Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-10-15 · Administracinė byla Nr. A-143-1388-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-15
Bylos Nr.
A-143-1388-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02489-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlux“
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. A143-1388/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02489-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 38; 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlux“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlux“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Interlux“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Interlux“, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ dalį (išvadą) (toliau – ir vertinimo išvada), teigiančią, jog „aplinkybė, kad šiuos Pirkimo specifikacijos reikalavimus formaliai atitiko tik UAB „Interlux“ pasiūlymas ir perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad kiti gamintojai (tiekėjai) gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius Pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad specifikacija parengta pritaikant vieninteliam gamintojui“, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimti sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba skundžiamą 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą priėmė, kaip nurodė 2012 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 4S-4225, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-189 patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 9.3 ir 13 punktai numato, kad vertinimo metu turi būti surenkama visa informacija ir kad dėl reikalingos informacijos būtina kreiptis ir į kitas institucijas, asmenis, kurie ja disponuoja. Tačiau atsakovas rėmėsi tik perkančiosios organizacijos (t. y. trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Valstybinė ligonių kasa)) pateikta informacija ir dokumentais, nors atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas disponuoja informacija, patvirtinančia, jog keletas gamintojų gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius ginčo viešojo pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus. Šią aplinkybę jis patvirtino ir civilinėje byloje Nr. 2-3591-340/2012, kurioje Viešųjų pirkimų tarnyba įtraukta kaip institucija, teikianti išvadą, todėl atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. žiniasklaidoje išgirdo atsakovo viešus teiginius, kad ginčo viešojo pirkimo specifikacija buvo pritaikyta konkrečiam tiekėjui, t. y. jam, todėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad pagal objektyvius duomenis keletas gamintojų galėjo pateikti pasiūlymus ginčo viešojo pirkimo 77 ir 78 dalims, ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, t. y. gamintojo „Bebig SmartSeed“ produkto (jodo I-125 šaltinių (sėklų) prostatos brachiterapijai) brošiūrą. Nepaisant to, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 4S-4225 atsisakė keisti savo atlikto vertinimo išvadas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atsakovas privalėjo kreiptis į jį, prašydamas pateikti informaciją ir įrodymus, pagrindžiančius, kad keletas gamintojų gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius ginčo viešojo pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovo išvada, kad ginčo viešojo pirkimo specifikacija parengta „pritaikant vieninteliam gamintojui“, yra naikintina, nes neatitinka objektyvių duomenų (faktų) ir priimta pažeidžiant Taisyklių 9.3 ir 13 punktų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės (procedūros), turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis suteikia jam teisę kreiptis į teismą dėl skundžiamo akto, nors jis ir nebuvo paminėtų viešojo administravimo santykių tiesioginiu dalyviu. Skundžiamo akto dalis, kurioje atsakovas padarė išvadą, jog ginčo viešojo pirkimo specifikacija parengta pritaikant vieninteliam gamintojui, kuriam Lietuvoje atstovauja pareiškėjas, turi tiesioginę įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, nes suponuoja, kad jis galbūt veikia neteisėtai ir neetiškais būdais daro įtaką perkančiosioms organizacijoms, o tai kenkia jo dalykinei reputacijai ir daro žalą, nes sudaromos prielaidos skleisti tikrovės neatitinkančias žinias.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 70–75, 76–81) prašė nutraukti bylą arba tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skundą nagrinėti iš esmės, atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skundžiama vertinimo išvados dalis pareiškėjui nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių, nes ja įvertino trečiojo suinteresuoto asmens vykdytą pirkimą ir įformino vertinimo rezultatus. Su priimta vertinimo išvada ir joje konstatuotais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais pati perkančioji organizacija (trečiasis suinteresuotas asmuo) sutiko, informuodama jį apie įvykdytą vertinimo išvadoje nustatytą įpareigojimą. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad skundžiamo administracinio akto išvada suponuoja, jog pareiškėjas veikia galbūt neteisėtai, neetiškais būdais daro įtaką perkančiosioms organizacijoms ir jog viešojo pirkimo sąlygos būtų parengtos išimtinai pareiškėjui, t. y. diskriminuojant kitus tiekėjus, nes nei skundžiamoje vertinimo išvados dalyje, nei visoje vertinimo išvadoje nėra pareiškėjo nurodytų teiginių ar kaltinimų jo atžvilgiu. Vertinimo išvadoje užfiksuoti tik trečiojo suinteresuoto asmens, o ne pareiškėjo, padaryti pažeidimai, t. y. ydingas techninės specifikacijos parengimas, neužtikrinant tiekėjų konkurencijos. Be to, nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas skundė trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, t. y. sprendimą nutraukti pirkimo 77 ir 78 dalyse procedūras, nors būtent šis sprendimas sukelia pareiškėjui teisinius padarinius. Būtent tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-373/2012. Be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui įvykdžius vertinimo išvadoje nustatytą įpareigojimą, neliko ginčo objekto, o nelikus administracinio ginčo objekto (įpareigojimo), sukeliančio trečiajam suinteresuotam asmeniui (kartu ir pareiškėjui) teisinius padarinius, tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-640/2011. Pabrėžė, kad skundžiama vertinimo išvados dalis negali būti laikoma ginčo objektu, nagrinėtinu administraciniame teisme, kaip sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui, dar ir dėl to, kad teisinius padarinius sukelia ne Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų konstatavimas, o nustatytų pažeidimų pagrindu skirtas įpareigojimas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamo akto dalis savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai bei kad buvo pažeistos pagrindinės taisyklės (procedūros), turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nes, rengdamas ir priimdamas vertinimo išvadą, vadovavosi ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo, Taisyklių, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią ginčo bylai. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad skundžiamo akto dalies panaikinimas, patenkinant šį skundą, turės tiesiogines teisines pasekmes jo teisėms, ir nepateikė jokių žalos dalykinei reputacijai dėl priimtos vertinimo išvados įrodymų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 121–123) prašė patenkinti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su atsakovo išvada, jog perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad kiti gamintojai (tiekėjai) gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus, nes atsakovas, pateikdamas išvadą, vertino tik Valstybinės ligonių kasos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 106931 vykdymo procedūros teisėtumą, bet nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su jodo I-125 šaltinių, naudojamų brachiterapijos procedūroms, gamintojų ir galimų tiekėjų konkurencijos, šių perkamų prekių rinkos analizės ar atsirandančių naujų prostatos vėžio gydymo technologijų. Paaiškino, kad atsakovui pirkimo vertinimui pateikė visus dokumentus, nurodytus Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 25 d. rašte Nr. 4S-2798, 2012 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 4S-1696 ir 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 4S-2497, bei papildomai pateikė su pirkimu susijusius dokumentus, 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. 4K-24-442 prašydamas nutraukti vykstantį pirkimą. Perkančiosios organizacijos pateiktuose dokumentuose (2011 m. liepos 29 d. raštas Nr. 4K-24-6346, 2012 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 4K-24-3758 bei 2012 m. birželio 22 d. raštas Nr. 4K-24-5291) nurodyta, kad, planuojant 2011 m. pirkimo konkursą, Valstybinės ligonių kasos specialistai atliko rinkos analizę, apklausdami potencialius tiekėjus apie jų siūlomas prekes bei tų prekių kainas kitose Europos Sąjungos šalyse, ir iš tiekėjų gautos informacijos paaiškėjo, kad pirkimui savo prekes galės pasiūlyti trys gamintojai: „Bard“, „Oncura“ ir „Bebig“. Todėl buvo planuojama, kad 2011 m. viešajame pirkime „Radioizotopai ir kobalto šaltiniai“ galės dalyvauti visi tiekėjai, galintys pasiūlyti paminėtų gamintojų prekes. Sutiko su tuo, kad atsakovas, atlikdamas pirkimo vertinimą, nesikreipė ir neužklausė perkančiosios organizacijos dėl detalesnės ir/ar papildomos informacijos apie jodo I-125 šaltinių gamintojus ir galimą tiekėjų konkurenciją. Atsakovas ne kartą vertino atviro konkurso „Radioizotopų ir kobalto šaltinių“ pirkimą ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. pateikė vertinimo išvadą, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgusi į pateiktas pastabas, pakeitė pirkimo dokumentus ir toliau vykdė viešąjį pirkimą. Be to, nors atsakovas teikė šio pirkimo išvadą ir Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3591-340/2012, tačiau nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl informacijos pateikimo apie jodo I-125 šaltinių, naudojamų brachiterapijai, gamintojus ir galimą tiekėjų konkurenciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (1 t., b. l. 165–171) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ dalies (išvados), teigiančios, jog „aplinkybė, kad šiuos Pirkimo specifikacijos reikalavimus formaliai atitiko tik UAB „Interlux“ pasiūlymas ir perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad kiti gamintojai (tiekėjai) gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius Pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad specifikacija parengta pritaikant vieninteliam gamintojui“, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Nurodė, kad, įgyvendindama Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose numatytas funkcijas, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ įvertino trečiojo suinteresuoto asmens dokumentus, susijusius su jo vykdytu atviru konkursu „Radioizotopai ir kobalto šaltiniai“, ir nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, todėl įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras 77 ir 78 dalyse ir pateikti tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Taigi atsakovas skundžiamoje vertinimo išvadoje įvertino trečiojo suinteresuoto asmens vykdytą pirkimą, t. y. priėmė sprendimą būtent perkančiosios organizacijos (trečiojo suinteresuoto asmens) atžvilgiu, o ne dėl pareiškėjo veiksmų, teisių ar pareigų. Remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. 4K-24-442 Viešųjų pirkimų tarnybai, teismas nustatė, kad pati perkančioji organizacija, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodė ir pripažino, kad „siekiant Viešųjų pirkimų tikslų racionaliai panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, ateityje vykdomam Radioizotopų ir kobalto šaltinių atvirajam konkursui specifikacija Jodo I-125 šaltinių (prostatos vėžio brachiterapijai) pirkimo dalyse būtų koreguojama taip, kad būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija, nekiltų abejonių ir dviprasmiškumų vertinant tiekėjų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentams, kadangi šiame vykdomame pirkime specifikacijos reikalavimus atitiko tik vienintelis UAB „Interlux“ pasiūlymas“. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais ir padarė išvadą, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ dalis (išvada) pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių. Šiuo atveju teisines pasekmes sukėlė nustatytų pažeidimų pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui (perkančiajai organizacijai) nustatytas įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras 77 ir 78 dalyse. Teisinės pasekmės pareiškėjui kaip tiekėjui kilo trečiajam suinteresuotam asmeniui (perkančiajai organizacijai) priėmus sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, kuriame pareiškėjas dalyvavo, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Tiekėjo pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimas yra numatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 93–94¹ straipsniuose. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su pretenzija Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, tiesiogiai sukėlusių jam teisines pasekmes. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2012). Teismas nustatė, kad atvirojo pirkimo konkursas „Radioizotopai ir kobaltų šaltiniai“ 77 ir 78 dalyse, su kuriuo susijęs kilęs ginčas ir dėl kurio procedūrų pareiškėjas teigė patyręs neigiamas pasekmes, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo nutrauktas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad byloje iš esmės neliko ir ginčo objekto, nes trečiasis suinteresuotas asmuo įvykdė atsakovo įpareigojimą, su juo sutiko, jo neskundė ir pats priėmė sprendimą viešąjį pirkimą dėl nurodytos dalies nutraukti. Teismas pažymėjo ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ skundžiamoje vertinimo išvadoje taip pat nenustatyta jokių teisinių, procedūrinių ar kitų pažeidimų, galinčių lemti jos neteisėtumą ar nepagrįstumą. Išvada padaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, o skundžiamos išvados teiginiai paremti pačios perkančiosios organizacijos pirkimo komisijos protokolais, taip pat teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose buvo vertinami aptariamo pirkimo procedūrų pažeidimai. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad nustatant konkurso sąlygų specifikacijos 77 pirkimo dalies 77.3 punkto ir 78 pirkimo dalies 78.3 punkto reikalavimus buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas Valstybinė ligonių kasa yra pripažinęs, jog jam pačiam kyla abejonės, ar šio konkurso specifikacija Jodo I-125 šaltinių pirkimo dalyse užtikrina tiekėjų konkurenciją, nekelia abejonių ir dviprasmiškumų vertinant tiekėjų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentams, vertinant ir tai, kad specifikacijos reikalavimus, suformuluotus 77.3 ir 78.3 punktuose, atitiko vienintelis trečiojo asmens UAB ,,Interlux“ pasiūlymas, kurio kaina, lyginant su mažiausia ieškovo UAB „Vitafarma“ pasiūlyta prekės kaina, abiejose pirkimo dalyse yra 20 procentų didesnė, etc. – pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantai, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, iš esmės turėjo pagrindą išvadai, kad ginčijama atsakovo sprendimo dalis priimta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus esminius viešojo pirkimo reikalavimus, kurie suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad jau 2012 m. sausio 24 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo pažymėta, kad gamintojo ,,Brachysciece“ šaltiniai taip pat gali būti naudojami Lietuvos gydymo įstaigose, ir sudarant Jodo I-125 šaltinių specifikaciją ji turėtų būti sudaroma taip, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija, nekiltų abejonių ir dviprasmiškumų, nes šiame pirkime specifikacijos techninius reikalavimus atitiko tik tiekėjo UAB „Interlux“ pasiūlymas. Taigi, nors trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo skundą, tačiau pats iš esmės pripažino, jog šiame vykdomame pirkime specifikacijos reikalavimus atitiko tik vienintelis UAB „Interlux“ pasiūlymas ir todėl, atsižvelgęs į atsakovo vertinimo išvadoje nurodytus argumentus bei įpareigojimą, viešąjį pirkimą 77 ir 78 dalyse nutraukė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procedūrų, joje išdėstyti skundžiami teiginiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo jam teisės aktų nustatytos kompetencijos, todėl naikinti skundžiamą Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dalį, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetęs pareiškėjo skundą nurodytais motyvais, teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų (kad skundžiamo akto dalis galbūt kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai, daro žalą ir pan.), nes pripažinus, kad skundžiamas sprendimas (jo dalis) nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, bei nenustačius skundžiamame akte (išvados dalyje) jokių pažeidimų, šie motyvai nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais. Be to, pareiškėjas nurodytų argumentų visiškai nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 177–183) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neginčija atsakovo įpareigojimo trečiajam suinteresuotam asmeniui nutraukti ginčo viešąjį pirkimą, o ginčija atsakovo priimtos išvados dalį, kuri buvo priimta ne tik pažeidžiant materialines ir procedūrines teisės normas, ne tik prieštarauja prejudicinę galią turintiems teismų sprendimams, bet ir tiesiogiai pažeidžia jo teisėtus interesus ir teises. Skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas tenkinant šį skundą, turės tiesiogines teisines pasekmes jo teisėms, t. y. panaikinus individualaus administracinio akto dalį, kuri yra neteisėta ir nepagrįsta, nebebus daroma žala jo dalykinei reputacijai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas skundžiamą sprendimą inter alia motyvavo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3591-340/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1901/2012, tačiau klaidingai ir neįsigilinęs į civilinės bylos esmę aiškino šių teismų nustatytas faktines aplinkybes, taip pažeisdamas ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Civilinėje byloje nebuvo nagrinėjama, kiek apskritai gamintojų gali objektyviai atitikti ginčo viešojo pirkimo 77.3 ir 78.3 punktų sąlygas, todėl teismai niekaip negalėjo nustatyti faktinės aplinkybės, kad ginčo viešojo pirkimo specifikacija parengta pritaikant vieninteliam gamintojui. Tokia išvada buvo padaryta atsakovo skundžiamame akte, kuri prieštarauja prejudicinę galią turintiems teismų sprendimams.

3. Atsakovas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, nesikreipė, nors privalėjo, į jį su prašymu pateikti informaciją ir įrodymus, pagrindžiančius, jog keletas gamintojų gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius ginčo viešojo pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus. Skundžiamo administracinio akto dalis, t. y. savarankiškai atsakovo padaryta išvada, kad ginčo viešojo pirkimo specifikacija parengta „pritaikant vieninteliam gamintojui“, yra naikintina, nes neatitinka objektyvių duomenų (faktų) ir priimta pažeidžiant Taisyklių 9.3 ir 13 punktų reikalavimus, todėl yra neteisėta kaip pažeidžianti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 4–9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Skundžiama vertinimo išvados dalis nesukelia apeliantui teisinių padarinių ir nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-369/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012.

2. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nustatęs, jog skundžiama vertinimo išvados dalis neprieštarauja teismų sprendimams, turintiems prejudicinę galią, yra paremta faktinėmis aplinkybėmis, trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, taip pat priimta atsakovui neviršijus teisės aktų nustatytos kompetencijos.

3. Rengdamas ir priimdamas skundžiamą vertinimo išvadą, vadovavosi ne tik Viešųjų pirkimų įstatymu, Taisyklėmis, Viešojo administravimo įstatymu, bet ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią ginčo bylai. Apeliantas neįrodė, jog atsakovas netyrė visų aplinkybių, reikšmingų priimant vertinimo išvadą, ar jog surinkti duomenys yra neobjektyvūs. Teismas nustatė, jog atsakovas surinko pakankamai įrodymų teisėtai ir pagrįstai vertinimo išvadai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 2–3) nurodo, kad nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nagrinėto Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 4S-3912 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 106931 77 ir 78 dalių vertinimo“ yra išdėstęs teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir pareiškęs nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, papildomų argumentų neteikia. Nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvų, susijusių su administracinio akto padarytos apeliantui žalos, teisėtų interesų ir teisių pažeidimo, kadangi tokios informacijos ir duomenų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas UAB ,,Interlux“ (tiekėjas) dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos (perkančiosios organizacijos) organizuotame ir 2011 m. birželio 17 d. oficialiai paskelbtame atvirame konkurse (toliau – ir Pirkimas) „Radioizotopai ir kobalto šaltiniai“ ir perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu (kuris buvo įformintas kaip perkančiosios organizacijos 2011-12-23 sprendimas) buvo pripažintas Pirkimo 77 ir 78 dalių (jodo I-125 šaltiniai prostatos vėžio brachiterapijai) laimėtoju. Pastarasis perkančiosios organizacijos (trečiojo suinteresuoto asmens) sprendimas kito Pirkimo dalyvio (tiekėjo UAB „Vitafarma“) Viešųjų pirkimų įstatymo 93-94 straipsnių nustatyta tvarka buvo apskųstas (paduodant ieškinį) teismui ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu (kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-07-24 nutartimi palikus jį nepakeistu) buvo panaikintas. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 4S-3912 matyti, kad juo trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas nutraukti Pirkimo procedūras paminėtose 77 ir 78 dalyse bei pateikti jam tai patvirtinančius dokumentus. Toks dokumentas (trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo pirkimo komisijos 2012-08-23 nutarimas dėl Pirkimo procedūrų 77 ir 78 dalyse nutraukimo) buvo priimtas. Pareiškėjas bei kiti šių procedūrų dalyviai apie jį buvo informuoti 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu.

Kolegija pažymi, kad išvardytos faktinės bylos aplinkybės nėra kvestionuojamos (jas patvirtina byloje esantys įrodymai). Taip pat byloje nėra ginčo dėl atsakovo teisės turimos kompetencijos prasme priimti paminėtą 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą. Todėl šiais klausimais kolegija toliau nepasisako.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad nei jis, nei jo pagrindu priimtas paminėtas trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas pareiškėjo teisės dalyvauti nurodytose Pirkimo procedūrų 77 ir 78 dalyse gynimo prasme nebuvo apskųsti nei teismui, nei ikiteismine (aukščiau paminėta Viešųjų pirkimų įstatymo 93-94 straipsnių nustatyta) tvarka. Todėl konstatuotina, kad šios teisės (teisės dalyvauti Pirkimo procedūrų 77 ir 78 dalyse) gynimas nagrinėjamai bylai nėra aktualus. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad šioje administracinėje byloje ginamos teisės pažeidimą jis sieja tik su vienu (pažymėtina, kad ne vieninteliu), jo manymu, nepagrįstu ir neteisingu skundžiamo atsakovo sprendimo motyvu – išvada, kad Pirkimo specifikacija (kalbant apie jos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus) parengta vieninteliam gamintojui. Šios atsakovo išvados nepagrįstumą pareiškėjas sieja su tuo, kad ją darydamas, atsakovas, pažeisdamas Taisyklių 9.3 ir 13 punktus (šiuose punktuose kalbama apie būtinumą, vertinant pirkimą, surinkti visą reikalingą informaciją tiek iš perkančiosios organizacijos, tiek iš kitų institucijų ar asmenų), neišreikalavo iš jo (jo turimos) informacijos, patvirtinančios, jog keletas gamintojų gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius ginčo viešojo pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, darydamas pareiškėjo skundžiamą išvadą, atsakovas nurodė, kad pagrindu ją daryti laikytina „aplinkybė, kad šiuos Pirkimo specifikacijos reikalavimus formaliai atitiko tik UAB „Interlux“ pasiūlymas ir perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad kiti gamintojai (tiekėjai) gali pateikti jodo I-125 šaltinius, detaliai ir tiksliai atitinkančius Pirkimo specifikacijos 77.3 ir 78.3 punktų reikalavimus“.

Vertindama pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį tuo aspektu, ar ji pažeidė ABTĮ tvarka ginamas pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas, nepaisydamas asmens subjektyvaus įsitikinimo dėl savo teisių ar įstatymų ginamų interesų pažeidimo fakto buvimo, turi atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Iš aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tiesioginiai viešojo administravimo teisiniai santykiai susiklostė tik tarp trečiojo suinteresuoto asmens (perkančiosios organizacijos) ir atsakovo (viešojo administravimo subjekto). Pareiškėjas nebuvo šių santykių dalyviu. Atsakovo sprendimas, įpareigojantis trečiąjį suinteresuotą asmenį nutraukti pirkimo procedūras (šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamas 2012-08-13 sprendimas), buvo skirtas konkrečiam subjektui – trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas, nebūdamas nurodytų teisinių santykių dalyvis ir neapskundęs nurodyto atsakovo sprendimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo taikymo požiūriu nepatyrė jokių tiesioginių pasekmių. Jo teigimas, kad paminėta (jo skundžiama) atsakovo išvada gali pakenkti jo dalykinei reputacijai, yra prielaidinio pobūdžio. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu jis (šis teiginys) taip pat negali būti laikomas pakankamu pagrindu teismui konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl pareiškėjo paduoto skundo nepagrįstumo, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka nepatenkinimo, pažymi, jog aplinkybės, kad byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme šalims dalyvaujant ir kad teisės taikymo požiūriu ji nėra sudėtinga, leido apeliaciniam teismui pasinaudoti ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlux“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė