Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-376-655/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
1-376-655/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00668-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
P. S.
Kaltinamasis
M. M.
Baudžiamoji byla Nr. 13357-655/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00668-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2.;1.1.4.2.; 1.2.14.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,nukentėjusiajam P. S.,gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiūrienei,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2014-03-18 atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, anksčiau teistas 12 kartų:

1) 2002-09-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, bei 278 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) 2003-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

3) 2005-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2005-12-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

5) 2006-04-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6) 2006-06-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams;

7) 2008-11-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį– laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

8) 2008-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių;

9) 2011-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,– 5 MGL dydžio bauda;

10) 2011-11-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;

11) 2012-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 4 d., laisvės atėmimu 3 metams. 2013-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

12) 2014-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2d., 30 parų areštu. BK 64 str. 1d., 3d. ir 65 str. 1d.1p. tvarka, arešto bausmė subendrinta su 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 20 dienų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014-03-03. Į paskirtą bausmės laiką įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-03-03, apie 15.30 val., M. M. išlauždamas garažo Nr. 42, esančio Žygio g. 91, Vilniuje užraktą, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiam P. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vertingų daiktų garaže nerado.

Šalies argumentai

M. M. teismui nurodė, kad supranta pareikštą kaltinimą, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neprisipažįsta ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis važiuodamas į Darbo biržą, pakliui nusileido į kažkokio namo parkingą, kad galėtų susileisti narkotikus. Netrukus ten atėjo P. S. ir klausinėjo kaltinamojo, ką jis čia veikia. Į tą parkingą yra trys įėjimai, o jis ten įėjo pro pakeltus įvažiavimo vartus. Nei vieno garažo (bokso) vartų atidaryti net nebandė. Nuo nukentėjusiojo bėgo ir nesileido sulaikomas todėl, kad turėjo paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios atlikimo slapstėsi. Jokių įrankių, kurie nurodyti kaltinamajame akte, neišmėtė, nes jų neturėjo. Nežino, kuris garažas yra nukentėjusiojo ir kokie daiktai jame buvo, nes nebandė atidaryti nei vienų durų. Mano, kad nukentėjusiojo parodymai dėl įsilaužimo į jo garažą ir kaltinamojo veiksmų yra neteisingi. Nukentėjusysis nurodė, kad įsilaužimo metu jokie įrankiai nebuvo panaudoti, kad užtenka tik stipriau duris truktelėti iš apačios, todėl kaltinamasis mano, kad nukentėjusiojo garažo bokso spyna jau buvo sugadinta iki kaltinamojo atėjimo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad į Žirmūnų mikrorajoną atvažiavo pas pažįstamus pasiimti narkotikų – heroino, kad tuo metu, kai nukentėjusysis jį rado garaže, jau buvo susileidęs narkotikus. Sulaikytas jis buvo prie penkiaaukščio namo laiptinės, nuo garažo iki vietos kur jį sulaikė, yra apie 300 m. atstumas, kito vaikino, kuris galimai jį vijosi, nematė. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis detaliai nurodė įėjimus, kuriais galima patekti į požeminį garažą ir kokiu būdu galima išeiti. Paaiškino, kad eidamas susileisti narkotikų, nieko nesusitiko, nematė kas nusileido liftu. Tuo metu kai leidosi narkotikus, išgirdo važiuojant liftą, todėl nenorėdamas, kad būtų surastas, norėjo išeiti pro atidarytus vartus, bet jie jau buvo užsidarę. Išvažiuojančios iš garažo mašinos nematė. Kur padėjo švirkštą, neatsimena, o indelį, kuriame virė narkotikus, komisariate išmetė į šiukšlių dėžę.

