo atėję pasidomėti. Grąžintas visas stomatologijos kabinetas, beveik 100 000 Lt vertės, UAB „D.“ atsiėmė, nes turėjo mokėti nuomą už tai, kad naudojosi. N. L. suteikė dvi paskolas, su juo neturėjo jokių santykių. S. Ž. jį surado, dalyvavo jų susitikime. N. L. sakė pasitikrins, kokia jų padėtis, jis ateidavo į kliniką, persirašė pas gydytoją. Apie UAB „S.“ akcijų perleidimą N. L. nežino. Akcijų turėjo jis, gydytoja E. D., V. M. padarė įnašą, paskolino, jam taip pat užrašė akcijas. Su pirma buhaltere jokių reikalų neturėjo, visa buhalterija buvo pas S. Ž., kasa irgi. Kasininkas buvo S. Ž., jo vienintelio parašas, jis tvarkydavosi su buhaltere. Gruodžio mėn. buvusi buhalterė ilgai laukė S. Ž., sakė jam palikti tuos popierius, ji paliko, taip pat jo klausė, už ką mokami procentai, atsakė, kad už paskolų sutartis. Buhalterė sakė nemačiusi jokių paskolos sutarčių. Visos sutartys įtrauktos į apskaitą gruodžio mėnesį vienu metu. Po to ji pasakė, kad yra išiminėjami pinigai iš kasos, iš vienos sąskaitos į kitą pervedama. Kai atėjo nauja buhalterė, išlindo tokie dalykai, kad avansiniai pinigai didėja. UAB „S.“ šiuo metu nėra, kas ten dirba, nežino, jis nėra susijęs, ten nedirba. Dabar ten nueina, prisirašęs yra pas gydytoją Z.. Mirus mamai, jam buvo darytas pavedimas, buvo išleidęs S. Ž. įsakymą - vaikui gimus, artimiesiems mirus išmokėti pašalpas. Pervedė jam gal 2000 Lt į sąskaitą, grynais iš kasos 3000 Lt gal gavo. Įsakymo, kuriuo 5000 Lt paskirta pašalpa, mirus mamai, nežino, neatsimena. Pagrindinis klinikos akcininkas visada buvo G. Ž.. Siūlė, kad S. Ž. atiduotų dalį, kiek jis buvo įnešęs, ir žadėjo išeiti. Kolektyve pyko ant direktoriaus, kai sužinojo, kokie trūkumai. Įmonei auditą atlikti pasiūlė I. M., rado neatitikimų, sutartys negeros, čekiai ne taip panaudoti. Atlikus auditą sužinota, kad S. Ž. yra paėmęs ir skolingas apie 120 000 Lt. Su juo asmeniškai nekalbėjo apie tuos pinigus, raštas buvo jam įteiktas per antstolę. S. Ž. pripažino, kad skolingas, žadėjo dalimis atiduoti, sakė turi sodybą, su planu atėjęs buvo, kad yra sklypas, gal parduos, bet tai buvo tik žodžiu. Atlikus auditą paaiškėjo, kad S. Ž. 30 000 Lt, nuėmęs iš kasos, perdavė G. Ž., o ji įnešė įstatiniam kapitalui. UAB „A.“, UAB „Ag.“ atstovai nuo rudens ateidavo, UAB „Ag.“ atstovas klausdavo, kada, kaip su jais bus atsiskaitoma. Pamokėjimą vieną, kitą padarė, UAB „Ag.“ jiems sąskaitą užblokavo. Prašė nuimti areštą, siūlė sudaryti taikos sutartį, žadėjo pradėti mokėti dalimis. Vienas mokėjimas buvo pradėtas, UAB „Ag.“ atsiuntė raštą ir viskas. UAB „Ag.“ siūlė net skolą sumažinti, tačiau tik kalbų lygyje buvo, kad skolas sumažins. Kalbėjo su S. Ž. apie kreditorius, iš kur bus atsiskaityta, jis sakė, kai prasidės veikla, pradės kristi pinigai iš Ligonių kasų, prasidės mokėjimai. Būdamas komercijos direktoriumi, įplaukų iš Ligonių kasų nežinojo. Pirmus mėnesius viskas priklausė nuo ligonių skaičiaus, pirmais mėnesiais buvo labai nedaug. Nežino, kur buvo panaudotos tos paskolos, kurios buvo paimtos. Kad baldai perduoti saugoti „VšĮ Y“, UAB „A.“ žinojo visą laiką. Buvo atėję atstovai - UAB „L.“, UAB „A.“, kalbėjo su jais, jei būtų ėmę tuos baldus, būtų forminę grąžinimą. UAB „A.“ atstovas dalyvaudavo tuose posėdžiuose. Su „VšĮ Y“ buvo sudaryta paslaugos sutartis, ne nuomos. G. Ž. padovanojo jam 3 akcijas, kad steigti įmonę, turėjo turėti akcijų. Kad reikalingos lėšos įmonei įsteigti, plėtoti, žinojo. Paskaičiavimai buvo S. Ž., jei bus tiek ligonių, bus tokios įplaukos. Kokios lėšos buvo reikalingos, nežinojo. Pradžioje nekilo įtarimas, kad S. Ž. gali nusiimti jo įneštus pinigus. Sprendimus mokėti palūkanas, pašalpas priėmė direktorius. 2010-08-01, kai buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis su UAB „S.“, (duomenys neskelbtini), sudaryta su „VšĮ Y“, dabar „VšĮ Y“ tęsia tą pačią veiklą. Su V. M. santykių nepalaiko, paskutinis susitikimas buvo, kai tapo kreditoriais, daugiau net telefonu nebendravę. Ligonių kasose buvo likę įmonės apie 68 000 Lt, paskutinę dieną pinigai buvo pervesti į bankroto administratoriaus sąskaitą.

Liudytojas V. M. parodė, kad kelis kartus skolino UAB Šeimos klinika ,,S.“ pinigų veiklai vystyti, vėliau jam buvo perrašyta dalis bendrovės akcijų. Pradėjo domėtis bendrove, paaiškėjo, kad įmonė skolinga, buvo prisiskolinta, remontas buvo daromas, nebuvo atsiskaityta, darbuotojų algoms išmokėti nebuvo lėšų, klientų pradžioje visai neturėjo, paskui mažai turėjo, skolų sumos augo. 2010 m. balandžio mėn. dar buvo bandoma traukti įmonę. Kad išsiaiškinti, kur pinigai, balandžio mėn. susitiko su UAB „Ag.“ atstovu, galvojo, ką toliau daryti. Su S. J. dėl skolos grąžinimo buvo pokalbis, buvo atvažiavęs, siūlė nupirkti skolą, atsisakė. S. J. buvo vienintelis kreditorius, užblokavęs sąskaitą. Bandė įmonę traukti, nuimti nuo sąskaitų areštą, S. J. nesutiko, tęsti įmonės veiklą nebuvo jokių galimybių, kai viskas areštuota, skolų daug, žmonės išsibėgiojo, sakė, nedirbs gydytojai, nebėra pacientų. UAB „A.“ - vieni stambiausių kreditorių. Steigiant įmonę, nerealūs skaičiavimai sudėlioti, įmonė negalėjo tiek prisiimti kreditų, jokių galimybių atiduoti, kiek moka Ligonių kasos, tiek pacientų surinkti nerealu. Kai buvo perimtas vadovavimas iš S. Ž., nesvarstė galimybės tęsti veiklos, nes įmonė bankrutavo. Vertinant skolos dydį, įmonės veikla neįmanoma. Skolas nurašius, kaip ir kiekvienas verslas, gali gyvuoti. Tose pačiose patalpose įsikūręs VšĮ „S. s. i.“, įmonę įsteigė apie rugsėjo mėn., nuomą moka pastato savininkui S. V.. Prieš pradedant veiklą, rekonstrukcijos buvo daromos, sumažintos administracinės patalpos, koridoriai padidinti, kondicionavimo sistemos perdarytos. Įvairūs darbuotojai dirbo, iš UAB „S.“ perėjo trys gydytojai, medicininė įranga – stomatologinis kabinetas nupirktas, pats nupirko, baldai kai kurie nauji nupirkti. Nė vieno kliento neperėmė iš UAB „S.“, tai buvo Ligonių kasų kategoriškas reikalavimas. Institutas dirba, nuostolio nėra, bet ir pelno nėra, yra dabartinės įmonės direktorius. Jo įmonėje V. L. nedirba, nėra akcininkas. Bankroto metu UAB „S.“ turtas naujai įmonei nebuvo perduotas. Kur UAB „S.“ baldai, nežino, bankroto administratorius neperdavė, technikos nebuvo, kompiuterius reikėjo keisti. UAB „S.“ turtas buvo perduotas saugojimui ir grąžintas bankroto administratoriui. Kai pradėjo veikti nauja įstaiga, registratūra buvo likusi, ją pirko iš bankroto administratoriaus, registratūrą naudoja.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvęs jos vadovas, ne piktuoju. 2009 m. gruodžio mėn. atėjo dirbti į UAB „S.“, perėmė tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Prieš tai dirbusi buhalterė atsisakė vesti buhalterinę apskaitą. Atėjusi rado betvarkę, nebuvo suvesti buhalteriniai dokumentai, avansinės apyskaitos nepadarytos, likutis nepadarytas. Perėmė dokumentus, suvedė, buvo padarytas auditas, Mokesčių inspekcijai perdavė. Įmonė vykdė sveikatos veiklą, buvo 5 šeimos gydytojai, apie 20 darbuotojų. Dokumentai buvo surašyti, rasta neatitikimų dėl kasos, atsiskaitymų, darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis. Direktoriui pasakė, kad kasoje trūksta pinigų. S. Ž. į tai reagavo piktai, buvo kalba apie jos atleidimą iš darbo, kaip nekompetentingos, nesugebančios vykdyti pareigų. Kasoje nebūdavo pinigų. Už kasą atsakingas direktorius, kasa buvo registratūroje, ji vedė tik pirminius dokumentus. V. L. buvo įmonės direktoriaus pavaduotojas, mano, kad prie kasos pinigų jis neturėjo priėjimo, tik S. Ž. galėjo. Pinigus iš kasos paimdavo direktorius ir nežinia, kur panaudodavo. Pašalpos buvo išmokėtos, jos prieštaravo įsakymams. Vadovas leidžia įsakymus, minėjo vadovui, kad prieštarauja, nieko neatsakė, jis sprendė. Kai buvo suvesti buhalterinės apskaitos dokumentai, padaryta analizė, išlindo, kad mokama ne tiems tiekėjams. Visų darbuotojų iniciatyva buvo sušauktas susirinkimas, kad vadovo neprileisti prie kasos dokumentų, prie kasos, atimti raktus nuo kasos, kad išsimokėti atlyginimus. S. Ž. susirinkime dalyvavo. Pagal finansinę analizę, kai esamas turtas nepadengia įsipareigojimų, galimas bankrotas. Pagal finansinius rodiklius nebuvo galimybės vykdyti veiklą „S.“, nes skolos 5 kartus viršijo pajamas. Buvo įvertinti pinigų srautai įmonės atidarymo pradžioje. Rengė balansą už 2009 m., įmonė buvo nemoki. Kai įmonės vadovu buvo išrinktas V. L., viskas buvo perduota, surašyta, surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kaltinamasis nesirodė, išvyko atostogauti prieš bankroto iškėlimą. ,,S.“ sutarties su VĮ ,,X“ nematė, matė sutartis su Ligonių kasomis. Pirminius dokumentus pateikdavo direktorius, jei paštas ateidavo, pirmiausia vadovas susipažindavo, ką reikia, paduodavo. Darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas sausio, vasario, kovo mėn., kai ji dirbo. Ar S. Ž. sau išsimokėjo atlyginimą, negali pasakyti. G. Ž. nematė nė karto, ji buvo vaiko auginimo atostogose.

UAB „Ag.“ atstovas adv. Evaldas Skurvydas paaiškino, kad pilnai palaiko ieškinį 295 729, 51 Lt sumai. Prašo priteisti iš S. Ž. patirtą žalą. Mano, kad S. Ž. padarytuose veiksmuose yra visos būtinos atsakomybės sąlygos. Žala padaryta S. Ž. nusikalstamais veiksmais, tiek sutarties 2009-05-27, kurios pagrindu atlikti darbai. Į sutartį įrašyti neteisingi duomenys. Dalis skolos grąžinta, ieškiniu prašoma priteisti teismo sprendimu priteistą ieškinį. Sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjęs, iš UAB Šeimos klinikos „S.“ priteista. Iš S. Ž. prašo priteisti kaip asmens, padariusio nusikalstamas veikas, padaryta didelė žala UAB „Ag.“ dėl jo nusikalstamų veiksmų.

UAB „A.“ atstovė adv. I. Gulbinaitė paaiškino, kad palaiko ieškinį, pateiktą byloje. Dvi sutartys buvo sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB Šeimos klinikos „S.“. Sutarčių sąlygos buvo suderintos, aptartos abiejų įmonių vadovų. „S.“ direktorius tuo metu buvo S. Ž., jis būtent apgavo UAB „A.“ vadovą, įrašydamas sutartyje sąlygą, neatitinkančią tikrovės, kad vyks atsiskaitymas iš piniginių lėšų, gautų iš Ligonių kasos. „A.“ vadovas buvo suklaidintas dėl atsiskaitymo, pasirašė sutartį, pagamino, pristatė baldus. 85 814 Lt sumai pasirašyta sutartis, reiškiamas ieškinys 78 120 Lt sumai, kadangi dalinį mokėjimą „S.“ „A.“ atliko, 7694 Lt. „A.“ yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, 78 120 Lt sumai patvirtintas, tačiau šiai dienai reikalavimas nėra patenkintas. Realių galimybių atgauti skolą nėra. Civilinei atsakomybei taikyti iš S. Ž. yra visos sąlygos ir pagrindai, mano, kad dėl jo nusikalstamų veikų, sutarčių klastojimo yra priežastinis ryšys, dėl ko UAB „A.“ patyrė žalą. Kad kaltas S. Ž., leidžia tvirtinti kaltinamasis aktas. Prašo ieškinį tenkinti.

Nutarimu (b. l. 1, t. 1) nustatyta, kad 2010-11-22 Kauno m. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 186 str. 1 d. pagal UAB ,,Ag.“ direktoriaus pareiškimą.

Pareiškimu (b. l. 8-11, t. 1) nustatyta, kad 2010-08-16 UAB ,,Ag.“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir jos vadovo S. Ž. galimai padarytų BK 186 str. 1 d. ir 183 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų.

Nutarimu (b. l. 134-135, t. 2) nustatyta, kad Kauno apskrities VPK ENTS 2010-08-25 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB ,,Ag.“ pareiškimą, nenustačius S. Ž. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 186 str., 182 str., ir kitų nusikalstamų veikų požymių.

Pareiškimu (b. l. 1-2, t. 2) nustatyta, kad 2010-12-10 UAB ,,A.“ kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl S. Ž. galimai padarytų BK 182 str., 186 str. ir 209 str. numatytų nusikalstamų veikų.

Statybos rangos sutartimi (b. l. 12-13, t. 1) nustatyta, kad 2009-05-27 UAB ,,Ag.“, atstovaujama direktoriaus S. J., ir UAB Šeimos klinika ,,S.“, atstovaujama direktoriaus vyr. gydytojo S. Ž., sudarė rangos sutartį Nr. 1-8-2009-13/1 dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ patalpų rekonstrukcijos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje buvo numatytas darbų atlikimo laikotarpis nuo 2009-05-27 iki 2009-07-17, bendra sutarties suma 295 534,91 Lt, sutarties 2.1 str. nurodyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ įsipareigojo už atliktą patalpų rekonstrukciją atsiskaityti litais, pervedant pinigus iš Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyriaus prie LR SAM pagal mokėjimo grafiką, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo mokėjimo datos; sutarties 2.2 str. nurodyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno spyrius prie LR SAM įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-04-27, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie LR SAM sutartis Nr. 32-220-3/09 pagal pateiktą mokėjimo grafiką. Šia sutartimi nustatyta, kad į sutartį yra įrašytas sutarties tarp Kauno teritorinė ligonių kasos ir UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, numeris.

Papildomu susitarimu (b. l. 14, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,Ag.“, atstovaujama direktoriaus S. J., ir UAB Šeimos klinika ,,S.“, atstovaujama direktoriaus vyr. gydytojo S. Ž., sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 1-8-2009-13/1 dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ patalpų rekonstrukcijos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl gaisro signalizacijos sistemos ir patalpų kondicionavimo, taip pat nustatė mokėjimo grafiką 12 mėnesių, šiame papildomame susitarime jo sudarymo data nenurodyta.

Atliktų darbų aktais (b. l. 15-22, t. 1), pažymomis (b. l. 23, 24, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,Ag.“ atliko rangos sutartimi sulygtus darbus 318 990, 91 Lt sumai, kuriuos priėmė UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius vyr. gydytojas S. Ž..

PVM sąskaitomis faktūromis (b. l. 25, 26, t. 1) nustatyta, kad 2009-08-05 UAB ,,Ag.“ išrašė sąskaitas faktūras UAB Šeimos klinika ,,S.“ už atliktus darbus 295 534,91 Lt ir 23 456,00 Lt sumai.

Ataskaita (b. l. 27, t. 1) nustatyta, kad už atliktus darbus UAB Šeimos klinika ,,S.“ UAB ,,Ag.“ 2009-10-15 sumokėjo 5000 Lt ir 2009-12-15 sumokėjo 3000 Lt.

Raštu (b. l. 28, t. 1) nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ L.e.p. direktorė V. Ž. 2010-02-01 kreipėsi į UAB ,,Ag.“, prašydama leisti 310 990,91 Lt susidariusio įsiskolinimo mokėjimą atidėti arba išskaidyti dalimis, motyvuodama tuo, kad Šeimos klinika ,,S.“ registruota Kauno Juridinių asmenų registre 2009-05-26, klinikos veikla vykdoma nuo 2009-11-01, Šeimos klinikos ,,S.“ pajamų šaltinis yra tik Valstybinės ligonių kasos prie SAM pervedamos lėšos.

Ieškiniu (b. l. 29-34, t. 1), pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (b. l. 35-37, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,Ag.“ 2010-02-23 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama iš atsakovo UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir trečiojo asmens Kauno teritorinės ligonių kasos priteisti 293 796,91 Lt skolos ir 1932,6 Lt delspinigių.

Kauno teritorinės ligonių kasos atsiliepimu civilinėje byloje (b. l. 38-40, t. 1) nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa sutartį Nr. 32-220-3/09, kuri nurodyta 2009-05-27 rangos sutartyje, sudarė 2009-01-05 ne su atsakovu UAB Šeimos klinika ,,S.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) ), o su atskiru juridiniu vienetu UAB ,,S.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) ).

Sutartimi su priedais (b. l. 41-50, t. 1) nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa ir UAB Šeimos klinika ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 32-228-3-/09 sudarė 2009-11-06, sutarties 8.1 str. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2009-11-09 ir galioja iki 2009-12-31.

Sutartimi (b. l. 51-54, t. 1) nustatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 32-220-3-/09 buvo sudaryta 2009-01-05 tarp Kauno teritorinė ligonių kasos ir UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys.

Pranešimu (b. l. 65, t. 1) nustatyta, kad 2009-04-23 UAB ,,S.“ direktorius S. Ž. informavo Kauno teritorinę ligonių kasą apie tai, jog nuo 2009-04-17 UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, sustabdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dėl pacientų ir gydytojų stygiaus bei suniokotų, užlietų klinikos patalpų.

Prašymu (b. l. 66, t. 1) nustatyta, kad 2009-04-22 UAB ,,S.“ direktorius S. Ž. informavo Kauno teritorinę ligonių kasą apie tai, jog 2009-04-15 pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, iškėlimo.

Sutarties Nr. 32-220-3-/09 priedu Nr. 6 (b. l. 64, t. 1) nustatyta, kad, atsižvelgiant į 2009-04-23 UAB ,,S.“ raštą Nr. 09/30 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sustabdymo“, Kauno teritorinė ligonių kasa ir UAB ,,S.“ susitaria 2009-01-05 sutartį Nr. 32-220-3-/09 laikyti negaliojančia nuo 2009-04-17, šį sutarties priedą pasirašęs UAB ,,S.“ vadovas S. Ž..

Mokėjimų žurnalo išrašu (b. l. 68, t. 1) nustatyta, kad Teritorinė ligonių kasa laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-03-08 apmokėjo UAB Šeimos klinika ,,S.“ už suteiktas paslaugas 30 698,62 Lt.

Sutartimi Nr. 20090619 (b. l. 34, t. 2) nustatyta, kad 2009-06-09 tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,A.“ buvo sudaryta sutartis dėl baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, galutinė sutarties suma numatyta 82 348,00 Lt, sutarties 2.4 str. numatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ įsipareigojo už pagamintus baldus atsiskaityti litais, pervedant pinigus iš Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyriaus prie LR SAM pagal mokėjimo grafiką, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo mokėjimo datos; UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno spyrius prie LR SAM įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-04-27, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie LR SAM sutartis Nr. 32-220-3/09 nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos pagal pateiktą mokėjimo grafiką. Šia sutartimi nustatyta, kad į sutartį yra įrašytas sutarties tarp Kauno teritorinė ligonių kasos ir UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, numeris.

Sutartimi Nr. 20090810 (b. l. 5-6, t. 2) nustatyta, kad 2009-08-10 tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,A.“ sudaryta sutartis dėl baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, galutinė sutarties suma numatyta 3465 Lt, šios sutarties 2.4 str. numatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ įsipareigojo už pagamintus baldus atsiskaityti litais, pervedant pinigus iš Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyriaus prie LR SAM pagal mokėjimo grafiką, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo mokėjimo datos; UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno spyrius prie LR SAM įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 3 mėnesių laikotarpį nuo 2009-10-27 iki 2009-12-27, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie LR SAM sutartis Nr. 32-220-3/09 nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos pagal pateiktą mokėjimo grafiką. Šia sutartimi nustatyta, kad į sutartį yra įrašytas sutarties tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB ,,S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, numeris.

Dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 79-82, t. 3) nustatyta, kad UAB ,,A.“ pateikė PVM sąskaitų faktūrų Nr. 053 ir 055 kopijas, išrašytas 2009-08-24 ir 2009-08-31 už pateiktas prekes UAB Šeimos klinika ,,S.“ 3465,03 Lt ir 82348 Lt sumai, šiose sąskaitose faktūrose ties žyma ,,Prekes priėmė“ nurodytas direktorius S. Ž. ir pasirašyta.

Įsakymu (b. l. 132, t. 3) nustatyta, kad 2010-01-12 UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž., vadovaujantis UAB Šeimos klinika ,,S.“ vidaus tvarkos taisyklėmis, skyrė V. L., mirus jo motinai, vienkartinę 5000 Lt pašalpą.

Kasos išlaidų orderiu (b. l. 12, 136, t. 3) nustatyta, kad 2010-01-15 UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktoriaus pavaduotojui V. L. iš kasos išmokėta 3000 Lt pašalpa mirus motinai.

Įsakymu (b. l. 62, t. 2, b. l. 187, t. 3) nustatyta, kad 2009-11-15 UAB Šeimos klinika ,,S.“ direktorius S. Ž., vadovaujantis UAB Šeimos klinika ,,S.“ vidaus tvarkos taisyklėmis, skyrė G. Ž., mirus jos tėvui, vienkartinę 10 000 Lt pašalpą.

Kasos išlaidų orderiu (b. l. 13, t. 3) nustatyta, kad 2009-12-18 UAB Šeimos klinika ,,S.“ rinkodaros vadovei G. Ž. iš kasos išmokėta 4000 Lt pašalpa mirus tėvui.

2009-12-31 įsakymu dėl kasos darbo organizavimo (b. l. 14, t. 3) nustatyta, kad pasirašinėti kasos knygoje už kasininką teisę S. Ž. pasilieka sau.

Įsakymu (b. l. 133, t. 3) nustatyta, kad 2010-01-05, vadovaujantis UAB Šeimos klinika „S.“ vidaus tvarkos taisyklėmis ir 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl paramos mirties atveju“, mirus darbuotojo tėvams nurodyta skirti 1000 Lt pašalpą.

Specialisto išvadomis Nr. 5-2/139 su priedais (b. l. 103-118, 122-137. t. 3) bei Nr. 5-2/161 su priedais (b. l. 142-213, t. 3) nustatyta, kad: 1) 2009-05-27 (t. y. 7 dienos prieš sudarant patalpų nuomos sutartį) UAB Šeimos klinika „S.“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus vyr. gydytojo S. Ž., pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 1‑8‑2009-13/1 su UAB „Ag.“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus S. J., sutarties objektas – patalpų rekonstrukcijos darbai objekte UAB Šeimos klinika „S.“, adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, darbų atlikimo laikotarpis nuo 2009-05-27 iki 2009-07-17, bendra sutarties suma yra 295 534,91 Lt su PVM, Sutartyje pažymėta, kad 2. Užsakovas įsipareigoja: 2.1. už atliktą patalpų rekonstrukciją atsiskaityti litais, pervedant pinigus iš Valstybinės ligonių kasos Kauno skyriaus prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos į rangovo UAB „Ag.“ sąskaitą pagal mokėjimo grafiką, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo mokėjimo datos; 2.2. užsakovas ir valstybinės ligonių kasos Kauno skyrius prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį kaip įpareigoja Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09 nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, pagal žemiau pateiktą mokėjimo grafiką <...>, sutartį pasirašė rangovo UAB „Ag.“ atstovas direktorius S. J. ir užsakovo UAB Šeimos klinika „S.“ atstovas direktorius S. Ž.. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Rangos sutarties Nr. 1‑8‑2009‑13/1, UAB „Ag.“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus S. J., ir UAB Šeimos klinika „S.“, atstovaujama direktoriaus vyr. gydytojo S. Ž., susitarė papildomai atlikti darbus: gaisro signalizacijos sistemos, patalpų kondicionavimas, darbų atlikimo laikotarpis nuo 2009-05-27 iki 2009-07-17, kaina – 23 456 Lt, susitarime pažymėta, kad kiti statybos rangos sutartyje Nr. 1-8-2009-13/1 punktai nesikeičia, susitarimą pasirašė rangovo UAB „Ag.“ atstovas direktorius S. J. ir užsakovo UAB Šeimos klinika „S.“ atstovas direktorius vyr. gydytojas S. Ž.. UAB Šeimos klinika „S.“, sudarydama 2009-05-27 Statybos rangos sutartį Nr. 1‑8‑2009-13/1 su rangovu UAB „Ag.“, sutartyje nurodė, kad apmokėjimo už statybos remonto darbus šaltinis – piniginės lėšos, gaunamos iš Valstybinės ligonių kasos Kauno skyriaus, taip pat nurodė, kad už atliktus statybos remonto darbus Valstybinę ligonių kasą įpareigoja apmokėti sutartis Nr. 32-220-3/09. Tyrimo metu nustatyta, kad sudarant 2009-05-27 Statybos rangos sutartį Nr. 1‑8‑2009-13/1 su rangovu UAB „Ag.“, UAB Šeimos klinika „S.“ jokios sutarties su Valstybine ligonių kasa ar Teritoriniu ligonių kasos skyriumi nebuvo sudariusi, taip pat nustatyta, kad 2009-05-27 Statybos rangos sutartyje Nr. 1‑8‑2009-13/1 paminėta sutartis Nr. 32-220-3/09 buvo sudaryta 2009-01-05 tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir visai kito ūkio subjekto – UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kurios direktorius taip pat buvo S. Ž., o 2009-01-05 sutartis tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB „S.“ buvo nutraukta ir laikoma negaliojančia nuo 2009-04-17 dėl paties S. Ž. inicijuoto bankroto bylos iškėlimo bendrovei „S.“. Rangovas UAB „Ag.“ bendrovei Šeimos klinika „S.“ 2009-08-05 išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras: PVM sąskaita-faktūra Nr. AG00334 už statybos remonto darbus, apmokestinama suma – 248 348,66 Lt, PVM suma (19 %) – 47 186,25 Lt, suma apmokėjimui – 295 534,91 Lt; ir PVM sąskaita-faktūra Nr. AG00335 už statybos remonto darbus, apmokestinama suma 19 710,93 Lt, PVM suma (19 %) – 3745,07 Lt ir suma apmokėjimui – 23 456 Lt. UAB Šeimos klinika „S.“ bendra suma apmokėjimui bendrovei „Ag.“ – 318 990,91 Lt. UAB Šeimos klinika „S.“ bendrovei „Ag.“ trim atvejais sumokėjo iš viso 12 000 Lt sumą: 1) 2009-10-15 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu Nr. 61, 5000 Lt; 2) 2009-12-15 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu Nr. 153, suma 3000 Lt; 3) 2010-02-04 iš bendrovės kasos S. J. išmokėjo 4000 Lt, išrašant kasos išlaidų orderį Nr. b/n (KIO numerio nėra, bet pagal kasos knygą Nr. SGM000000053). Tokiu būdu UAB Šeimos klinika „S.“ bendrovei „Ag.“ už statybos remonto darbus liko skolinga 306 990,91 Lt. 2) UAB Šeimos klinika ,,S.“ iš Kauno teritorinės ligonių kasos gaunamų pajamų neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. 3) 2009-06-26 UAB Šeimos klinika „S.“ įsakymu Nr. P09/06-01 patvirtintomis Personalo darbo tvarkos taisyklėmis nustatyta, kad jų 7 skyriuje Pašalpos nurodyta, kad 7.1. Švenčių proga UAB „Šeimos klinika „S.“ darbuotojui skiriame: <...> 7.1.5. gimus darbuotojo vaikui (arba įsivaikinus vaiką) – 500 litų. Jei abu vaiko (įvaikio) tėvai yra UAB Šeimos klinika „S.“ darbuotojai, išmoka skiriama kiekvienam atskirai. Minėtose Personalo darbo tvarkos taisyklėse taip pat nurodyta, kad 7.1.7. Liūdesio valandą UAB Šeimos klinika „S.“ darbuotojui skiriame: 7.1.8. mirus darbuotojo tėvams – 1000 litų pašalpa. Taisykles ruošė ir pasirašė S. Ž.. UAB Šeimos klinika „S.“ direktoriaus S. Ž. 2010-01-05 Įsakyme dėl pašalpų skyrimo Nr. P10/01-02 nurodyta, kad <...> gimus darbuotojo vaikui (arba įsivaikinus vaiką) – skiriama 500 Lt; <...> mirus darbuotojo tėvams – 1000 Lt pašalpa. Tiriamuoju laikotarpiu UAB Šeimos klinika „S.“ skyrė ir išmokėjo pašalpas:

-2009-12-18 G. Ž. išmokėta 4000 Lt pašalpa mirus tėvui (iš kasos, KIO Nr. SAG0000043). 2009-11-15 Įsakyme Nr. P09/11-23 nurodyta, kad G. Ž., mirus tėvui, skiriama 10 000 Lt pašalpa;

-2010-01-05 V. L. mokėjimo pavedimu Nr. 166 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 1000 Lt pašalpos suma ir 2010-01-15 iš kasos 3000 Lt pašalpa, mirus motinai (KIO Nr. SAG0000047), viso 4000 Lt. 2010‑01-12 Įsakyme Nr. P10/01-04 nurodyta, kad V. L. mirus motinai skiriama 5000 Lt pašalpa.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB Šeimos klinika „S.“, nesilaikydama 2009-06-26 Įsakymu Nr. P09/06-01 patvirtintose Personalo darbo tvarkos taisyklėse nustatytos pašalpų skyrimo tvarkos, keturiais atvejais išmokėjo didesnes nei numatyta taisyklėse pašalpas, t. y. G. Ž. mirus tėvui (4000 Lt), V. L. mirus motinai (4000 Lt), S. Ž. gimus kūdikiui (6000 Lt) ir G. Ž. gimus kūdikiui (6000 Lt), tokiu būdu, įvertinus ir gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčių sąnaudas, bendrovė Šeimos klinika „S.“ patyrė 23047,80 Lt nuostolį.

Pasaugos sutartimi (b. l. 95-100, t. 4) nustatyta, kad 2010-10-01 UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir VŠĮ ,,Socialinio solidarumo institutas“ susitarė dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ trumpalaikio ir ilgalaikio turto laikino saugojimo, sutarties priedu patvirtintas turto, perduodamo laikinam saugojimui, sąrašas.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad S. Ž. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d. (3 veikos), 182 str. 2 d. (2 veikos), 182 str. 1 d., 184 str. 1 d. (2 veikos), požymių.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturtinti visuomenei pavojingo pobūdžio.

BK 300 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šis straipsnis saugo tokią vertybę, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti.

Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. S. Ž. šioje byloje kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl statybos rangos sutarties Nr.1-8-2009-13/1 su UAB ,,Ag.“ suklastojimo, dėl sutarties Nr. 20090619 su UAB ,,A.“ suklastojimo ir dėl sutarties Nr. 20090810 su UAB ,,A.“ suklastojimo, įrašant į visas šias sutartis žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. 32-220-3/09, nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“. Šias sutartis S. Ž. sudarė kaip juridinio asmens – UAB Šeimos klinika ,,S.“ atstovas. Sandorių sudarymas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, teisė. Tokio asmens vykdomoje ūkinėje veikloje su kitu juridiniu asmeniu sudaryto sandorio ir juridinio asmens atstovo atliktų veiksmų neteisėtumas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant vien į formalų baudžiamosios teisės draudimą teisinėje apyvartoje kurti dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Šiuo atveju nustatant, ar dokumento suklastojimas buvo pasiekęs reikiamą pavojingumo laipsnį, ar padarė realią žalą teisiniuose santykiuose dalyvaujančių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, ar suklastojimas padarytas S. Ž. veikiant tyčia, svarbu įvertinti tai, kiek jo sudaryti sandoriai atitiko visų verslo subjektų valią ir interesus, ar jie buvo realiai vykdomi, ar juridiniai asmenys turėjo galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti sutartyje numatytas savo teises. S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad klinikos Kaune įrengimui reikėjo išnuomotas patalpas pertvarkyti ir įrengti, tam tikslui buvo ieškoma rangovų šiems darbams atlikti, visiems rangovams buvo aiškinama situacija, kad klinika nėra privati, ji bus finansuojama Ligonių kasų pinigais, kad atsiskaitymo reikės palaukti. UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ atstovams reikalaujant garanto, kad už darbus bus atsiskaityta, į sutartį įrašė prieš tai buvusios sutarties su Ligonių kasomis numerį, būdamas įsitikinęs, kad bus ta pati sutartis, kaip ir klinikos, veikusios Kaišiadoryse, nes veikla analogiška – medicinos paslaugų teikimas. Apie tai, kad reikalinga nauja sutartis, sužinojo tik po visų remontų ir klinikos įrengimo rudenį nuvažiavęs į sanitarinę epideminę stotį, kur buvo pasakyta, kad reikalinga nauja sutartis. Jokio tikslo klastoti dokumentus neturėjo, jei būtų žinojęs, kad kils dėl to tokie nemalonumai, po naujos sutarties su Ligonių kasomis sudarymo būtų sutartis su UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ perrašęs. Liudytojai S. J. ir A. S. patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog bendrovė yra nauja, todėl jie reikalavo garanto, kad už darbus bus atsiskaityta, S. Ž. užtikrino, kad bendrovė atsiskaitinės Ligonių kasų, su kuriomis yra sudaryta sutartis, pinigais, todėl reikia sudaryti kuo ilgesnį atsiskaitymų grafiką, nes Ligonių kasos vėluoja atsiskaityti. Kaip garantas į sutartis ir buvo įtrauktas punktas apie tai, kad ne tik UAB Šeimos klinika ,,S.“, bet ir Ligonių kasos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą, kaip yra numatyta Klinikos ir Ligonių kasų sutartyje, kurios numeris buvo įrašytas į sutartis. Tuo pačiu liudytojai S. J. ir A. S. pripažino, jog nė vienas jų Ligonių kasose nepasidomėjo, ar tokia sutartis egzistuoja, taip pat jiems nesukėlė jokio įtarimo tas faktas, jog įsipareigojanti apmokėti už darbą sutarties šalis – Ligonių kasos nedalyvauja sutarties sudaryme ir savo įsipareigojimų sutartyje savo parašu nepatvirtina, sutartis su S. Ž. pasirašė net nematę sutarties su Ligonių kasomis. UAB Šeimos klinika ,,S.“ su UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ pasirašytos sutartys sukūrė šalims civilines teises ir pareigas, kurios atitiko visų šalių interesus. Šalių veiksmai po sutarčių sudarymo rodo, kad tarp šalių buvo įtvirtinti ir realiai vyko visų trijų verslo subjektų faktinį poreikį atitinkantys verslo santykiai, o sutarčių sudarymo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad UAB ,,Ag.“ ar UAB ,,A.“ šių sutarčių išdavoje patirs kokius nors nuostolius. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. Ž. neturėjo tikslo ir motyvo klastoti dokumentų, siekdamas dokumentuose įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu nevykdyti bendrovės sutartinių įsipareigojimų (kiek leido bendrovės finansinė padėtis, jie buvo vykdomi), kad civilines teises ir pareigas nustatę dokumentai suklastoti tyčia, jam veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Be to, teismas mano, kad tokios veikos, kurios yra inkriminuojamos S. Ž. dėl dokumentų suklastojimo, nesukėlė pavojaus nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. saugomai vertybei, valdymo tvarkai, nes tiek UAB ,,Ag.“, tiek UAB ,,A.“ neprarado teisės reikalauti dėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ buvusio vadovo S. Ž. atstovavimo veiksmų kildinamos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. UAB ,,Ag.“ šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, UAB ,,Ag.“ atstovas patvirtino, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ skola yra priteista ir sprendimas įsiteisėjęs, UAB ,,A.“ yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto byloje 78 120 Lt sumai, kuris yra patvirtintas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog S. Ž. veika, įrašant negaliojančios sutarties su Ligonių kasomis numerį ir pačios Ligonių kasos įsipareigojimą sumokėti už atliktus darbus į sutartis su UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“, padaryta tyčia, kad tokia veika padarė realią žalą rangos santykiuose dalyvavusių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius ir savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį. Tokie S. Ž. veiksmai pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, numatytą už tyčinį dokumento suklastojimą, todėl jis pagal BK 300 str. 1 d. dėl sutarties su UAB ,,Ag.“ ir dėl dviejų sutarčių su UAB ,,A.“ suklastojimo išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, o šio straipsnio 2 d. – baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Šioje byloje S. Ž. kaltinamas apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgijęs didelės vertės UAB ,,Ag.“ turtą (BK 182 str. 2 d.), apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgijęs didelės vertės UAB ,,A.“ turtą (BK 182 str. 2 d.), apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.” naudai įgijęs UAB ,,A.“ turtą (BK 182 str. 1 d.). Kaltinimuose nurodyta, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog į sutartis su šiomis bendrovėmis S. Ž. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad už atliktus darbus apmokės ne tik užsakovas – UAB Šeimos klinika ,,S.“, bet ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis, nors sutarties UAB Šeimos klinika ,,S.“ su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, taip buvo sąmoningai suklaidinti UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ vadovai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra rangos sutartis, pagrindu. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-312/2013).

