- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- A15.-2158-526/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01582-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- V. G.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G. (V. G.), jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-10-04, 07:20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. G. vairavo transporto priemonę „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126, 222 punktų nuostatas.
Teismo posėdžio metu V. G. kaltę dėl to, jog sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po jo. Parodė, jog įvykio dieną vykdė siuntos atvežimo paslaugą pagal adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atvykus į nurodytą gyvenamosios vietos kiemą, nerado vietos sustoti, todėl bandė užvažiuoti ant šaligatvio bortelio prie daugiabučio namo laiptinės. Tuo metu automobilio priekine dalimi lietė kitą transporto priemonę, kurios priekinis valstybinis numeris išlinko ir atkibo nuo laikiklio. Iš įvykio vietos nebėgo, automobilio nebuvo patraukęs, tik nunešė siuntą į užsakovų butą, kur asmenys vartojo alkoholį. Pastarieji pasiūlė išgerti ir jam. Kadangi buvo susinervinęs dėl įvykio, išgėrė truputį alkoholinio gėrimo. Grįžęs prie automobilio norėjo kviesti policiją, bet sutiko automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Atvykus pareigūnams, įvykis buvo pareigūnų užfiksuotas. Gailisi dėl įvykio. Prašo atsižvelgti, jog vienas išlaiko sūnų, prižiūri sunkios būklės motiną. Pragyvenimui užsidirba nakties metu vykdydamas taksi veiklą. Todėl, teisė vairuoti yra labai reikalinga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas pateikė UAB „T. t. t.“ charakteristiką, kurioje V. G. darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 32), V. G., vykdančio taksi veiklą, pasirašytą pažymą apie jo nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. uždirbtas pajamas (b. l. 31), V. G. nepilnamečio sūnaus E. G. (E. G.) gimimo liudijimo kopiją (b. l. 30), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymos kopiją, iš kurios matyti, jog šeima yra įstaigos žinioje (b. l. 34), 2019-10-17 S. Ž., automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pranešimą, kuriuo pastaroji nurodė, kad vairuotojas V. G. nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos (b. l. 29), UAB „M. k.“ medicinos dokumentų išrašą / siuntimą apie J. G., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozę ir gretutinius susirgimus, iš kurio matyti, jog ji gyvena su sūnumi, kuris ją prižiūri, jai reikalinga priežiūra, globa, slauga, viena gyventi negali. Minėti dokumentai pridėti prie bylos.
Liudytojas policijos pareigūnas, M. S., parodė, jog sudarė eismo įvykio vietos schemą ir pirminę medžiagą dėl eismo įvykio perdavė tyrimui. Dėl automobilio „BMW“ vairuotojos, S. Ž. 2019-10-17 pranešime nurodytos aplinkybės, jog V. G. iš eismo įvykio vietos nebuvo pasišalinęs, vertina kaip antrinę liudytojos nuomonę, kadangi tarnybiniame pranešime fiksavo pirmines aplinkybes. Prisimena, jog atvykus į įvykio vietą, abu automobilių vairuotojai buvo prie automobilių.
Pagarsinus teismo posėdžio metu 2019-10-04 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos AVEĮTS tyrėjo M. S. tarnybinį pranešimą, pareigūnas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Matyti, jog 2019-10-04, apie 07.27 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), sankryžoje, įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2019-10-04, apie 07.20 val., jos sūnus, M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas namuose, išgirdo namo kieme susidūrimo kontaktą, priėjęs prie lango pastebėjo taksi automobilį, kuris po kontakto nuvažinėja su „BMW“ automobilio valstybiniais numeriais. S. Ž., išėjusi į kiemą, pastebėjo taksi automobilį, kuris buvo su jos automobilio valstybiniais numeriais ant priekinio bamperio. Po 20 minučių išėjo taksi vairuotojas ir bandė sėsti į taksi automobilį, tačiau S. Ž. informavo minėtą vairuotoją, kad policija iškviesta. S. Ž. nurodė, kad iš taksi vairuotojo sklido alkoholio kvapas, žalą įvertino 500 Eur. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2019-10-04 atvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasiimti žmonos iš buto, susidūrimo nejautė ir išėjo. Grįžus prie automobilio jį pasitiko moteris. V. G. nurodė, kad vartojo vaistus su alkoholiu, įvardindamas „bebrų kiaušinių užpiltinę“. Patikrinus alkoholio matuokliu V. G. buvo nustatytas girtumas 0,46 prom. po eismo įvykio. Apžiūrėjus automobilius matyti, kad abu dalyviai dalyvavo eismo įvykyje, kadangi apgadinimo aukštis ir pobūdis atitiko. Ant automobilio taksi „Mercedes Benz“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), priekinio bamperio, pasilikęs po kontakto valstybinio numerio ženklas nuo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Liudytoja S. Ž. parodė, jog įvykio metu jos sūnus, būdamas namuose, išgirdo trenksmą. Vėliau sūnus vedė pavedžioti šunį į lauką ir pamatė, jog jos automobilio numeriai buvo prikibę prie kito gretima esančio automobilio priekio. Jai atėjus prie automobilių, kito vairuotojo nebuvo, todėl paskambinusi policijai pranešė apie įvykį. Pranešime policijai pateikė pirminius duomenis, kad vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Vėliau automobilio, kuriuo buvo atsitrenkta į jos automobilį, vairuotojas grįžo. Atėjus vairuotojui, kartu laukė policijos. Žalą jos automobiliui atlygino draudimas, vairuotojui pretenzijų neturi. Patvirtino savo 2019-10-17 pranešimą, kad vairuotojas V. G. iš eismo įvykio vietos nepasišalino.
Be teismo posėdžio metu duotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymų, KET pažeidimų padarymo faktas ir V. G. kaltė įrodinėjama byloje surinkta medžiaga: kompaktine plokštele (CD, 1 vnt.) su nuotraukomis apie automobilių „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (b. l. 3); administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5-6); pranešimo policijai apie eismo įvykį kortele (b. l. 7-8); eismo įvykio vietos schema (b. l. 10, 12); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 11); pačio V. G. paaiškinimu (b. l. 13); apgadinto automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės S. Ž. paaiškinimu, kuriuo padarytą žalą įvertino 500 Eur (b. l. 14); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 15); pažyma dėl eismo įvykio (b. l. 16); asmens duomenų, administracinių nusižengimų registro išrašais (b. l. 17-18, 21-26); VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), išrašu, iš kurio matyti, jog automobilis priklauso UAB „T. t. t.“ (b. l. 19); VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašu, iš kurio matyti, jog automobilis priklauso S. Ž. (b. l. 20); kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje V. G. vairavo transporto priemonę „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo (KET 14, 126 p.). Todėl, teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, daro išvadą, jog V. G. savo veiksmais pažeidęs minėtas KET punktų nuostatas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole V. G. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau V. G. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 str. 3 d.), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
Nors administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti ir dėl KET 222 punkto pažeidimo, kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, tačiau po bylos nagrinėjimo teisme pateiktų aplinkybių toks kvalifikavimas nėra pagrįstas bylos duomenimis.
Dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
KET 222 punktas žymi, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 426 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
V. G. kaltinamas ir tuo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pažymėtina, jog administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 str. 1 p.). ANK 426 straipsnio 1 dalies konstrukcija padiktuoja, jog numatyto nusižengimo sudėties būtini požymiai bei ypatybės yra, kai pasitraukiama iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teisme apklausus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, pastarasis neneigė kaltės dėl eismo įvykio, padarytos žalos, tačiau nesutinka pasišalinęs po eismo įvykio. Pasak V. G., jis tik laikinai pasitraukęs nuo transporto priemonių dėl jo taksi automobiliu atvežtų daiktų pristatymo užsakovams. Tikina, kad grįždamas į įvykio vietą norėjo pats kviesti policijos pareigūnus. Tai, jog V. G. į eismo įvykio vietą sugrįžo po neilgo laiko tarpo, patvirtina ir apgadinto automobilio vairuotoja, S. Ž.. Liudytoja teisme pažymėjo, jog atėjusi prie jai priklausančio automobilio BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė ir greta esantį automobilį „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), prie kurio vairuotojo tuo metu nebuvo. Todėl, S. Ž. pranešime policijai ir nurodė, kad vairuotojas po įvykio išėjo. V. G. sugrįžus, su juo S. Ž. kartu laukė atvykstant pareigūnų. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojas policijos pareigūnas, M. S.. Jo teigimu, atvykus į eismo įvykio vietą fiksavo aplinkybes ir pirminius pranešėjos parodymus, prisimena, jog jam atvykus abu automobilių vairuotojai buvo prie transporto priemonių.
Remiantis byloje esančiomis transporto priemonių nuotraukomis, matyti, kad eismo įvykio vietoje stovintys minėti automobiliai yra prie daugiabučio namo laiptinės, pastatyti priekinėmis dalimis priešais vienas kitą, tarpas tarp jų nedidelis.
Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra patikimų įrodymų apie tyčinį V. G. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės, faktą, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, bylos medžiagoje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinimas V. G., kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra neginčijamai įrodytas byloje esančiais duomenimis. Todėl, nesant administracinių nusižengimų požymių visumos, V. G. administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.
Nuobaudos skyrimas ir kt.
V. G.
atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į V. G. asmenybę – dirba taksi vairuotoju, išlaiko nepilnametį sūnų, prižiūri senyvo amžiaus motiną, jo atžvilgiu yra galiojanti administracinė nuobauda, paskirtą baudą sumokėjęs, už analogiškus nusižengimus nebaustas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad V. G. skirtina nuobauda - bauda, lygi ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos minimaliam dydžiui.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje pažymėta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės laikotarpį nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę poveikio priemonę, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytu nusižengimu didesnės žalos nesukelta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nustatyta alkoholio norma nežymiai viršijo leistiną ribą, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, vairuotojo darbas pagal teismui pateiktus duomenis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, iš darbo gaunamos pajamos reikalingos V. G. sūnaus išlaikymui, motinos rūpybai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalus ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytas administracinio poveikio priemonės termino skyrimas V. G. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis nustatytų duomenų visuma, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskyrus 8 mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priklauso jo darbo įmonei UAB „T. t. t.“. Nors nagrinėjamu atveju padarytas KET pažeidimas, administracinis nusižengimas transportui, nėra toleruotinas, tačiau už analogiškus administracinius nusižengimus V. G. galiojančių nuobaudų neturi, administracinius nusižengimą pripažino, dėl poelgio gailisi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, paskirtinos administracinės nuobaudos – baudos, dydį, administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino trukmę, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, paskyrimo. Automobilis „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), grąžintinas teisėtam savininkui arba jo įgaliotam atstovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 28 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam:
administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą. Baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis;
pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, 8 (aštuonių) mėnesių terminui.
Administracinių nusižengimų teiseną V. G. (V. G.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, kadangi padarytos veikos neturi administracinių nusižengimų požymių.
Išaiškinti, kad baudą turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19106446081, įmokos kodą - 1001.
Automobilį „Mercedes – Benz E 220 CDI“, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui ar jo įgaliotam atstovui.
Kompaktinę plokštelę (CD, 1 vnt.) palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.