Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2020 m. spalio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbti), (duomenys neskelbti), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbti), gyv. (duomenys neskelbti)., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbti), teistas:

1) 2009 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo datos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms; 2011 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlikęs);

2) 2019 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 42 MGL (2100 eurų) bauda (baudos mokėjimas išdėstytas 12 mėn. laikotarpiui iki 2020 m. birželio 21 d., (nesumokėta), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimą, bausmės neatlikęs;

3) 2019 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 (keturiasdešimt) parų su 42 MGL (2100 eurų) bauda (baudos mokėjimas išdėstytas 12 mėn. laikotarpiui iki 2020 m. spalio 23 d., (nesumokėta), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus bei turto konfiskavimą, areštą atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumai neišnykę,

4) 2020 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 42 MGL (2100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. žinodamas, kad jam 2019 m. spalio 2 d., Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 23 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 % promilės neblaivumas:

2020 m. birželio 27 d., Panevėžyje, Beržų gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020-06-27 apie 00.58 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra 01.07 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0406“, patikros Nr. (duomenys neskelbti), tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, 01.23 val., tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 2.01 promilių neblaivumas.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2020-06-27 apie 00.58 val. Tą vakarą buvo (duomenys neskelbti) kaime, vartojo alkoholį. Iš pradžių buvo 5 asmenys, po to liko 4, galbūt visi kartu išgėrė 3 butelius degtinės. Grįžo pas mamą permiegoti. Rado jos automobilio raktelius ir išvažiavo. Jį sustabdė policija (duomenys neskelbti) gatvėje, Panevėžyje.

Jis gyvena Panevėžio rajone (duomenys neskelbti) kaime, ten mamos būstas ir jis gyvena vienas. Mama gyvena pas draugą. Tą dieną mama buvo atvažiavusi į kaimą, ten buvo ir jos automobilis. Mama teisės vairuoti neturi. Mamos automobilį vairavo antrą kartą. Automobilio raktelius rado mamos kambaryje.

Sėsdamas prie vairo nesijautė girtas, tik šiek tiek apsvaigęs. Dar norėjosi nuvažiuoti ir nusipirkti alkoholio, todėl ir vairavo. Žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta vairuoti. Buvo baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, jos niekada nėra turėjęs. Blaivus vairavo tik vieną kartą, dažniausiai vairuoja neblaivus, kai išgeria jam taip atrodo.

2019-06-05 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda. Jos nemokėjo, nes dirba 3 ar 4 mėnesiai. Iš atlyginimo jam atskaičiuoja antstoliai, nežino, kaip jie paskirsto tuos mokėjimus. Pats įmokų nedarė. Baudų turi ne vieną, finansinių įsipareigojimų yra gal apie 10 000 eurų. Prašo skirti baudą, kurią stengsis sumokėti.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), policijos pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 46), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 14), Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštas dėl D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (b. l. 127-131), Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARYE – 0406, patikros Nr. (duomenys neskelbti), sertifikatas (b. l. 15).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo kad kaltinamasis D. S. padarė BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str. numatytas veikas. Jo veikos pagal minėtus BK straipsnius kvalifikuotos teisingai, nes jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, be to, jis vengė atlikti 2019 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d. gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 str. gali būti skiriama bauda arba areštas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parenkant bausmes ir jų dydžius atsižvelgtina į tai, kad D. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, yra po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – jis ne kartą teistas, teistumai neišnykę (b. l. 92-124), eilę kartų baustas administracine tvarka, tarp ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą neblaiviam ir kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 144-150), dirbantis (b. l. 90).

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Teismas pažymi, kad kaltinamasis vairuodamas tokio girtumo laipsnio kėlė didžiulį pavojų kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių ir neatitaisomų padarinių. Jis už analogiško nusikaltimo padarymą teistas jau du kartus, nepraėjus nei metams po paskutinio nuteisimo vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, jam yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos veikos, kuris dar neįsiteisėjęs. Kaltinamasis už vairavimą neturint teisės vairuoti, tai pat neblaiviam, praeityje baustas ir administracine tvarka. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes kaltinamajam už nusikaltimo numatyto BK 281¹ str. 1 d. padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį, o už baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 243 str. padarymą skirtina mažesnė už vidurkį arešto bausmė.

Skirtinos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą D. S. savo kaltę pripažįsta visiškai, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Šiuo nuosprendžiu D. S. paskirta bausmė nebendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiais jam skirtomis bausmėmis, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu aukščiau minimais nuosprendžiais skirtos bausmės yra subendrintos (b. l. 173–177), tačiau nurodytas teismo nuosprendis neįsiteisėjęs. Bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas nuosprendžiams įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 347, 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, nes aukščiau aprašytos nusikalstamų veikų aplinkybės, taip pat kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 str. nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 str. numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant kitam asmeniui priklausančio automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas teisės pažeidimas už kurį numatomas turto konfiskavimas, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

Automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo šeimos nariui – mamai D. S.. Kaltinamasis nurodo, kad automobilį jis pasiėmė iš mamos jai nežinant. Ji šias aplinkybes patvirtino, tačiau jų paaiškinimai išsiskyrė – D. S. nurodė automobilio raktelius pasiėmęs iš mamos kambario, o ji nurodė, kad raktelius paliko ant šaldytuvo. Kaltinamasis D. S. nurodė, kad jis gyvena mamos name, o ji gyvena pas draugą, kai D. S. nurodė, kad automobilis būna namuose, o sūnus namuose retai būna.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė D. S. neturi teisės vairuoti, nurodė, kad automobilius įsigyja, kad jais ją vežiotų kiti asmenys. D. S. sūnus kaltinamasis D. S. jau antrą kartą padaro nusikalstamas veikas numatytas BK 281 str. 7 d., 281¹ str. 1 d. vairuodamas jai priklausančius automobilius. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbti) D. S. taip pat nurodė analogiškas, kaip ir šioje byloje, aplinkybes t. y. jog automobilio raktelius jos sūnus D. S. pasiėmė jai nežinant iš namų nuo šaldytuvo. D. S. patvirtino, kad ji automobilio raktelių nesaugo ir jie būna paliekami sūnui D. S. laisvai prieinamoje vietoje.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad D. S. neatsakingai valdo jai priklausančius didesnio pavojaus šaltinius (automobilius), nesidomi jai priklausančio turto likimu bei ne pirmą kartą palieką automobilius kartu su užvedimo rakteliais, kaltinamajam laisvai prieinamoje vietoje, žinodama, kad jam yra uždrausta naudotis specialia teise ir jis ne kartą teistas ir baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, tokiu būdu sudarydama žalos atsiradimo tikimybę. Teismui apskritai kyla abejonių ar automobilio faktinė savininkė yra D. S., nes ji įtikinamai nepagrindė, kodėl jau ne pirmą kartą įsigyja automobilius savo vardu, nors pati jų nevairuoja ir teisės vairuoti transporto priemones neturi. Ant pirkimo – pardavimo sutarties (b. l. 49) esantis parašas turi akivaizdžių panašumų su kaltinamojo parašais (b. l. 183, 73, 79) ir, teismo nuomone, skirtumų nuo D. S. parašų (b. l. 48, 155, 184).

Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. turi daug antstolių išieškomų finansinių įsipareigojimų, todėl spręstina, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš jo bus apsunkintas, be to, nekonfiskavus D. S. priklausančio automobilio nebus užkirstas kelias juo toliau naudotis D. S., kuriam šia teise yra uždrausta naudotis teismo sprendimu. Kaip jau minėta aukščiau pati D. S. teisės vairuoti nėra įgijusi, todėl jai priklausančio automobilio taip pat negali vairuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad turto vertės konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neefektyvus bei neatimtų ir neapribotų jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Netaikant faktinio nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, kaltinamasis būtų netiesiogiai skatinamas daryti nusikalstamas veikas su kitų asmenų vardu registruotomis transporto priemonėmis, žinodamas, kad turto vertės iš jo išieškojimas yra apsunkintas, o turto savininkai nėra skatinami naudotis savo padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) atidžiai ir atsakingai bei dėti pastangas išvengti žalos atsiradimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas D. S. priklausantis automobilis, kurį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skirtina maksimaliam įstatymo numatytam terminui atsižvelgiant į tai, kad D. S., būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas už vairavimą neblaiviam administracine tvarka vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 % promilės neblaivumas.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-06-27 01.07 val. iki 2020-06-27 14.00 val. (b. l. 58-61) (viena para), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus D. S., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti D. S. vairuotu automobiliu, kurio jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šios išlaidos priteistinos iš pripažintino kaltu D. S., išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbti) kuris saugomas prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

D. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam arešto bausmę 30 (trisdešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo D. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į D. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 27 d. 01.07 val. iki 2020 m. birželio 27 d. 14.00 val. (viena para).

Skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, jo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei konfiskuoti D. S. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš D. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) ir saugojimo išlaidas – 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną dieną nuo 2020 m. birželio 27 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.