Nukentėjusysis P. S. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jam esant namuose, apie 15.30 val., suveikė garažo durų signalizacija. Surinkus kodą bute, arba pačiame garaže, galima ją išjungti, todėl išjungęs signalizaciją, liftu iš buto nusileido į garažą, kuriame pamatė kaltinamąjį, bandantį atkelti kito bokso duris. Jis buvo pasilenkęs. Nors garaže būna tamsu, tačiau jam prieinant prie kaltinamojo užsidegė šviesa. Šviesa požeminiame garaže užsidega nuo judesių daviklių. Paklausus, ką kaltinamasis veikia svetimame garaže, šis pasakė, kad atėjo pas draugą ir norėjo išeiti pro duris, esančias prie liftų. Neteisingai kaltinamasis nurodo, kad įėjo į požeminį garažą pro pakeltus vartus, nes jų atidarymui reikalingas pultas, kurio pastarasis neturėjo, todėl mano, kad šis į garažą pateko nusileisdamas laiptais. Nukentėjusiajam klausiant kaltinamojo, ką jis čia veikia, šis atsakė, kad atėjo pas draugą, tačiau negalėjo nurodyti kuriame bute gyvena draugas ir kas jis. Įtardamas, kad šis asmuo laužėsi į jo garažą, kartu su kaltinamuoju įlipo į liftą ir iš rūsio pakilo į pirmą aukštą, tačiau kai tik išėjo pro duris, pastarasis pradėjo bėgti. Vejantis ir bandant pargriauti, kaltinamasis išsitraukė iš kišenės kažkokį ilgą smailą daiktą ir artėdamas link nukentėjusiojo pradėjo juo mojuoti. Išsigandęs leido šiam bėgti, o pats per atstumą jį sekė ir šaukėsi pagalbos. Sustojusio automobilio vairuotojo paprašė iškviesti policiją. Vaikinas paliko savo automobilį ir bėgdamas paskui nukentėjusįjį, iš savo telefono iškvietė policiją. Nukentėjusysis, bėgdamas paskui kaltinamąjį matė, kaip šis staigiai, dešine ranka į kairę pusę, kažką numetė. Vėliau dar kažką išmetė ir nukentėjusysis girdėjo, kaip metamas daiktas atsitrenkė į balkono grotų virbus. Kai ten atėjo su tyrėja, ant grotų buvo pakibusios replės, netoliese rado ir prieš tai išmestą atsuktuvą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių, bei kaltinamojo klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad prieš pradėdamas bendrauti su kaltinamuoju, savo garažo durų nepatikrino. Kaltinamąjį bandė sulaikyti todėl, kad jo garažo signalizacija galėjo suveikti tik bandant atidaryti duris. Yra įsitikinęs, kad garažo duris atidarinėti galėjo tik kaltinamasis, nes kitų asmenų ten nebuvo. Matė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, kad bandė atkelti kito garažo vartus. Nežino, ar buvo naudojami įrankiai atidarinėjant jo garažą. Mano, kad galėjo užtekti vien stipraus patraukimo, nes spyna buvo paprasta, kaip ir kituose garažuose, užkišimo sklendė yra iš aliuminio, todėl stipriai keliant vartus, ją galima arba nulenkti, arba nulaužti. Tą kartą jo garaže buvo tik automobilis ir dėžės, nes po dviračio vagystės 2009 metais, garaže vertingų daiktų nelaiko. Mano, kad kaltinamasis turėjo girdėti signalizacijos garsą, bet būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, į tai nereagavo, todėl ir nepabėgo. Savo pareiktą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Liudytoja J. B. teismui nurodė, kad prisimena atvejį, kai Žygio, Minties gatvėse buvo gaudomas asmuo, kuris ar tai bandė patekti, ar tai pateko, į garažus, esančius Žygio g. Gauto pranešimo turinio dabar nebeprisimena. Gali būti, kad kaltinamąjį vijosi pats pranešėjas. Prisimena, kad kaltinamasis buvo sugautas Minties g., prie namo laiptinės. Asmeniškai nematė, kad kaltinamasis mėtytų kokius nors daiktus, nors kažką apie surastus atsuktuvą ir reples, yra girdėjusi. Neatsimena, kaip atrodė sulaikytasis vaikinas. Pagarsinus tarnybinį paranešimą, liudytoja patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir atsakydama į klausimus, patikslino, kad garažo durų spyna tikrai buvo ne pakabinama, tačiau ar dar kas nors buvo sulaužyta, ar buvo kažkokie varžteliai ištraukti, neprisimena.

Liudytojas R. K. teismui paaiškino, kad šiuo metu neprisimena įvykio detalių, todėl prašo vadovautis tuo, kas parašyta jo tarnybiniame pranešime. Prisimena tai, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, jog buvo įsilaužta į garažą, bei tai, kad Minties g., pastebėjo asmenį, kurio požymiai buvo nurodyti pranešime. Porininkas, su kuriuo dirbo tą dieną priėjo prie vaikino ir netrukus jį atvedė į tarnybinį automobilį, paaiškino, kodėl šis yra sulaikomas. Po to atliko įvykio vietos apžiūrą, fotografavo garažo duris. Kiek prisimena, buvo bandyta spyną laužyti, bet pavyko, ar nepavyko, nežino. Prisimena tik tai, kad matėsi įsilaužimo į garažą požymiai. Garažo durys yra pakeliamos, todėl buvo bandyta kažką tai pakišti po jomis tam, kad jas pakelti. Ar buvo sugadinta durų spyna, neprisimena. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, po byloje esančių fotonuotraukų peržiūros, liudytojas patikslino, kad nuotraukose yra pažymėtos vietos, kuriose užfiksuoti akivaizdūs laužimo pėdsakai. Nesutinka su kaltinamojo teiginiu, kad įvykio vietoje užfiksavo ankstesniojo durų laužimo pėdsakus, nes apžiūros metu pėdsakai buvo švieži, neapdulkėję. Požeminio garažo patalpa tvarkinga, nei prie garažo durų, nei aplink jokių daiktų nerado. Kaltinamojo paviršinės apžiūros metu pas jį rado bintą, šaukštą, švirkštą.

Liudytojas E. K. teismui paaiškino, kad budėjimo metu buvo gautas pranešimas apie tai, jog buvo bandoma įsilaužti arba, kad buvo įsilaužta į požeminius garažus, esančius prie Šiaurės miestelio ir, kad pranešėjas vejasi įtariamąjį. Įvažiavus į vieną iš kiemų, esančių netoli nusikaltimo vietos, pamatė pilietį, kuris atitiko pranešime nurodytus požymius. Vyriškis, galimai pamatęs pareigūną, įbėgo į penkiaaukščio namo laiptinę, kur ir buvo surastas, sulaikytas ir atvesdintas prie policijos automobilio. Nukentėjusysis, priėjęs prie automobilio, atpažino sulaikytąjį asmenį. Sulaikytojo asmens paviršinės apžiūros metu buvo surasta: bintas, švirkštas, šaukštas. Nukentėjusysis nurodė, kad bėgdamas kaltinamasis išmetė kažkokius daiktus, lyg tai darbo instrumentus, todėl su kolege ieškojo jų, bet nerado. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad su nukentėjusiuoju tuo maršrutu, kuriuo bėgo kaltinamasis, nepraėjo. Įvykio vietos apžiūros metu matė, kad į požeminį garažą galima nusileisti ir laiptais, ir įvažiuoti automobiliu, kad garažų duryse yra ventiliacijos angos, kurios buvo išlaužtos ne vienose duryse.

Liudytojas M. K. teismui paaiškino, kad yra operatyvinės grupės darbuotojas, vyksta tik į įvykių vietas, todėl kaltinamojo nežino. „Šiaurės miestelyje“ įsilaužimai į požeminius garažus yra dažnas atvejis, todėl konkrečiai šio įvykio aplinkybių, neatsimena. Peržiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas, liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje nukentėjusysis prašė, kad nuotraukose nesimatytų automobilio valstybinių numerių. Įvykio vietoje visų garažų vartai vienodi, nulaužti jų užrakto mechanizmą, nesudėtinga. Neprisimena, ar matė kažkokių laužimo žymių. Mano, kad jeigu garažo durų mechanizmas nesugadintas, be įrankių neįmanoma jų atidaryti, bet jeigu anksčiau mechanizmas buvo sugadintas, duris galima atidaryti stipriai keliant į viršų. Prisimena, kad su nukentėjusiuoju ieškojo kaltinamojo išmestų įrankių, kad reples rado užkibusias ant balkono grotų, kad kažkur netoliese rado atsuktuvą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. nurodė, kad 2014-03-03, apie 16 val., važiuojant automobiliu Žygio gatve, jį sustabdė vyriškis, kuris pasakė, kad vejasi vagį ir paprašė pagalbos. Palikęs kelkraštyje savo automobilį, liudytojas nubėgo su nukentėjusiuoju, bėgdamas kvietė policiją. Matė, kaip asmuo, kurie jį vijosi, išmetė kažkokį daiktą (b.l. 116).