Šiuo nusprendžiu jau konstatuota, kad teismas S. Ž. tyčios suklastoti dokumentus, kuriais sutarčių šalims buvo sukurtos civilinės teisės ir pareigos, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė, kad S. Ž., sudarydamas šias sutartis, jau nuo jų sudarymo turėjo tikslą nevykdyti sutartinių prievolių, nes tiek paties S. Ž., tiek liudytojo V. L. parodymais nustatyta, kad kiek bendrovė galėjo, tiek atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, tačiau bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, pradžioje nebuvo pakankamai lėšų su visais atsiskaityti. Kad buvo siekiama atsiskaityti su UAB ,,Ag.“, patvirtino ir liudytojas V. M., nurodydamas, kad kalbėjo su S. J., prašė nuimti nuo sąskaitos areštą, kad klinika galėtų veikti ir būtų lėšų atsiskaityti, tačiau S. J. nesutiko, šias aplinkybes apie bandymą sudaryti taikos sutartį, patvirtino ir liudytojas S. J.. Kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ nors ir nedidelę, tačiau dalį lėšų už atliktus darbus sumokėjo, patvirtino ir liudytojai S. J., A. S., civilinių ieškovų atstovai bei jų pateikti byloje civiliniai ieškiniai. Kad S. Ž. teiginiai sudarant sutartis apie tai, kad Klinika bus finansuojama Ligonių kasų pinigais ir būtent tais pinigais bus atsiskaitoma už atliktus darbus, nėra neteisingi ar klaidinantys, juo labiau apgaulingi, patvirtina ir byloje esantis dokumentas (b. l. 28, t. 1), kuriuo UAB Šeimos klinika ,,S.“ L.e.p. direktorė V. Ž. 2010-02-01 kreipėsi į UAB ,,Ag.“, prašydama leisti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą atidėti arba išskaidyti dalimis, motyvuodama tuo, kad Šeimos klinikos ,,S.“ pajamų šaltinis yra tik Valstybinės ligonių kasos prie SAM pervedamos lėšos. Tai, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“, jau po sutarčių su UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ sudarymo ir net po visų darbų atlikimo, sudarė sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo, patvirtina byloje esanti sutartis su priedais (b. l. 41-50, t. 1). Šiais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. Ž., sudarydamas sutartis su UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“, pagrįstai tikėjosi, kad gavęs pajamų už Klinikos teikiamas paslaugas, kurias finansuos Ligonių kasos, galės atsiskaityti su UAB „Ag.“ už patalpų rekonstrukcijos darbus ir su UAB „A.“ už pagamintus baldus. Liudytojai V. L., V. M., I. M. patvirtino, kad UAB Šeimos klinika ,,S.“ vykdė veiklą. Tačiau byloje esančiais įrodymais: paties S. Ž., liudytojų V. L., I. M., V. M. parodymais, specialisto išvada (b. l. 142-213, t. 3) nustatyta, kad šios bendrovės veikla buvo nesėkminga ir nuostolinga, nes veiklos pradžioje nebuvo tiek pacientų, už kurių aptarnavimą iš Ligonių kasų pervestų lėšų būtų užtekę apmokėti visus įsiskolinimus, todėl UAB Šeimos klinika ,,S.“ negavo planuotų pajamų ir neturėjo finansinių galimybių laiku vykdyti turtines prievoles pagal sutartis su UAB „Ag.“ ir UAB „A.“. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip rodančios, kad S. Ž. turėjo išankstinę tyčią apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgyti UAB „Ag.“ ir UAB ,,A.“ priklausantį turtą. Be to, S. Ž. neslėpė jokios informacijos nei apie Kliniką, nei apie save: sudarydamas sutartis su UAB „Ag.“ ir UAB „A.“, nurodė, kad Klinika yra nauja įmonė (ką, beje, matė ir liudytojai S. J. bei A. S., nes jie tą kliniką įrenginėjo), nurodė savo anketinius duomenis, nebandė iškreipti sutarčių esmės, bendradarbiavo su UAB „Ag.“ ir UAB „A.“ atstovais, nesislapstė, nesudarė kliūčių išsiieškoti susidariusių skolų civilinio proceso tvarka. Be to, S. Ž. veikė ne kaip fizinis asmuo, o oficialiai registruotos UAB šeimos klinika „S.“ vardu, taigi jo kontrahentai turėjo galimybę pasidomėti tiek šios bendrovės finansine padėtimi, tiek paties S. Ž. asmenybe, tiek ir tuo, ar bendrovė tikrai yra sudariusi sutartį su Ligonių kasomis ir pastarosios finansuos UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ atliktus darbus. Taigi, visi šie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad S. Ž., sudarydamas sutartis su UAB „Ag.“ ir UAB „A.“, panaudojo esminę apgaulę ir turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Taip pat teismas nenustatė, kad sutartyse įrašytas teiginys dėl Ligonių kasų įsipareigojimo atsiskaityti už UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ atliktus darbus, turėjo lemiamą reikšmę UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ vadovams sudarant sutartis su UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir iš esmės suformavo jų valią, nes liudytojas A. S. nebuvo kategoriškas, kad nebūtų šios sutarties sudaręs, jei nebūtų garantuojama Ligonių kasų pinigais. Pažymėtina, kad tiek S. J., tiek A. S. yra verslininkai, t. y., asmenys, veikiantys savo rizika, o aptariamos sutartys nėra pirmi jų sudaryti sandoriai, taigi, jie turėjo galimybę imtis priemonių ir gauti bet kokią reikšmingą informaciją apie bendrovę. Pažymėtina, kad jau pats sutarčių sudarymas, į jas įrašant trečios šalies – Ligonių kasų įsipareigojimą, turėjo sukelti A. S. ir S. J. pagrįstas abejones šių teiginių pagrįstumu, nes iš esmės, įtraukus šį įsipareigojimą, tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,Ag.“ bei tarp UAB Šeimos klinika ,,S.“ ir UAB ,,A.“ buvo sudarytos trišalės sutartys, kurių viena iš sutarties šalių – Ligonių kasų Kauno skyrius nepasirašė, vadinasi, šiai šaliai sutartimis jokios teisės ar pareigos nebuvo sukurtos. Be to, į sutartis buvo įtrauktas punktas, kad užsakovas, t. y. UAB Šeimos klinika ,,S.“ įsipareigoja atsiskaityti litais, pervedant pinigus iš Valstybinės ligonių kasos Kauno skyriaus prie LR SAM į UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ sąskaitas, o bet kuriam verslu užsiimančiam asmeniui turi būti akivaizdu, kad viena įmonė kitos įmonės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis disponuoti negali. Taigi, UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ vadovai, sudarydami sutartis su UAB Šeimos klinika ,,S.“ elgėsi neapdariai ir taip elgdamiesi prisiėmė visą galimų neigiamų savo neapdairių veiksmų padarinių riziką. Nors įrašymas į sutartis punkto, kad ,,už atliktus darbus apmokės ne tik užsakovas – UAB Šeimos klinika ,,S.“, bet ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis“, nors sutarties UAB Šeimos klinika ,,S.“ su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, vertintinas kaip tam tikras apgaulės elementas sutarčių sudarymo metu, tačiau net pripažinus, jog V. S. Ž. panaudojo apgaulę, į sutartis įrašydamas šį punktą, tokia apgaulė nėra pakankama BK 182 str. 1 d. ar 2 d. nustatytai nusikalstamai veikai inkriminuoti. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinami dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė turi būti – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad apgaule asmuo maskuoja savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą. Tai reiškia, kad BK 182 str. prasme kaltininkas, panaudodamas apgaulę, turi tikslą ne tik užvaldyti svetimą turtą, bet jį užvaldyti neatlygintinai. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta, nes S. Ž. savo veiksmais nesutrukdė ir neapsunkino UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ ginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka ar bankroto procedūros metu, kas ir buvo padaryta, t. y. UAB ,,Ag.“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir prisiteisė skolą, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o UAB ,,A.“ kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog S. Ž. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų UAB ,,Ag.“ ar UAB ,,A.“ civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas.

Taigi, nenustačius, jog UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ atžvilgiu panaudota apgaulė, t. y. negaliojančios sutarties su Ligonių kasomis numerio ir Ligonių kasų įsipareigojimo apmokėti už atliktus darbus įrašymas į sutarties sąlygas turėjo esminės įtakos sudarant UAB ,,Ag.“ ir UAB ,,A.“ nenaudingą sandorį, o taip pat nenustačius S. Ž. tyčios apgaule UAB Šeimos klinika ,,S.“ naudai įgyti UAB „Ag.“ ir UAB ,,A.“ priklausantį turtą, darytina išvada, kad tarp UAB ,,Ag.“, UAB ,,A.“ ir UAB Šeimos klinika ,,S.“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad S. Ž. nepadarė veikų, turinčių BK 182 str. 2 d. ir BK 182 str. 1 d., požymių, todėl jis iš šių kaltinimų išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas nesvarsto galimybės nutraukti bylą dalyje dėl S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p., b pp., BK 3 str. 2 d., 2003-04-10 įst. red.), nes šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad S. Ž. po šios nusikalstamos veikos padarė kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu.

Pagal BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-31/2011). Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-388/2007). Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali ir reikalauja padarinių, t. y. turto savininkui turi būti padaryta žala. Turto išvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Bet kokiu atveju asmuo turi suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu arba suteikta jam turtine teise, t. y. suvokti savo veiksmų pavojingumą bei suprasti aplinkybes, sudarančias nusikaltimo objektyviąją pusę.

Teismų praktikoje turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo bylose, sprendžiant baudžiamosios bei civilinės ar iš darbo teisinių santykių kylančios atsakomybės atribojimo klausimus, kai netinkamai atliekamos bendrovės vadovo pareigos ,,vidiniuose“ bendrovės santykiuose, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Taigi, ilgametėje teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių (tai liečia ir darbo teisinius santykius) taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu kreditoriaus ar žalą patyrusio asmens galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasunkinimu.

Nagrinėjamoje byloje S. Ž. buvo kaltinamas dviem nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 184 str. 1 d., t. y. tuo, kad būdamas UAB Šeimos klinika „S.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. iš UAB Šeimos klinika ,,S.“ kasos G. Ž. ir V. L., mirus jų artimiesiems, išmokėjo po 3000 litų daugiau, negu nustatyta Personalo darbo tvarkos taisyklėse ar įsakyme dėl pašalpų skyrimo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Byloje nustatyta, kad bendrovėje 2009-06-26 įsakymu buvo patvirtintos Personalo darbo tvarkos taisyklės, kurių 7.1.8. skyriuje nustatyta, jog mirus darbuotojo tėvams, skiriama 1000 Lt pašalpa. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2010-01-05 įsakyme ,,Dėl pašalpų skyrimo“ (b. l. 133, t. 3). Būtent šių norminių aktų, t. y. Personalo vidaus tvarkos taisyklių ir įsakymo ,,Dėl pašalpų skyrimo“ pagrindu, mirus G. Ž. tėvui ir V. L. motinai, šiems UAB Šeimos klinika ,,S.“ darbuotojams (b. l. 5-6, t. 3) 2009-11-15 ir 2010-01-12 bendrovės direktoriaus S. Ž. įsakymais buvo skirtos ir išmokėtos pašalpos (b. l. 62, t. 2, b. l. 12, 13, 132, 136, 187, t. 3). Išmokėtos vienkartinės pašalpos buvo užfiksuotos UAB Šeimos klinika ,,S.“ kasos knygoje ir nurašytos į bendrovės sąnaudas. Teismas, įvertinęs bei ištyręs visus byloje surinktus įrodymus nustatė, jog teigti, kad S. Ž. skirtos ir išmokėtos pašalpos tos pačios bendrovės darbuotojams, mirus jų artimiesiems, buvo neteisėtos, nėra jokio pagrindo, kadangi jos buvo skirtos ir išmokėtos bendrovės vidaus aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Šiuo atveju galima būtų spręsti, kad didesnės, nei įmonės vidaus aktuose nustatytos pašalpos, V. L. ir G. Ž. buvo išmokėtos nepagrįstai, tačiau jokiu būdu toks piniginių lėšų išmokėjimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Svetimo turto iššvaistymas yra neteisėtas turto perleidimas tretiesiems asmenims, todėl nenustačius S. Ž. veikoje neteisėtumo, jo veikoje nėra ir nusikaltimų, numatytų BK 184 str. 1 d., sudėties, todėl jis iš kaltinimų pagal BK 184 str. 1 d. (2 veikos) išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Toks nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų juridinis įvertinimas neužkerta kelio žalą patyrusiam asmeniui – UAB Šeimos klinika ,,S.“ reikalauti jos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Byloje UAB ,,Ag.“ S. Ž., G. Ž. ir V. L. pareiškė 295 729, 51 Lt civilinį ieškinį (b. l. 26-32, t. 4). BPK 109 str. reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje tiek G. Ž., tiek V. L. nėra ir nebuvo nei įtariamieji, nei kaltinamieji, nei už S. Ž. veikas materialiai atsakingi asmenys, todėl jų atžvilgiu pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., išteisinamas, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB „Ag.“ civilinis ieškinys S. Ž. paliktinas nenagrinėtas.

UAB ,,A.“ pareiškė S. Ž. civilinį ieškinį 78 120,03 Lt sumai (b. l. 17-19, t. 4). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., S. Ž. išteisinamas, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB „A.“ civilinis ieškinys S. Ž. paliekamas nenagrinėtu. Taip pat UAB ,,A.“ pareiškė prašymą priteisti iš S. Ž. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3530,08 Lt teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 167-183, t. 5). BPK 106 str. 2 d. (2013-05-09 įst. redakcija) nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau BPK nereglamentuoja, kaip turi būti sprendžiamas civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugų apmokėjimo klausimas tais atvejais, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmetamas ar paliekamas nenagrinėtu. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (šiuo atveju turėtos išlaidos yra susijusios su civilinio ieškinio nagrinėjimu) kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Abiem atvejais (atmetant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir jį paliekant nenagrinėtu) civiliniam ieškovui priimamas nepalankus sprendimas, todėl jam paminėtos išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 93 str. 1 d.), todėl UAB ,,A.“ prašymas netenkintinas.

Bausmių skyrimas

S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., S. Ž. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę S. Ž., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

S. Ž. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas yra sunkus (BK 183 str. 2 d.), antrasis - nesunkus (BK 300 str. 1 d., BK 11 str. 3 d., 5 d.), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nesunkų nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, nors šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bet nusikaltimų darymo laikotarpiu buvo baustas administracine nuobauda (b. l. 27, t. 5), anksčiau nėra teistas (b. l. 21, 1, t. 5), psichiatrijos ligoninėje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 32, t. 5), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 34, t. 5). BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų ir alternatyvių bausmių šio straipsnio nuostatos nenustato, todėl S. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į S. Ž. asmenybę, į tai, kad jis dirba, yra vedęs, šeimoje auga du mažamečiai vaikai (b. l. 19-20, t. 5), jam skirtina mažesnė, nei sankcijos vidurkis bausmė. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo metu kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su S. Ž. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta, juo labiau, kai S. Ž. savo kaltės nepripažino ir nesiėmė jokių priemonių padarytai turtinei žalai atlyginti, todėl taikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas S. Ž. atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

UAB Šeimos klinika ,,S.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,F.“, 2013-06-21 kreipėsi su civiliniu ieškiniu dėl 126 913,53 Lt priteisimo iš S. Ž. (b. l. 12, t. 4). Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad S. Ž. neteisėtai pasisavino UAB Šeimos klinikos „S.“ turtą - 120 877,95 litus, dėl to ši bendrovė patyrė nuostolį, lygų pasisavintos pinigų sumos dydžiui. Taigi, UAB Šeimos klinika „S.“ įgijo teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad S. Ž. pasisavintos piniginės lėšos būtų panaudotos bendrovės reikmėms, todėl šios piniginės lėšos pripažintinos kaip UAB Šeimos klinikos „S.“ patirta turtinė žala ir šioje dalyje UAB Šeimos klinikos „S.“ bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas. Likusioje dalyje dėl 6035,58 Lt priteisimo iš S. Ž., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 str. 1 d., išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB Šeimos klinika „S.“ bankroto administratoriaus UAB ,,Forsina“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB Šeimos klinika ,,S.“ buhalteriniai dokumentai 44 segtuvų, CD kompaktinė plokštelė su UAB Šeimos klinika ,,S.“ apskaitos registrais už 2010 metus perduotini BUAB Šeimos klinika ,,S.“ administratoriui UAB ,,F.“, DVD kompaktinė plokštelė su failais ,,eS projektas med centrui tyrimas“ ir ,,Verslo planas S.“ sunaikintina kaip bevertė, kasos pajamų orderiai Nr. 10/03/31, Nr. 10/02/26, Nr. 10/04/18, sąskaitos faktūros X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31, plėtros projekto darbų sutartis Nr. X/10/1 (nuorašas), paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Ž. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę S. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš S. Ž. Uždarajai akcinei bendrovei Šeimos klinika ,,S.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus Uždarosios akcinės bendrovės ,,F.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas S. Ž. g. 35-94, LT-09129, Vilnius) 120 877,95 (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 95 ct) litus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje Uždarosios akcinės bendrovės Šeimos klinika ,,S.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš kaltinimų: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties Nr.1-8-2009-13/1 su UAB ,,Ag.“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. 20090619 su UAB ,,A.“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. 20090810 su UAB ,,A.“ suklastojimo), pagal BK 182 str. 2 d. (dėl didelės vertės UAB ,,Ag.“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 str. 2 d. (dėl didelės vertės UAB ,,A.“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 str. 1 d. (dėl UAB ,,A.“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 2009-12-18 turto iššvaistymo), pagal BK 184 str. 1 d. (dėl 2010-01-15 turto iššvaistymo) S. Ž. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Uždarosios akcinės bendrovės ,,Ag.“ ir Uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti iš S. Ž. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinius ir daiktinius įrodymus: UAB Šeimos klinika ,,S.“ buhalterinius dokumentus 44 segtuvus, CD kompaktinę plokštelę su UAB Šeimos klinika ,,S.“ apskaitos registrais už 2010 metus, saugomus prie bylos medžiagos, perduoti BUAB Šeimos klinika ,,S.“ administratoriui UAB ,,F.“, DVD kompaktinę plokštelę su failais ,,eS projektas med centrui tyrimas“ ir ,,Verslo planas S.“, saugomą prie bylos medžiagos, sunaikinti kaip bevertę, kasos pajamų orderius Nr. 10/03/31, Nr. 10/02/26, Nr. 10/04/18, sąskaitas faktūras X Nr. 10/02/26, X Nr. 10/03/31, X Nr. 10/03/31, plėtros projekto darbų sutartį Nr. X/10/1(nuorašą), palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė