Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. E., jo atstovei advokatei D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 454 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas A. E. surašytas už tai, jog 2020 m. sausio 21 d., 11.49 val., vairuotojui R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodyta, kad „kontrolės metu nustatyta, kad tachografo judesio jutiklio plombos numeris neatitinka su numeriu, kuris nurodytas ant kalibravimo plokštelės. Taip pat tachografo laidyne aptikta papildoma dėžutė su jungtimi, kuri kontrolės metu buvo išimta. Tachografų dirbtuvių išvadoje taip pat nurodyta, kad kabelis jungiantis tachografą su judesio jutikliu buvo pažeistas. Visa tai parodo kad vairuotojas naudojo tachografą, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų“. Kontrolės metu paimtą įrangą (dėžutę ir laidą (trumpiklį)) administracija pateikė Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto metrologijos institutui, kuris atlikęs analizę ir specialius neardomuosius bandymus bei testus, nustatė, kad įranga yra skirta klastoti transporto priemonės judėjimo būsenos duomenims, dėl to yra įtakojamas tachografe atliekamas darbo ir poilsio režimų registravimas. A. E., būdamas atsakingas už licencijuojamą krovinio transporto veiklą neužtikrino, kad transporto priemonės tachografas veiktų tinkamai ir leido vairuotojui važiuoti su automobiliu ir naudotis tachografu, kuris yra pritaikytas vairavimo ir poilsio dienoms klastoti. Tokiu būdu jis pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 4 d. reglamento (EB) Nr. 165/2014 32 straipsnio 1 3 dalies, 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir tokiu būdu padarė ANK 454 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad vairuotojas telefonu jam pranešė, kad jį sustabdė poste pareigūnai, įlipo į automobilį, atsuko detalę, ištraukė laidus ir kažką atjungė bei sulaikė automobilį. Vairuotojai yra instruktuoti kaip reikia dirbti su tachografais, jų pareiga yra pranešti apie tachografų gedimus. Vairuotas R. P. apie jokį tachografo gedimą nebuvo pranešęs. Tachografų patikros atliktos laiku, techninė apžiūra taip pat laiku. Paaiškino, jog nėra specialistas, todėl patikros atliekamos tachografų dirbtuvėse. Vairuotojais yra atsakingi už tachografų tinkamą veikimą ir esant gedimui turi pranešti jam. Paaiškino, jog periodiškai perka paslaugas ir atliekama periodinė tachografų patikra. Turi tachografų duomenų programą, kuri parodo netinkamą darbo ir poilsio režimą. Kiekvieną mėnesį nuskaitomi tachografų duomenys, įkeliami į kompiuterį, ir kompiuterinė programa parodo, jeigu yra darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Apie visus gedimus turi pranešti vairuotojai. Apie šį įvykį vairuotojas jam pranešė telefonu, ir paaiškino, kad nieko nežino, kodėl taip atsitiko. Po įvykio automobilis buvo nuvežtas į dirbtuves, nes tarnyba išėmė kažkokią detalę, ir neveikė tachografas, tachografas patikrintas, taip pat prevenciškai patikrinti ir kiti įmonės automobiliai. Tai, kad neatitinka plomba sužinojo tik pareigūnams sustabdžius ir patikrinus automobilį. Paaiškino, kad įmonė yra nedidelė, yra keturios transporto priemonės. Priimant į darbą vairuotojai turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turėti galiojantį 95 kodą, supažindinami su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybinėmis nuostatomis pasirašytinai. Paaiškino, jog vairuotojas nieko nežinojo dėl sugedusio tachografo, buvo nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, baudą sumokėjo, nes bauda buvo nedidelė, ir buvo pigiau bei greičiau nei bylinėtis.

Institucijos Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas R. S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog transporto priemonė buvo naudojama vežti krovinius ir transporto priemonėje buvo įranga, skirta manipuliuoti duomenis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodęs, kad žiūri tik tada, kai gauna duomenis iš vairuotojų, kitais atvejais nežiūri, o turi pareigą užtikrinti, kad tachografai veiktų tinkamai. Pažyma akivaizdžiai rodo, kad transporto priemonėje buvo įranga, skirta duomenų klastojimui, taip pat yra duomenys, jog buvo pertraukti laidai ir jutiklis užplombuotas su netinkama plomba. Plomba ne UAB „Adampolis“, nes rasta plomba LT24 buvo naudojama iki 2017 metų. Daro išvadą, jog po 2018 m. patikros buvo lysta į tachografą ir plombos pakeitimo pagalba įdėta įranga, skirta duomenims klastoti. Mano, jog byloje yra visi įrodymai, kurie akivaizdžiai įrodo, kad transporto priemonėje buvo įranga skirta duomenų klastojimui. Dėl kaltės paaiškino, jog nevykdo teisės aktuose numatytos pareigos, to ir užtenka administracinei atsakomybei atsirasti. Įmonė nesiėmė visų būdų, kad šio pažeidimo nebūtų, o pareigą perkėlė vairuotojams.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. E. atstovė advokatė D. K. prašė bylą nutraukti, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. E. kaltę. Nurodė, kad ANK 454 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais ir tyčia. Byloje nėra duomenų, jog A. E. būtų juos atlikęs, vairuotojas nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) buvo rasta įranga, skirta duomenims klastoti. Kauno technologijos universiteto dekanas A. V. nėra teismo ekspertas, ir jo raštas neatitinka specialisto išvadai ar ekspertizės aktui taikomų turinio ir formos reikalavimų. Nėra žinoma, kokia dėžutė buvo tiriama, ar ištirta ta pati dėžutė, kuri buvo rasta transporto priemonėje, kokie metodai ir įranga tyrimui naudoti, todėl šis raštas nėra pakankamas įrodymas A. E. kaltei pagrįsti. Pareigūnas, atlikęs transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir ardęs ją vairuotojo kabinoje, nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl surasta neva manipuliavimo įranga iš esmės negali būti panaudota kaip įrodymas byloje. Be to, matosi, kad plomba neatitinka numerio, bet numerio neatitikimas nėra įrodymas, kad buvo manipuliavimo įranga. A. E. reguliariai atlieka tachografų ir vairuotojų kortelių patikrinimus, atitinkamą laikotarpį saugo iš tachografų ir vairuotojų kortelių gautus duomenis, jais vadovaujamasi vedant vairuotojo darbo ir poilsio tabelius, mokant mokesčius. Įmonėje dirba tik tinkamą, „95 kodo“ kvalifikaciją turintys vairuotojai, vairuotojai yra instruktuojami apie pareigą laikytis reglamento nuostatų, reguliariai atliekama tachografų periodinė patikra specializuotose įmonėse. Vadovo pareiga laiku organizuoti periodines patikras ir remontus, kas šiuo atveju ir buvo atliekama. Institucijos atstovas šių aplinkybių nepaneigė. Iš pateiktų vairuotojo pareiginių nuostatų (5.9 p.) matyti, kad vairuotojo pareiga užtikrinti tinkamą tachografo veikimą ir vairuotojo kortelės ar registracijos lapų tinkamą naudojimą bei pildymą; stebėti, ar automobilio tachografas nesugedęs, ar teisingai fiksuoja reikalingus duomenis; apie tachografo gedimą nedelsiant informuoti direktorių SMS žinute arba skambučiu. Šiuo atveju jokio skambučio nebuvo, ir tachografas pradėjo blogai veikti, tik po pareigūno veiksmų automobilyje, kai ištraukė kažkokius laidus. Byloje nėra duomenų, jog A. E. žinojo ar galėjo žinoti, kad transporto priemonėje yra įmontuota galimai manipuliavimo įranga, ar kad buvo tachografo sutrikimai. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 454 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už keleivių ar krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant tachografą, kurio viena iš funkcijų specialiai atjungta arba kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims ir (ar) duomenims klastoti, arba naudojant įtakos tachografo veikimui turinčius prietaisus ar įrenginius.

Pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais, todėl atsakomybei pagal komentuojamą straipsnį kilti, pakanka, kad būtų nustatytas nors vienas iš neleistinų veiksmų. Taip pat komentuojamo straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad tachografo veikimui turintys įtakos prietaisai ar atitinkamų tachografo funkcijų atjungimas galimi padaryti tik tyčia, t. y. sąmoningai atliekant tam tikrus veiksmus.

Iš ANK 454 straipsnio 5 dalies dispozicijos matyti, kad ji yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tachografų ir jų diskų naudojimo, montavimo ir tikrinimo taisykles.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. E., UAB „Konteka“ direktorius kaltinamas pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį, už įmonės vairuotojo R. P. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį. Nurodyta, jog A. E. pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (toliau – Reglamentas Nr. 165/2014), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – Reglamentas Nr. 561/2006), 32 straipsnio 1, 3 dalis, 33 straipsnio 1 dalį.

Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnyje reglamentuojamas tinkamas tachografų naudojimas. Jo 1 dalyje nurodoma, jog transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių veikimą ir deramą jų naudojimą. Analoginius tachografus naudojančios transporto įmonės ir vairuotojai užtikrina tinkamą jų veikimą ir deramą registracijos lapų naudojimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog draudžiama klastoti, slėpti, nutylėti ar naikinti registracijos lape įregistruotus arba tachografe ar vairuotojo kortelėje laikomus duomenis arba tachografo spaudinius. Taip pat draudžiama bet kaip manipuliuoti tachografo duomenimis, registracijos lapu ar vairuotojo kortele, jei dėl to duomenys ir (arba) spausdinta informacija būtų klastojama, nutylima ar naikinama. Transporto priemonėje draudžiama laikyti įtaisą, kurį būtų galima panaudoti pirmiau minėtam tikslui.

Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnyje reglamentuojama transporto įmonių atsakomybė. Jo 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodoma, kad transporto įmonės yra atsakingos už tai, jog užtikrintų, kad jų vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą skaitmeninių ar analoginių tachografų veikimą, reguliariai atliktų patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad jų vairuotojai tinkamai naudojasi tachografais ir nesuteiktų savo vairuotojams jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų, kuriomis galėtų būti paskatintas tachografų netinkamas naudojimas.

Kaip jau minėta, A. E., UAB „Konteka“ direktorius, kaltinamas pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį, už įmonės vairuotojo R. P. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. E. savo kaltės nepripažino visiškai, nurodydamas, jog vairuotojas telefonu jam pranešė, kad jį sustabdė poste pareigūnai, įlipo į automobilį, atsuko detalę, ištraukė laidus ir kažką atjungė bei sulaikė automobilį bei paaiškino, jog nežino, kodėl taip atsitiko. Vairuotojas R. P. apie jokį tachografo gedimą anksčiau nebuvo pranešęs. Pažymėjo, jog jo įmonės vairuotojas R. P. nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, tačiau jam kaltinimas surašytas pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį. Nurodė, kad R. P. baudą sumokėjo, nes bauda buvo nedidelė, ir buvo pigiau bei greičiau nei bylinėtis. Pažymėjo, kad vairuotojai yra instruktuoti kaip reikia dirbti su tachografais, jų pareiga yra pranešti apie tachografų gedimus. Įmonėje transporto priemonių tachografų patikros atliktos laiku, techninė apžiūra taip pat laiku, patikros atliekamos tachografų dirbtuvėse. Po įvykio automobilis buvo nuvežtas į dirbtuves, nes tarnyba išėmė kažkokią detalę, ir neveikė tachografas, tachografas patikrintas, taip pat prevenciškai patikrinti ir kiti įmonės automobiliai. Tai, kad neatitinka plomba sužinojo tik pareigūnams sustabdžius ir patikrinus automobilį.

Institucijos atstovo nuomone, A. E. kaltė įrodyta, transporto priemonė buvo naudojama vežti krovinius ir transporto priemonėje buvo įranga, skirta manipuliuoti duomenis. Tai įrodo Kauno technologijos universiteto pažyma, tai pat kiti byloje esantys duomenys, kurie įrodo, jog buvo pertraukti laidai ir jutiklis užplombuotas su netinkama plomba. Plomba ne UAB „Adampolis“, nes rasta plomba LT24 buvo naudojama iki 2017 metų. Daro išvadą, jog po 2018 m. patikros buvo lysta į tachografą ir plombos pakeitimo pagalba įdėta įranga, skirta duomenims klastoti. Mano, jog A. E. nevykdo teisės aktuose numatytos pareigos, nes tachografus žiūri tik tada, kai gauna duomenis iš vairuotojų apie gedimus, o kitais atvejais nežiūri, tačiau turi pareigą užtikrinti, kad tachografai veiktų tinkamai. Tai pat mano, jog Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 3 dalį, transporto įmonės yra visais atvejais atsakingos už savo vairuotojų padarytus nusižengimus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 d., 11.49 val., vairuotojui R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodyta, kad „kontrolės metu nustatyta, kad tachografo judesio jutiklio plombos numeris neatitinka su numeriu, kuris nurodytas ant kalibravimo plokštelės. Taip pat tachografo laidyne aptikta papildoma dėžutė su jungtimi, kuri kontrolės metu buvo išimta. Tachografų dirbtuvių išvadoje taip pat nurodyta, kad kabelis jungiantis tachografą su judesio jutikliu buvo pažeistas. Visa tai parodo kad vairuotojas naudojo tachografą, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų“ (b. l. 3-4). Specialisto S. T. pažymoje nurodyta, jog nustatyti trūkumai: plombų buvimas, jų atitikimas reikalavimas, judesio jutiklio ir transporto priemonės bloko sujungimo teisingumas, tachografe užfiksuotų įvykių ir (ar) klaidų įtaka transporto priemonės bloko ir (ar) judesio jutiklio veikimui, duomenų saugojimui ar jų pakeitimui (b. l. 10). Kauno technologijos universiteto dekano A. V. rašte nurodyta, kad įranga yra skirta klastoti transporto priemonės judėjimo būsenos duomenis, dėl to yra įtakojamas tachografe atliekamas darbo ir poilsio režimų registravimas (b. l. 13). Patikrinimo akte Nr. K-058506 konstatuota, jog patikrinus transporto priemonę valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti darbo ir poilsio režimo dokumentų bei techninės būklės pažeidimai (b. l. 14).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. E. atstovė advokatė D. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog A. E. būtų atlikęs kokius tai veiksmus, įtakojančius tachografo veikimą, taip pat byloje nėra duomenų jog vairuotojas R. P. būtų juos atlikęs, nes vairuotojas nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį. Pareigūnas, atlikęs transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir ardęs ją vairuotojo kabinoje, nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl surasta neva manipuliavimo įranga iš esmės negali būti panaudota kaip įrodymas byloje. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonėje valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rasta įranga, skirta duomenims klastoti. Nėra žinoma, kokia dėžutė buvo tiriama Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakultete, ar ištirta ta pati dėžutė, kuri buvo rasta transporto priemonėje, kokie metodai ir įranga tyrimui naudoti, todėl Kauno technologijos universiteto dekano A. V. raštas neturi jokios įrodomosios galios.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės argumentu, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad kontrolės metu nustatyta, kad tachografo judesio jutiklio plombos numeris neatitinka su numeriu, kuris nurodytas ant kalibravimo plokštelės. Taip pat tachografo laidyne aptikta papildoma dėžutė su jungtimi, kuri kontrolės metu buvo išimta.

Reglamento Nr. 165/2014 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atlikę patikrinimą kontroliuojantys pareigūnai užfiksuoja pakankamai įrodymų, kurie kelia pagrįstų sukčiavimo įtarimų, jiems suteikiami įgaliojimai nukreipti transporto priemonę į įgaliotas dirbtuves, kad būtų atlikti tolesni bandymai siekiant patikrinti, visų pirma, ar tachografas: a) veikia tinkamai; b) tinkamai registruoja ir saugo duomenis ir kalibravimo parametrai yra teisingi. Šio Reglamento 3 dalyje numatyta, kad kontroliuojantys pareigūnai įgaliojami prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti 2 dalyje nurodytus bandymus ir specifinius bandymus, kuriais galima nustatyti, ar nėra manipuliavimo prietaisų. Jeigu aptinkama manipuliavimo prietaisų, įranga, įskaitant patį prietaisą, transporto priemonės blokas ar jos komponentai ir vairuotojo kortelė gali būti išimami iš transporto priemonės ir gali būti naudojami kaip įrodymai pagal nacionalines procedūrines taisykles, reglamentuojančias tokių įrodymų tvarkymą.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalyse imperatyviai nurodyta, kad esant įtarimui dėl manipuliavimo įrangos buvimo, kontroliuojantys pareigūnai turi prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimą, bandymus ir tik tokio patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga gali būti panaudota kaip įrodymas byloje. Šiuo atveju nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir vairuotojas R. P. nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį. Protokole nurodyta, kad kontrolės metu nustatyta, kad tachografo judesio jutiklio plombos numeris neatitinka su numeriu, kuris nurodytas ant kalibravimo plokštelės. Taip pat tachografo laidyne aptikta papildoma dėžutė su jungtimi, kuri kontrolės metu buvo išimta. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. E. taip pat nurodė, kad vairuotojas telefonu jam pranešė, kad poste sustabdė pareigūnai, įlipo į automobilį, atsuko detalę, ištraukė laidus ir kažką atjungė bei sulaikė automobilį. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai nesilaikydami Reglamento Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų, neprašė įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimą, bet patys laidyne aptikę papildomą dėžutę su jungtimi, ją kontrolės metu išėmė. Tam, kad patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga galėtų būti panaudota kaip įrodymas byloje, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai transporto priemonės „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu privalėjo naudoti sertifikuotą patikrinimo įrangą arba prašyti įgaliotų dirbtuvių specialistų patikrinti, ar transporto priemonėje yra sumontuota neleistina įranga. Tačiau transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo laidyne aptikta papildoma dėžutė su jungtimi, kontrolės metu tiesiog išimta, t. y. aptikta nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl surasta neleistina įranga iš esmės negali būti panaudota kaip įrodymas byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis byloje AN2-71-606/2020). Teismas šiuo atveju nevertina Kauno technologijos universiteto dekano A. V. rašto, nes kaip minėta įranga išimta neteisėtu būdu ir neturi įrodomosios galios, tačiau pažymėtina, kad įrodymais byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ar duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Institucijos atstovas nurodė, kad akivaizdu jog buvo pertraukti laidai ir jutiklis užplombuotas su netinkama plomba, nes plomba ne UAB „Adampolis“. Rasta plomba LT24 buvo naudojama iki 2017 metų. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti kelios plombos, viena jų LT24, tačiau nėra jokių duomenų iš kur tos plombos, ką reiškia byloje esančios nuotraukos, be to, plombos numerio neatitikimas nereiškia, kad buvo transporto priemonėje buvo manipuliavimo įranga.

Pagal ANK 545 straipsnį transporto įmonei (juridinių asmenų vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai) už jų vairuotojų Reglamento Nr. 165/2014 pažeidimus administracinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatoma, jog transporto įmonė pažeidė Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą. Teismas atmeta kaip nepagrįstą institucijos atstovo argumentą, jog pagal Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 3 dalį, transporto įmonės yra visais atvejais atsakingos už savo vairuotojų padarytus nusižengimus.

Nagrinėjamu atveju tiek iš rašytinės medžiagos, tiek iš teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog UAB „Konteka“ direktorius A. E. užtikrino, kad įmonės vairuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie teisingą skaitmeninių tachografų veikimą, tai matyti iš Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo (b. l. 26-30), reguliariai atliko patikrinimus, siekdamas užtikrinti, kad bendrovės vairuotojai tinkamai naudotųsi tachografais (b. l. 31-39). Byloje nėra nustatyta faktų, jog UAB „Konteka“ būtų neatlikusi ar netinkamai atlikusi Reglamento Nr. 165/2014 33 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje nurodytas pareigas. Duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. E. žinojo ar galėjo žinoti, kad transporto priemonėje yra įmontuota galimai manipuliavimo įranga, ar kad buvo tachografo sutrikimai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. E. kaltę. Administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį A. E. nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. E. atstovė advokatė D. K., prašė priteisti iš institucijos A. E. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, remiantis prejudiciniu Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau išteisinto asmens teisės į teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir V. Z. prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)). Iš naujausios teismo praktikos panašioje byloje galima matyti, kad bylose dėl administracinės atsakomybės taikymo šalies patirtų išlaidų kompensavimas gali būti ribojamas siekiant viešojo intereso ir laikantis proporcingumo principo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 14620/18) 66, 69 par.). Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą sprendime yra išnagrinėtas ginčas dėl to, kad administraciniai teismai nepriteisė pareiškėjams žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Prašomą priteisti žalą pareiškėjai prilygino patirtoms bylinėjimosi išlaidoms administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą pažeidimą. Motyvuojant šią išvadą, be kita ko, pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (ir kitų teisės aktų) nustatyta tvarka; Civilinio proceso kodeksas įtvirtina principą, kad išlaidas privalo atlyginti pralaimėjusi šalis (žr. ten pat, 71 par.); nagrinėdami pareiškėjų prašymus dėl administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo administraciniai teismai nenurodė, jog pareiškėjai galėjo teikti savo prašymus administracinio teisės pažeidimo bylose, kurios buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, ir dėl to pareiškėjai galbūt nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos (žr. ten pat, 72 par.). Pažymėtina, kad iš minėtos Masson ir V. Z. prieš Nyderlandus bylos ir kitose bylose suformuotos jurisprudencijos galima daryti išvadą, jog Konvencija negarantuoja teisės gauti teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu to nenumato nacionalinė teisė, todėl, net jeigu pagal ANK jos nepriteistinos, iš Konvencijos kylantys reikalavimai yra tenkinami, kada dėl atsiradusio teisinio reguliavimo bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas tame pačiame procese, remiantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis, bet asmuo šia tvarka nepasinaudoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Nr. EA-3145-575/2020).

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje A. E. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatę samdėsi pats, todėl bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylą, A. E., patraukto administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 454 straipsnio 5 dalį, atžvilgiu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.