2014-03-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad yra sugadintas garažo Nr. 42 uždarymo mechanizmas (b. l. 5-7). Minėti duomenys visiškai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl įvykio vietos apžiūros protokolas laikytinas M. M. kaltės įrodymu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, sugadindamas garažo durų užraktą, įsibrovė į P. S. priklausantį garažą ir pasikėsino pagrobti jame buvusį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o tik pro atidarytus pakeliamus požeminio garažo vartus pateko į požeminį garažą, turėdamas vienintelį tikslą –susileisti heroiną, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Tokios nuomonės teismas laikosi vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, jis į požeminį garažą liftu nusileido todėl, kad suveikė požeminio garažo durų signalizacijos pultas, o tai reiškia kad buvo atidaromos jo garažo bokso durys. Tolimesni kaltinamojo veiksmai, o būtent: nelogiški paaiškinimai nukentėjusiajam apie atsiradimo požeminiame garaže priežastis, bandymas pabėgti nuo nukentėjusiojo, su savim turėtų įrankių išmetimas ir kt. daugiau paneigia, negu patvirtina kaltinamojo parodymus dėl patekimo į požeminį garažą tikslo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų užfiksuotomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir jų paaiškinimais apie tai, kad įvykio vietos apžiūros metu akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusiojo garažo durų užraktas yra ką tik sulaužytas. Byloje nėra duomenų, kad įsibraudamas į saugyklą kaltinamasis būtų panaudojęs reples, arba atsuktuvą, kurie rasti netoli nusikaltimo padarymo vietos, todėl faktas, kad šie įrankiai buvo rasti, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu M. M. pareikštą kaltinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje, M. M. taip pat buvo kaltinamas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymu, t.y. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu.

2015-03-12, teismo posėdžio metu prokurorė prašė nutraukti baudžiamąjį procesą dėl įstatymu uždraustos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje padarymo, kadangi 2015-01-01, įsigaliojus naujai Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio redakcijai, M. M. padaryta veika yra dekriminalizuota (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad dėl šios priežasties negali būti tęsiamas baudžiamasis procesas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas

12 kartų, administracine tvarka baustas, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Atlikus teismo psichiatro konsultaciją, nustatyta, kad skirti M. M. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Kadangi kaltinamasis anksčiau ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, dėl savo neteisėto elgesio tinkamų išvadų nedaro, todėl BK 27 str. prasme, jis yra recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės, skiriamos kaltinamajam, tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Kaltinamojo atžvilgiu taikytini BK 64 straipsnio reikalavimai dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2014 m. liepos 14d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Nukentėjusysis P. S. byloje pareiškė 386,26 Lt( 111,87 EUR) dydžio ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos sugadinant garažo užraktą, atlyginimo ir dėl 2500 Lt (724,05 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos yra pagrįstas, jos dydį patvirtina teismui pateikti dokumentai, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodė, kad ši žala atsirado dėl sukelto streso, nesaugumo jausmo ir laiko, prarasto tiriant nusikaltimą ir aiškinantis jo aplinkybes praradimu.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą atsižvelgiant į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nei pareikšdamas civilinį ieškinį, nei palaikydamas jį teisme, nukentėjusysis nenurodė, kad dėl pasikėsinimo apvogti jo garažą, būtų patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis, imdamasis iniciatyvos sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, garbingai atliko pilietinę pareigą, kad garažo durų užrakto sugadinimas nesukėlė nukentėjusiajam didelių turtinių nuostolių, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas kaltinamojo atžvilgiu, laikytinas pakankama moraline statisfakcija.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 119,66 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b.l.135, 191).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui už jo darbą apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies „c“ punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje yra nustatytas teismo nutartyje, konstatavus, kad nedalyvaujant gynėjui, kaltinamojo, atliekančio ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisės ir teisėti interesai nebus tinkamai ginami. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam M. M. buvo paskirtas gynėjas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamais M. M. nedirba, legalių pragyvenimo lėšų neturi, todėl pagrįstai manytina, kad tuo atveju, jeigu iš kaltinamojo būtų priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, būtų pažeista jo teisė į nemokamą gynybą, o pats sprendimas būtų grynai deklaratyvus ir neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis įstatymo, garantuojančio teisę į nemokamą gynybą nuostatomis, bei laikantis protingumo ir teisingumo kriterijų, Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmestinas.

Kaltinamajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė, neskirtina.

BPK nustatyta tvarka išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 , teismas,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubausti 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šią bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su 2014-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtąją laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal ankstesnįjį nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-03-23).

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš M. M. priteisti P. S. 111,87 EUR.

P. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmesti.

Daiktinius įrodymus: reples ir atsuktuvą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė