- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- II-1-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00425-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pažeidėjas
- J. G., Š. D., E. M., A. K., K. J.
- Kategorijos
- 2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundus padavusiems asmenims J. G., Š. D., E. M., A. K., jų atstovui advokatui T. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų J. G., Š. D., E. M., A. K., K. J. skundus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimų administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 4PN-25, Nr. 4PN-26, Nr. 4PN-27, Nr. 4PN-28, Nr. 4PN-29.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. spalio 18 d. J. G., Š. D., E. M. ir K. J. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (toliau – protokolas) dėl to, kad J. G., būdama Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo „Kanceliarinių prekių pirkimas“ (toliau – Pirkimas Nr. 1) ir viešojo pirkimo „Kopijavimo popieriaus pirkimas“ (toliau – Pirkimas Nr. 2) komisijos pirmininke, o Š. D., E. M. ir K. J., būdami Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 komisijos nariais, parinkdami netinkamą Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 būdą, pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 10V-62 (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 10V-14 redakcija) (toliau – Taisyklės) 167 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, pritardami Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimų neatitinkantiems Pirkimo Nr. 1 dokumentams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį.
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) Teisės ir personalo skyriaus vedėjos A. A. 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimais (toliau – nutarimas) J. G., Š. D., E. M. ir K. J. pripažinti kaltais padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir jiems paskirtos 144 Eur baudos. Nutarimuose konstatuota, kad J. G., Š. D., E. M. ir K. J., parinkdami netinkamą Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 būdą, pažeidė Taisyklių 167 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, taip pat pritardami Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimų neatitinkantiems Pirkimo Nr. 1 dokumentams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (1 t., b. l. 26–28, 19,20; 2 t., b. l. 27–29, 20,21; 3 t., b. l. 43–45, 36,37; 5 t., b. l. 26–28, 19,20).
2016 m. spalio 18 d. A. K. surašytas protokolas dėl to, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos vadovu, 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 10V-405 „Dėl supaprastinto mažos vertės pirkimo apklausos būdu sąlygų patvirtinimo“ patvirtindamas Pirkimo Nr. 1 sąlygas, iš kurių matyti, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 sutarties vykdymo metu planuoja įsigyti ir kitas, nei nustatyta Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, prekes, taip pat kuriose nustatyti konkretūs prekių matmenys bei tikslus vienetų skaičius, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, Taisyklių 55 punkto nuostatas, t. y. pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos A. A. 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime konstatuota, kad A. K., patvirtindamas Pirkimo Nr. 1 sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, Taisyklių 55 punkto nuostatas (4 t., b. l. 13–14, 8–90).
Nesutikdami su nutarimais, administracinėn atsakomybėn patraukti J. G., Š. D., E. M., K. J. ir A. K. skundais Lazdijų rajono apylinkės teismo prašo šiuos nutarimus panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Be to, J. G., Š. D., E. M. ir K. J. prašo, teismui konstatavus, kad buvo padaryti teisės pažeidimai, pakeisti Tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimais paskirtas administracines nuobaudas – baudas ir paskirti švelnesnes nuobaudas – įspėjimus (1 t., b. l. 3–14; 2 t., b. l. 3–14; 3 t., b. l. 3–15; 4 t., b. l. 3–7; 5 t., b. l. 3–14).
I. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skundo argumentai
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1, 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2, 4 dalių, Taisyklių 167 punkto pažeidimų parenkant pirkimo būdą
Skundus padavę asmenys nurodo, kad nesutinka su Tarnybos konstatuotu pažeidimu, kad Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2 turėjo būti vykdomi supaprastinto atviro konkurso būdu, o ne kaip neskelbiami mažos vertės pirkimai apklausos būdu. Pagal vertes viešieji pirkimai skirstomi į tarptautinius, supaprastintus ir mažos vertės pirkimus. Supaprastintų pirkimų, taip pat mažos vertės pirkimų būdai Viešųjų pirkimų įstatyme nėra reglamentuoti, o jų atlikimo tvarkos nustatymo diskrecija numatyta pačioms perkančiosioms organizacijoms supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Supaprastintų pirkimų būdai Perkančiosios organizacijos yra nustatyti Taisyklių 112 punkte: supaprastintas atviras konkursas; supaprastinto atviro projekto konkursas; apklausa. Supaprastintų pirkimų būdų pasirinkimo sąlygos reglamentuotos Taisyklių XV skyriuje. Ar pirkimas yra tarptautinis, ar supaprastintas, ar mažos vertės, apsprendžia pirkimo vertė, kurios nustatymo taisyklės įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje bei detalizuojamos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (toliau – Metodika). Pažymi, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime vartojamos dvi atskiros teisinės sąvokos – pirkimo vertė ir pirkimo sutarties vertė, kurios yra atskirtos ir turi savarankiškas prasmes. Pirkimo vertė ir pirkimo sutarties vertė tam tikrais atvejais sutampa, tačiau numatomos pirkimo vertės sąvoka ir pirkimo sutarties vertės sąvoka ne visada reiškia tą patį. Numatoma pirkimo vertė yra ne tas pats, kas vienos pirkimo sutarties vertė, o numatoma pirkimo vertė yra to paties tipo pirkimo sutarčių (daugiskaita) bendra vertė per tam tikrą laiko tarpą. Pažymi, kad pirkimo sutarties vertės sąvoka Viešųjų pirkimų įstatyme turi įtvirtintą atskirą savarankišką teisinio reguliavimo turinį nuo pirkimo vertės sąvokos. Taisyklių 9.6 punkte nustatyta, kad numatoma pirkimo vertė – Perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įskaitant visas sutarčių pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, atsižvelgiant į visas to paties tipo prekių ar paslaugų arba tam pačiam objektui skirtas darbų pirkimo sutarčių vertes. Apibendrinant tiek Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek Taisyklėse nustatytą supaprastintų pirkimų tvarką, numatomos pirkimo vertės sąvoka ir pirkimo sutarties sąvoka yra skirtingos, o ne tapačios sąvokos. Pirkimo sutarties vertė yra pirkimo vertės mato vienetas, o šių vienetų verčių suma yra per tam tikrą laiką ir to paties tipo sutartyse apsprendžia pirkimo vertę ir atitinkamo pirkimo vertės būdo parinkimą (supaprastintas ar mažos vertės supaprastintas pirkimas). Taisyklių 112 punkte yra numatyti Perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų būdai: supaprastintas atviras konkursas; supaprastintas atviro projekto konkursas ir apklausa. Taisyklių 117 punkte nustatyta, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai yra visos šios sąlygos: pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti; perkamos prekės (Taisyklių 117.1 punktas); atliekamas mažos vertės pirkimas (Taisyklių 117.1.4 punktas); sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM). Perkančioji organizacija, naudodamasi Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta diskrecijos teise, šio pažeidimo atveju apklausos pirkimo būdo naudojimo ir parinkimo sąlygą susiejo ne su pirkimo vertė, o su pirkimo sutarties verte. Tarnybos pareigūnų veiksmai sumuojant Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 sutarčių vertes ir traktavimas, kad taip buvo pažeistas Taisyklių 117.1.4.2 punktas neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo ir prieštarauja Taisyklėms, Viešųjų pirkimų įstatymui ir Metodikai. Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 sutarčių verčių apjungimas Taisyklių 117.1.4 punkto atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šios Taisyklės normos dispozicija yra siejama ne su numatoma pirkimo verte (to paties tipo sutarčių pirkimų bendra apjungta verte), o su vienos atskiros pirkimo sutarties verte, kai tokia sutartis patenka į supaprastintų pirkimų mažos vertės taikymo sritį. Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 pirkimo vertės buvo apskaičiuotos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu ir Metodika. Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 bendra pirkimo vertė pagal numatomą pirkimo vertės skaičiavimo metodiką patenka į mažos vertės supaprastintų pirkimų taikymo sritį. Šiuo aspektu jokio teisės pažeidimo nėra. Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2 galėjo būti atlikti pagal Taisyklių 117.1.4.2 punktą dėl to, kad šių pirkimo sutarčių vertė atskirai neviršijo 15 000 eurų be PVM, o šių pirkimo sutarčių apjungimas į bendrą vertę Taisyklių 117.1.4.2 punkto taikymo atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad nebuvo jokių pirkimo vertės ir pirkimo būdo parinkimo pažeidimų, taip pat atitinkamai nebuvo nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Metodikos pažeidimo. Tuo labiau nebuvo ir Taisyklių pažeidimo. Nutarimų 1 punkte nurodytas teisės pažeidimas yra konstatuotas nepagrįstai, nėra administracinio teisės pažeidimo objekto ir objektyviosios pusės, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalie, 3 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo numatant įsigyti papildomas prekes
Skunduose nurodyta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išlygas, atliekant mažos vertės pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi nėra privaloma vadovautis. Protokolų ir nutarimų 2 punkte apibūdinama tokia administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė – buvo pritarta Pirkimo Nr. 1 sąlygoms, iš kurių matyti, jog Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 sutarties vykdymo metu planuoja įsigyti ir kitas, nei nustatyta Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, prekes. Neaišku, kaip pasireiškė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 1 dalies normų pažeidimas šio administracinio teisės pažeidimo atveju, kokie yra pažeidimo objektyvieji požymiai ir kaip pasireiškė pažeidimas. Pažymi, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsniu, perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais techninei specifikacijai, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija yra laisvesnė formuluodama pirkimo objektą, jo turinį ir apimtis. Tarnyba protokolų ir nutarimų 2 punkte teigia, kad „papildomų prekių, kurios nenurodytos Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, įsigijimas prilyginamas naujam viešajam pirkimui, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka privalo būti organizuojamas viešasis pirkimas joms įsigyti, net jei šių prekių įsigijimo prielaidos nustatytos Pirkimo Nr. 1 sutartyje. Viešųjų pirkimų įstatymo prasme papildomos prekės yra atskiras objektas (nors ir susijęs su Pirkimo Nr. 1 objektu), todėl jis traktuojamas kaip naujas viešojo pirkimo teisinis santykis. Pažymėtina, kad jeigu perkančioji organizacija perka prekes, neatlikdama viešojo pirkimo procedūrų, tai tokį pirkimą galima prilyginti tiesioginiam sutarčių sudarymui“. Tokie Tarnybos teiginiai vertintini kaip subjektyvi institucijos nuomonė ir yra teisiškai nepagrįsta ir nelogiška. Papildomas prekių įsigijimas iš esmės yra tinkamas, jei jis vyksta pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutarties iš anksto aptartomis sąlygomis ir neviršija pirkimo pradžioje patvirtintos pirkimo vertės, kad Pirkimo Nr. 1 atveju ir buvo padaryta. Pažymi, kad Pirkimo Nr. 1 pirkimo–pardavimo sutarties projekto 1.5 punkte buvo numatyta, kad „Perkančioji organizacija atsižvelgdama į prekių poreikį pasilieka sau teisę nupirkti mažesnį arba didesnį prekių kiekį, nei sutarties priede Nr. 1 numatyti preliminarūs kiekiai, neviršijant 30 proc. sutarties vertės, skaičiuojamos nuo preliminarios sutarties kainos su PVM“. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar būtų perkamos numatytos prekės, ar nenumatytos, tokių prekių bendra vertė negalėtų viršyti preliminarios sutarties vertės. Akivaizdu, kad nebuvo jokių pirkimo principų, pirkimo tikslo, pirkimo sutarties sąlygų rengimo pažeidimų. Nutarimų 2 punkte nurodytas teisės pažeidimas yra konstatuotas nepagrįstai, nėra administracinio teisės pažeidimo objekto ir objektyviosios pusės, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalies, 9 straipsnio 2, 4 dalių, 85 straipsnio 1, 2 dalių, Taisyklių 167 punkto pažeidimo nurodant konkrečius prekių matmenis ir tikslų vienetų skaičių
Skunduose nurodoma, kad nutarimų 3 punkte nurodyta, kad „Pirkimo Nr. 1 dokumentų priede Nr. 3 „Techninė specifikacija“ nurodyti konkretūs prekių matmenys, tikslus vienetų skaičius, kas neatitinka Taisyklių 55 punkto nuostatų ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas“. Taisyklių 55 punktas yra skirtas techninių specifikacijų rengimui, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje ir Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, turi teisę nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais techninei specifikacijai, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija yra laisvesnė formuluodama pirkimo objektą, jo turinį ir apimtis. Be to, nėra jokių duomenų, kad nurodyti konkretūs prekių matmenys ir tikslus vienetų skaičius suvaržė tiekėjų galimybes konkuruoti ir pateikti pasiūlymus. Jokios Viešųjų pirkimų įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų normos nebuvo pažeistos. Nutarimų 3 punkte nurodytas teisės pažeidimas yra konstatuotas nepagrįstai, nėra administracinio teisės pažeidimo objekto ir objektyviosios pusės, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės.
Dėl per griežtos administracinės nuobaudos
J. G., Š. D., E. M. ir K. J. skunduose nurodo, kad, jų nuomone, nebuvo padarytas joks imperatyvių teisės aktų normų pažeidimas, už kurį turėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį. Net jei tarnyba ar teismas vis dėlto mato teisės pažeidimus, už kuriuos turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, turi būti atsižvelgiama į ATPK nustatytą nuobaudos parinkimo tvarką ir teismų praktiką. Pažymi, kad jie anksčiau administracine tvarka už pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, numatytus ATPK dvyliktame skirsnyje, bausti nebuvo. Neturi jokio teistumo. Sunkinančių aplinkybių jų atžvilgiu nėra. Nors pagal ATPK 31 straipsnio dispozicijos prasmę lengvinančių aplinkybių jų atžvilgiu taip pat nėra, tačiau, vertinant tiek galimai padarytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pobūdį (aptariami galimi teisės pažeidimai negali būti vertintini kaip tyčiniai veiksmai), pažeidimų pavojingumą visuomenės ir valstybės interesams (pažeidimai nelaikytini grubiais, sukėlusiais kokias nors pasekmes), tiek ir jų asmenybes, mano, kad baudos skyrimas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį būtų per griežtas ir neatitinka teisingumo principo nuostatų. Griežčiausiu atveju galėtų būti skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas. Parenkant administracinę nuobaudą turi būti taip pat atsižvelgta į šias aplinkybes: galimai padaryti teisės pažeidimai nėra vienareikšmiškai akivaizdūs, o jų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui reikalinga nemaža darbo patirtis ir viešųjų pirkimų specifikos išmanymas. Taigi, galimai padaryti teisės pažeidimai niekaip negali būti kvalifikuojami kaip tyčiniai. Papildomai bus apribota teisė dirbti su viešaisiais pirkimais ir vykdyti savo tiesiogines funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme. Nurodo, kad paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, yra apribojamos J. G., Š. D. ir E. M. galimybės vykdyti savo tiesiogines pareigas Perkančiojoje organizacijoje, dėl ko iškyla didelė rizika prarasti darbą; apribojamos K. J. galimybės dalyvauti Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo veikloje ir taip padėti organizuoti viešuosius pirkimus bei vykdyti savo tarnybines pareigas. Net jei ir teismas pripažintų, kad teisės pažeidimai buvo padaryti, šių teisės pažeidimų sunkumas ir pavojingumas nėra toks, kad būtų paskirta tokia administracinė nuobauda, kuri papildomai faktiškai apribotų jų teisę dirbti tam tikrą darbą ar verstis tam tikra veikla.
II. Institucijos, priėmusios nutarimą, argumentai
Dėl Taisyklių 167 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 ir 4 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo
Motyvuojamoji dalis
Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „perkančioji organizacija, <...>, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, <...>“. Taisyklių 9.6 punkte pati Perkančioji organizacija apibrėžė, kad numatoma pirkimo vertė laikoma <...> Perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be PVM, įskaitant visas sutarčių pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, atsižvelgiant į visas to paties tipo prekių ar paslaugų arba tam pačiam objektui skirtas darbų pirkimo sutarčių vertes. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „perkančioji organizacija, <...>, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, <...>reikalavimais“. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“; šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 10.2 punkte numatyta, kad „pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė“. Metodikos 11 punkte numatyta, kad „to paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, <...>(toliau – BVPŽ) skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis<...>“.Pažymi, kad vadovaujantis numatoma viešojo pirkimo verte yra nustatoma ne tik tai, kokio dydžio lėšas perkančioji organizacija ketina skirti prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, bet ir kokiu būdu turi būti vykdomas viešasis viepimas (tarptautinis ar supaprastintas viešasis pirkimas, o jeigu supaprastintas – ar jis gali būti vykdomas kaip mažos vertės pirkimas). Pareiškėjai J. G., Š. D., E. M. ir K. J., spręsdami kokiu būdu turi būti vykdomi Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2, turėjo atsižvelgti į visas to paties tipo prekių pirkimo sutarčių vertes.Tarnyba, vertindama, kaip vykdant Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 procedūras laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų, nustatė, kad: 1) perkančiosios organizacijos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 10V-1 patvirtintame Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2015 metais planuojamų viešųjų pirkimų sąraše Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2 priskirti 301 rūšies prekėms; 2) perkamų prekių BVPŽ skaitmeninio kodo pirmi trys skaitmenys sutampa (Pirkimui Nr. 1 priskirtas BVPŽ skaitmeninis kodas 30190000-7, Pirkimui Nr. 2 – 30197630-1); 3) tiek Pirkimu Nr. 1, tiek Pirkimu Nr. 2 perkamos prekės yra skirtos panašiam naudojimui; 4) tiek Pirkimui Nr. 1, tiek Pirkimui Nr. 2 pateiktas tas pats siūlomų apklausti tiekėjų sąrašas (Pirkimui Nr. 1 Perkančiosios organizacijos Ūkio tarnybos pateiktas 2015 m. birželio 8 d. raštas Nr. ŪK4-31 „Dėl siūlomų tiekėjų“; Pirkimui Nr. 2 – 2015 m. liepos 3 d. raštas Nr. ŪK4-35 „Dėl siūlomų tiekėjų“), kas patvirtina, kad buvo siekiama įsigyti to paties tipo prekes. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 komisija, vadovaudamasi Metodikos 10.2 ir 11 punktais, atsižvelgdama į tai, kad perkamos to paties tipo prekės, spręsdama klausimą dėl Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 būdo parinkimo, turėjo Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 vertes sumuoti. Susumavus Pirkimo Nr. 1 numatomą vertę – 12 500 Eur su Pirkimo Nr. 2 numatoma verte – 11 000 Eur gaunama suma - 23 500 Eur, viršija Taisyklių 117.1.4.2 punkte (sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM)) nurodytą vertę, iki kurios gali būti atliekami neskelbiami mažos vertės pirkimai. Vadovaujantis Taisyklių 167 punkto nuostata, apie Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 turėjo būti skelbiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) bei vadovaujantis Taisyklių 112 punktu, Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2 turėjo būti vykdomi supaprastinto atviro konkurso būdu. Pareiškėjai J. G., Š. D., E. M. ir K. J., priimdami sprendimą vykdyti Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 apklausos būdu, o ne supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė Taisyklių 167 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 ir 4 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat 3 straipsnio 2 dalies bei 85 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo
Pirkimo Nr. 1 sąlygų 1 priede „Pasiūlymas dėl kanceliarinių prekių“ nurodyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi nurodyti nuolaidą, kuri bus taikoma kitoms kanceliarinėms prekėms, neįtrauktoms į pasiūlymą, skaičiuojant nuo oficialios tiekėjo parduotuvėje skelbiamos prekių kainos užsakymo pateikimo dienai. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 3 priede „Kanceliarinių prekių techninė specifikacija“ nurodyta, kad „be išvardintų prekių Perkančioji organizacija gali įsigyti ir kitų kanceliarinių prekių, kurioms bus taikoma nuolaida, skaičiuojama nuo oficialios, Pardavėjo parduotuvėje skelbiamos prekių kainos užsakymo pateikimo dienai“. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 4 priedo „Kanceliarinių prekių pirkimo–pardavimo sutartis“ 2.1.7 punkte nurodyta, kad „prekėms, kurios nėra įtrauktos į priedą Nr. 1 taikyti __ % nuolaidą, skaičiuojant nuo oficialios, Pardavėjo parduotuvėje skelbiamos prekių kainos užsakymo pateikimo dienai“. Iš nurodytų Pirkimo Nr. 1 dokumentų matyti, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 sutarčių vykdymo metu planuoja įsigyti ir kitas, nei nustatyta Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, prekes. Kad Perkančioji organizacija planavo įsigyti ir kitas kanceliarines prekes, kurios nenurodytos Pirkimo Nr. 1 dokumentuose ir kurie tiekėjai neprivalėjo nurodyti teikiamuose pasiūlymuose, patvirtina ir patys pareiškėjai savo skunduose nurodydami „<...> nepriklausomai nuo to, ar būtų perkamos numatytos prekės ar nenumatytos, tokių prekių bendra vertė negalėtų viršyti preliminariosios sutarties vertės <...>“. Toks viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos aiškinimas yra nesuderinamas su teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, nuostatomis. Nuolaidos nustatymas Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, nežinant konkrečių prekių įkainių, neatitinka Metodikos III skyriaus „Fiksuoto įkainio nustatymas“ nuostatų. Papildomų prekių, kurios nenurodytos Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, įsigijimas prilyginamas naujam viešajam pirkimui, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka privalo būti organizuojamas viešasis pirkimas joms įsigyti, net jei šių prekių įsigijimo prielaidos nustatytos Pirkimo Nr. 1 sutartyje. Viešųjų pirkimų įstatymo prasme papildomos prekės yra atskiras objektas (nors ir susijęs su Pirkimo Nr. 1 objektu), todėl jis traktuojamas kaip naujas viešojo pirkimo teisinis santykis. Perkančioji organizacija negali įsigyti prekių, kurių nenurodo viešojo pirkimo dokumentuose, kurių neprašo nurodyti pasiūlymuose ir kurios, atitinkamai, net nebūna vertinamos viešojo pirkimo vykdymo metu. Tokiu būdu susiklosto situacija, jog perkančioji organizacija perka prekes, neatlikdama viešojo pirkimo procedūrų, kas prilyginama tiesioginiam sutarčių sudarymui. Pareiškėjai, pritardami Pirkimo Nr. 1 sąlygoms, kurios neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat 3 straipsnio 2 dalies bei 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Būtent pritarus tokioms Pirkimo Nr. 1 sąlygoms nebuvo užtikrintas racionalus lėšų naudojimas, neužtikrintas lygiavertis tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir varžymasis, nesudaroma galimybė skaidriai įsigyti kanceliarines prekes, kadangi pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo metu nėra aišku, ką Perkančioji organizacija planuoja įsigyti papildomai ir neatliekamas papildomai planuojamų įsigyti prekių vertinimas.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 55 punkto nuostatų pažeidimo
Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal patvirtintas taisykles“. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad „rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ...“, „ne mažiau kaip ...“) <,,,>“. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai J. G., Š. D., E. M. ir K. J. Nr. 1 dokumentuose nustatydami planuojamų įsigyti kanceliarinių prekių matmenis negalėjo nurodyti konkrečių jų reikšmių, o būtent vadovaudamiesi pačios Perkančiosios organizacijos pasitvirtintomis Taisyklėmis privalėjo nurodyti šių matmenų ribinius dydžius. Pareiškėjai J. G., Š. D., E. M. ir K. J. 2015 m. birželio 17 d. vykusio posėdžio metu pritardami Pirkimo Nr. 1 sąlygoms, o pareiškėjas A. K., patvirtindamas šias sąlygas, kurių priede Nr. 3 „Techninė specifikacija“ nurodyti konkretūs prekių matmenys, tikslus vienetų skaičius, nesilaikė Taisyklių 55 punkto reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pabrėžia, kad Tarnyba nei Pirkimų vertinimo išvadoje, nei protokoluose, nei skundžiamuose nutarimuose nėra nurodžiusi, kad pareiškėjai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio reikalavimus. Nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė Taisyklių 55 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Pirkimo Nr. 1 dokumentuose nurodė ne ribinius, o konkrečius planuojamų įsigyti kanceliarinių prekių matmenis, tikslų vienetų skaičių.
Dėl administracinės nuobaudos rūšies
Tarnyba pažymi, kad, įvertinusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek Pirkimų vertinimo išvadoje, tiek protokoluose, tiek skundžiamuose nutarimuose nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, pareiškėjų pateiktus rašytinius ir išsakytus žodžiu paaiškinimus, skyrė pareiškėjams J. G., Š. D., E. M. ir K. J. ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudas – 144 Eur, t. y. mažesnes nei vidurkis, baudas. Pareiškėjų pagrindinės pareigos nėra būti viešojo pirkimo komisijos nariais ir pareiškėjai nėra priimti į perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų vykdymui. Pareiškėjas, kuriam skirta administracinė nuobauda – bauda – negalėtų būti viešojo pirkimo komisijos nariu ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų, tačiau tai neužkerta kelio toliau vykdyti jiems pareigybių aprašymuose numatytų funkcijų, taip pat netrukdo konsultuoti viešuosius pirkimus vykdančių asmenų atitinkamais klausimais bei padėti šiems asmenims vykdant viešojo pirkimo procedūras. Pareiškėjas, pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, negali gintis motyvuodamas tuo, kad skiriama administracinė nuobauda sukelia neigiamas pasekmes (5 t., b. l. 124–130, 132–138, 140–146,148–151,153–159).
Teismas konstatuoja:
Dėl viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės normų pažeidimo išskaidant Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2
Atsakomybė pagal ATPK 171 ³ straipsnio 1 dalį atsiranda tuomet, kai pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas ir šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga supaprastintus pirkimus vykdyti pagal pasitvirtintas taisykles. Šios taisyklės 2015 m. sausio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-62 (toliau – Taisyklės) patvirtintos ir pagal jas vykdyti supaprastinti viešieji pirkimai Lazdijų rajono savivaldybėje. Šiame kontekste pripažintina, kad Taisyklės yra Viešųjų pirkimo įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kuriame rašytine forma išreikšti valstybės institucijos sprendimai, kuriuose nustatytos teisės normos, todėl ir dėl šių Taisyklių pažeidimų gali kilti atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
Pagal VPĮ (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1179 red.) 7 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus, juos paskelbti, esant reikalui juos patikslinti ir nedelsiant paskelbti. 2015 m. sausio 2 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-1 patvirtintas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. planuojamų viešųjų pirkimų sąrašas, kuriame II-III ketvirtyje, tos pačios ūkio tarnybos poreikiams, Nr. 5 ir Nr. 6 suplanuoti kopijavimo popieriaus 11 000 EUR vertės (be PVM) ir kanceliarinių prekių 12 500 Eur (be PVM) pirkimai, kurie, remiantis Metodikos 11 punkto reikalavimais, pagal BVPŽ priskirtini tai pačiai prekių rūšiai, pažymėtai kodu, kurio pirmieji skaičiai - 301 (t. 1, b. l. 76,77; t. 2, b. l. 77,78; t. 3, b. l. 93,94; t. 4, b. l. 63,64; t. 5, b. l. 79,80). Todėl 2015 m. birželio 17 d. Viešųjų pirkimų komisija, priimdama sprendimą dėl pirkimo būdo įsigyjant kanceliarines prekes už 12 500 Eur (be PVM) (Pirkimas Nr. 1), žinojo apie suplanuotą 11 000 Eur vertės (be PVM) kopijavimo popieriaus pirkimą (Pirkimas Nr. 2). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 7 punkte nustatyta, kad komisija, gavusi rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, parenka pirkimo būdą, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti iš perkančiosios organizacijos informaciją apie reikalingų nupirkti prekių kiekį, priekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus, pirkimo objekto techninius, estetinius, funkcinius bei kokybinius reikalavimus ir kitas keliamas sąlygas, lėšas, skirtas prekių, paslaugų ar darbų pirkimui, bei visą kitą informaciją, reikalingą pirkimams organizuoti ir vykdyti (8.1 punktas). Komisija privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (9.2 punktas (t. 1, b. l. 79,80; t. 2, b. l. 79-81; t. 3, b. l. 95-97; t. 4, b. l. 65-67; t. 5, b. l. 81-83). Pagal VPĮ 9 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Įvertinus šių teisės aktų nuostatas, spręstina, kad šio teisinio reguliavimo kontekste, Viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), 2015 m. birželio 17 d. spręsdama dėl Pirkimo Nr. 1, turėjo pareigą gauti visą jai reikiamą papildomą informaciją apie Pirkimą Nr. 1 bei suplanuotą Pirkimą Nr. 2 ir parinkti tinkamą pirkimo būdą įvertinus pirkimų vertę ir perkamų prekių pobūdį. Komisija šios pareigos neįvykdė, ji formaliai 2015 m. birželio 17 d. posėdyje įvertino Pirkimą Nr. 1, o 2015 m. liepos 7 d. posėdyje formaliai įvertino Pirkimą Nr. 2 ir pritarė Pirkimų Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 vykdymui apklausos būdu (t. 1, b. l. 35, 55; t. 2, b. l. 36,56; t. 3, b. l. 52,72; t. 4, b. l. 22,42; t. 5, b. l. 35,55). 2015 m. birželio 18 d. Įsakymu Nr. 10V-405 viešojo pirkimo sąlygos patvirtintos Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (t. 1, b. l. 37; t. 2, b. l. 59; t. 3, b. l. 54; t. 4, b. l. 24; t. 5, b. l. 58).Tai, kad pagal Pirkimą Nr. 1 ir Pirkimą Nr. 2 sudarytos sutartys turi būti vertinamos kaip to paties tipo pirkimo sutartys, patvirtina ir Metodikos 10.2, 11 punktuose nustatyti prekių kriterijai, jos skirtos panašiam naudojimui, be to, 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. liepos 7 d. Komisijos posėdžiuose buvo nuspręsta dėl prekių teikimo apklausti tuos pačius tiekėjus (t. 1, b. l. 35, 55). Įvertinus tai, pripažintina, kad nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad Pirkimas Nr. 1 ir Pirkimas Nr. 2 buvo išskaidyti nepagrįstai, pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 1 dalį.
2015 m. gegužės 22 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-335 patvirtinta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija, kurią sudaro ir J. G. (komisijos pirmininkė), K. J., E. M., Š. D. (komisijos nariai) (t. 1, b. l. 57; t. 2, b. l. 58; t. 3, b. l. 74; t. 4, b. l. 44; t. 5, b. l. 57), todėl pagrįstai nustačius viešųjų pirkimą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį pritaikyta šiems asmenims. Kadangi A. K., 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 10V-405 patvirtindamas Pirkimo Nr. 1 sąlygas veikė kaip administracijos direktorius (t. 4, b. l. 24), pagrįstai nustačius viešųjų pirkimą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį pritaikyta ir jam.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad institucija, priėmusi nutarimą, pagrįstai konstatavo VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2, 4 dalių, 85 straipsnio 1, 2 dalių, Taisyklių 167 punkto pažeidimus.
2015 m. birželio 17 d. Komisijos posėdyje pritarta apklausos būdu įsigyti kanceliarinių prekių 12 500 Eur sumai (be PVM) (Pirkimas Nr. 1) (1, b. l. 55; t. 2, b. l. 56; t. 3, b. l. 72; t. 4, b. l. 42; t. 5, b. l. 55). 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 10V-405 šio Pirkimo Nr. 1 sąlygas patvirtino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius A. K. (t. 1, b. l. 37). Kanceliarinių prekių techninėje specifikacijoje (t. 1, b. l. 51; t. 2, b. l. 52; t. 3, b. l. 68; t. 4, b. l. 38; t. 5, b. l. 51) nurodyta, kad be išvardintų prekių perkančioji organizacija gali įsigyti ir kitų kanceliarinių prekių, kurioms bus taikomos nuolaidos, skaičiuojant nuo oficialios, pardavėjo parduotuvėje skelbiamos prekių kainos užsakymo pateikimo dienai. Ši nuostata įtraukta ir į kanceliarinių prekių pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas (t. 1, b. l. 51-54; t. 2, b. l. 52-55; t. 3, b. l. 68-71; t. 4, b. l. 38-41; t. 5, b. l. 51-54). Tokia nuostata iš esmės reiškia, kad be kanceliarinių prekių techninėje specifikacijoje nurodytų konkrečių prekių (t. 1, b. l. 49-51; t. 2, b. l. 50-52; t. 3, b. l. 66-68; t. 4, b. l. 36-38; t. 5, b. l. 49-51), gali būti įsigyjamos ir bet kokios kitos prekės, apie kurių pirkimą neskelbta, kurioms pasiūlymų neteikė ir laisvai nesivaržė jokie kiti tiekėjai, kurių kaina iš esmės neaptarta ir perkančiajai organizacijai nežinoma. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimas detaliai reglamentuotas viešuosius pirkimus reguliuojančiose teisės normose, ir, siekiant užtikrinti konkurenciją, eliminuota galimybė bet kokias prekes įsigyti neatlikus konkrečiam pirkimui būtinų procedūrų. Šiuo atveju, perkančioji organizacija, tokią sąlygą numatydama Pirkimo Nr. 1 parengtuose dokumentuose, sudarė galimybę prekes įsigyti netaikant imperatyvių viešųjų pirkimų procedūrų, todėl sutiktina su institucijos, priėmusios nutarimą, argumentu, kad toks prekių pirkimas turi būti prilygintas naujam viešajam pirkimui, nes įsigyti prekes netaikant šių normų reikštų, kad perkančioji organizacija turi teisę įsigyti prekes tiesiogiai iš šio tiekėjo. Tokius perkančiosios organizacijos veiksmus vertinant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų kontekste bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pripažintina, kad perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, pažeidžiamas skaidrumo principas. VPĮ siekis užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tinkamos kokybės prekių ir paslaugų gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimą, gali būti užtikrintas tik neribojant laisvo tiekėjų varžymosi. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai ji siekdama tiesiogiai įsigyti prekes iš vieno tiekėjo, neskelbiant apie viešąjį pirkimą, apribojo galimybę laisvam tiekėjų varžymuisi ir sudarė išskirtines galimybes prekes tiekti tik perkančiosios organizacijos pasirinktam tiekėjui, prieštarauja laisvam tiekėjų varžymuisi ir pažeidžia lygiateisiškumo principą, nesudaro prielaidų pirkimo objektą įsigyti kuo pigiau.
Pirkimo Nr. 1 Kanceliarinių prekių techninėje specifikacijoje (t. 1, b. l. 49-51; t. 2, b. l. 50-52; t. 3, b. l. 66-68; t. 4, b. l. 36-38; t. 5, b. l. 49-51) nurodant prekių reikalavimus, nurodyti tikslūs ketinamų įsigyti prekių ilgiai ir pločiai, jų talpa gramais, skaičius pakuotėje ir skirtingų spalvų skaičius pakuotėje, skersmenys. Remiantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, supaprastinti pirkimai vykdomi pagal perkančiosios organizacijos pasitvirtintas Taisykles. Šių Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės ir reikalavimai šioms savybėms. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais (,,ne daugiau kaip...“, ,,ne mažiau kaip...“) arba reikšmių diapazonais (,,nuo...iki...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai (t. 1, b. l. 63; t. 2, b. l. 64; t. 3, b. l. 80; t. 4, b. l. 50; t. 5, b. l. 66). Sprendžiant dėl Pirkimo Nr. 1 tvirtinimo, Komisija nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo pagrįstas atvejis techninėje specifikacijoje nurodyti tikslias reikšmes. Sugretinus Taisyklių 55 punkte specifikacijai keliamus reikalavimus su Kanceliarinių prekių techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais prekėms, spręstina, kad jie neatitinka Taisyklių 55 punkte nustatytų reikalavimų, nes be pakankamo pagrindo nurodomos tikslios reikšmės, todėl Nutarime pagrįstai Pirkime Nr. 1 konstatuotas VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, taisyklių 55 punkto pažeidimai.
Įvertinus tai, pagrįstai nustačius viešųjų pirkimą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį pritaikyta J. G., K. J., Š. D. ir E. M.. Kadangi A. K., 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 10V-405 patvirtindamas Pirkimo Nr. 1 sąlygas veikė kaip administracijos direktorius (t. 4, b. l. 24), pagrįstai nustačius viešųjų pirkimą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį pritaikyta ir jam.
Kaip nepagrįstas atmestinas administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentas, kad remiantis VPĮ 88 straipsniu, Taisyklių 52 punktu, vykdant mažuosius pirkimus techninę specifikaciją rengti neprivaloma, todėl netinkamas jos parengimas negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, o nenustačius VPĮ pažeidimo, negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį. VPĮ 88 straipsnyje ir Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi. Sutiktina, kad šios teisės normos leidžia techninės specifikacijos nerengti, tačiau nedraudžia ją rengti. Komisija sprendė, kad Pirkimui Nr. 1 turi būti parengta techninė specifikacija ir ją parengė. Nusprendus techninę specifikaciją parengti, ji privalėjo laikytis Taisyklių 55 punkte nustatytų reikalavimų techninei specifikacijai, nes pagal VPĮ 85 straipsnio 2 dalį šių Taisyklių laikytis ji privalo. Kadangi šių Taisyklių 55 punkto reikalavimų nebuvo laikomasi, pagrįstai konstatuotas VPĮ 85 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 55 punkto pažeidimas. Pažymėtina ir tai, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai ji be pakankamo pagrindo tiksliai nurodo pirkimo objekto reikšmes, apriboja galimybę laisvam tiekėjų varžymuisi ir sudaro išskirtines galimybes tam tikriems tiekėjams, todėl pripažintini kaip pažeidžiantys VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
Dėl administracinės nuobaudos rūšies
Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pažeidimai yra tyčiniai, nes darydami aptartus pažeidimus jie suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti, nes sąmoningai ir tyčia skaidė pirkimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmais pažeistos pagrindinės viešųjų pirkimų nuostatos. Tačiau parenkant administracinės nuobaudos rūšį turi būti atsižvelgta į tai, kad anksčiau jie nėra padarę analogiškų teisės pažeidimų, Viešųjų pirkimų tarnybai konstatavus pažeidimus, sutartys su UAB ,,Dzūkų žinios“ buvo nutrauktos, viešųjų pirkimų komisijos nariai ir pirmininkė šioms funkcijoms atlikti paskirti tik 2015 m. gegužės 22 d., prieš pat ginčo pirkimus, baudos paskyrimas sukelia papildomas teisines pasekmes atliekant funkcijas viešųjų pirkimų srityje. Nutarime nėra nurodyta svarbių ir reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pirmą kartą pažeidimus padariusiems asmenims – J. G., K. J., Š. D., E. M. švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas, nebus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems ATPK 20 straipsnyje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda nėra proporcinga pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui ir anksčiau aptartai administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų – J. G., K. J., E. M. ir Š. D. asmenybei ir yra per griežta, administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį. Įvertinus tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 4PN-26, Nr. 4PN-27, Nr. 4PN-28, Nr. 4PN-29, kuriais J. G., K. J., E. M. ir Š. D. pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį paskirta administracinės nuobaudos – bauda, keistini, jiems skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-25, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktu, teisėja
nutaria:
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-25, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
J. G. skundą patenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-26, kuriuo J. G. paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda pakeisti, paskirti J. G. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
K. J. skundą patenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-27, kuriuo K. J. paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda pakeisti, paskirti K. J. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Š. D. skundą patenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-28, kuriuo Š. D. paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda pakeisti, paskirti Š. D. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
E. M. skundą patenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4PN-29, kuriuo E. M. paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda pakeisti, paskirti E. M. švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, paprastai, per nutartį priėmusį teismą. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas tiesiogiai apygardos teismui, skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundo padavimo apygardos teismui dienos.