Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-184-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
2A-184-212/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00587-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
AB „Utenos trikotažas“
Trečiasis asmuo
UAB „Adell Reklama“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-184-212/2011Proceso Nr. 2-50-3-00587-2010-3Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieškovės G. S. atstovei adv. Rūtai Andriulevičiūtei,atsakovės AB „Utenos trikotažas“ atstovei adv. Renatai Valiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Utenos trikotažas“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje G. S. ieškinį atsakovui AB „Utenos trikotažas“, trečiajam asmeniui UAB „Adell Reklama“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atsakovei AB „Utenos trikotažas“ tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2004-10-19 sudarė autorinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti ir atlikti vaidmenį atsakovės moteriškų apatinių drabužių foto sesijoje. Užsakovas įsipareigojo nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be Autoriaus sutikimo kitur nei tai numatyta („Utenos trikotažo“ moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinių pagal šią sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Autorinė sutartis buvo nutraukta nuo 2009-10-30, tačiau atsakovė po autorinės sutarties nutraukimo platino moteriškas kelnaites su ieškovės fotografija ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės su iš dalies apnuogintu kūnu. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą kolegų bei verslo partnerių tarpe.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atsakovei tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 210 Lt žyminio mokesčio ir 9,70 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš ieškovės priteisė atsakovės naudai 2 080 Lt už advokato pagalbą ir 18,02 Lt valstybės naudai teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad 2004-10-19 tretysis asmuo (Užsakovas) ir ieškovė (Autorius) sudarė autorinę sutartį, pagal kurią Autorius įsipareigojo sukurti ir atlikti vaidmenį „Utenos trikotažo“ moteriškų apatinių drabužių foto sesijoje. Užsakovas įsipareigojo nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be Autoriaus sutikimo kitur nei tai numatyta (atsakovės moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinį kitiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ieškovė 2008-10-30 trečiąjį asmenį raštu informavo, kad ji nutraukia 2004-10-19 tarp šalių sudarytą autorinę sutartį. Tretysis asmuo dėl autorinės sutarties nutraukimo prieštaravimų ar pretenzijų ieškovei nepareiškė, sutarties nutraukimo nuo 2009-10-30 nelaikė neteisėtu ir jo neginčijo. 2004-10-19 autorinė sutartis nuo 2009-10-30 buvo nutraukta ir nuo šios datos atsakovė ir tretysis asmuo neturėjo teisės naudoti ieškovės atvaizdo fotografijų ant moteriško apatinio trikotažo su iš dalies apnuogintu kūnu. Tačiau atsakovė po autorinės sutarties nutraukimo komerciniais tikslais- atgamino, spausdino bei platino gaminamą produkciją moteriškas kelnaites su ieškovės atvaizdu tikslu gauti ir gaudama pelno. Atsakovė neteisėtai panaudojo ieškovės atvaizdą be jos sutikimo, platindama prekybos tinkle moteriškas kelnaites su ieškovės fotografija ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės su iš dalies apnuogintu kūnu. Atsakovė pagamino ir 2010 m. pradžioje pradėjo platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu. Ieškovė dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei reputacijos pablogėjimą kolegų bei verslo partnerių akyse. Atsakovė pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, pažeisdama CK 1.137 str. 2-3 d. nuostatas, o žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Todėl atsakovei atsiranda atsakomybė, numatyta CK 6.256 str., 6.250 str. Teismas manė, jog ieškovei neturtinė žala, kurią padarė atsakovė vertintina 7 000 Lt ir ji priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Nurodė, kad prašoma 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Taip pat įpareigojo atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atsakovei tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Lt žyminis mokestis. Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 200 Lt advokato pagalbai. Į atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą netrauktina 1 025 Lt suma už advokato pagalbą, nes atsakovei buvo suteiktos advokato teisinės paslaugos iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Ieškovės ieškinys patenkintas 35 procentų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 210 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei priteisė 2 080 Lt iš ieškovės už advokato pagalbą. Atsakovės aiškinimus, kad 2004-10-19 sutartis nebuvo autorinė, kad ji buvo sudaryta neterminuotai, o ieškovė foto sesijos metu jokio kūrinio nesukūrė, atlygį už ieškovės atvaizdo panaudojimą ieškovė gavo, sutartis įvykdyta, todėl jos nutraukti neįmanoma, ieškovės 2008-10-30 pranešimas apie sutarties nutraukimą vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str. 2 d. nuostatomis laikytinas niekiniu, o ieškinys nepagrįstas, teismas laikė neįtikinamais ir juos atmetė, nes prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, kuriais abejoti nėra pagrindo. Ieškovės aiškinimus, kad 2004-10-19 tarp jos ir trečiojo asmens sutartis buvo autorinė, kad ji nuo 2009-10-30 buvo nutraukta ir atsakovas nuo 2009-10-30, neturėdamas teisės naudoti ieškovės atvaizdo, bet jį naudojo, platino moteriškas kelnaites su ieškovės fotografija ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės su iš dalies apnuogintu kūnu, kad ieškovei padaryta neturtinė žala teismas vertino kaip įtikinamais, nes jie paremti byloje surinktais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus pažeidė materialinės teisės normas, kadangi netinkamai kvalifikavo 2004-10-19 sutartį ir nepagrįstai taikė AGTĮ 40 str. 2 d., kuri yra taikoma išskirtinai tik autorinėms sutartims; nepagrįstai ir netinkamai taikant CK normas reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, priteisė iš atsakovės neva patirtą neturtinę žalą, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas. Nurodo, jog ieškovės atvaizdas ant moteriškų kelnaičių pakuočių buvo panaudotas visiškai teisėtai, t. y. turint pačios ieškovės sutikimą. Sutartimi buvo sutarta dėl leidimo naudoti ieškovės atvaizdą, kuris buvo užfiksuotas fotosesijos metu padarytose nuotraukose ir atlygio už atvaizdo panaudojimą, t. y. ieškovė leido naudoti jos atvaizdą ant atsakovės moteriško trikotažo produkcijos pakuočių neterminuotam laikotarpiui. Todėl šiai dienai apeliantė, ženklindama savo trikotažo produkcijos pakuotes fotosesijos metu padarytomis nuotraukomis, elgiasi visiškai teisėtai, nes pati ieškovė yra davusi leidimą tokiam jos atvaizdo panaudojimo. Ieškovė buvo profesionali manekenė, todėl jai pasirašius sutartį tokiomis sąlygomis turėjo būti suvokiama, kad ji neterminuotam laikotarpiui sutiko, jog fotosesijos metu padarytos nuotraukos su jos atvaizdu būtų naudojamos ant apeliantės moteriško trikotažo produkcijos pakuočių. Ieškovės ir teismo argumentai, jog apeliantė naudoja ieškovės atvaizdą be leidimo ir tuo pažeidžia ieškovės teisę į atvaizdą yra visiškai nepagrįsti, ko pasekoje sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovės ieškinys atmestas. Teismas vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo bei galiojimo klausimo nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė, nors apeliantė mano, jog ieškovės vienašališkas sutarties nutraukimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl remiantis CK 1.80 str. 1 d., toks nutraukimas yra niekinis, negalioja ab initio, o teismas tai turėjo konstatuoti ex officio. Mano, kad sutartis negali būti laikoma autorine sutartimi, nes ieškovė atlygintinai leido neterminuotai naudoti jos atvaizdą ant apeliantės produkcijos pakuočių. Atsižvelgiant į AGTĮ 2 str. 2 d., 19 d. ir 4 str. 1 d., ieškovė fotosesijos metu jokio kūrinio, kuris būtų laikomas sutarties objektu nesukūrė ir neatliko, sutartis negali būti laikoma autorine sutartimi, todėl jai negalėjo būti taikomos AGTĮ nuostatos. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išskirtinai autorinių sutarčių vienašališką nutraukimą. Ieškovė jokių autorinių teisių į fotosesijos metu padarytas nuotraukas neturėjo, todėl laikytina, kad sutarties pagrindu ieškovė neperleido turtines teises į fotosesijos metu padarytas nuotraukas, tačiau atlygintinai davė neterminuotą leidimą ant apeliantės moteriško trikotažo produkcijos pakuočių naudoti fotosesijos metu padarytas nuotraukas su jos atvaizdu. Todėl sutartis kvalifikuotina ne kaip autorinė, o kaip sutartis dėl ieškovės leidimo naudoti jos atvaizdą ir atvaizdo naudojimo sąlygų ir tokiai sutarčiai negali būti taikomas AGTĮ. Nurodo, jog sutartis buvo visiškai įvykdyta, todėl jos nutraukti nebuvo jokios teisinės galimybės. Sutarties pagrindu ieškovė neterminuotam laikotarpiui sutiko, kad fotosesijos metu padarytos nuotraukos su jos atvaizdu būtų naudojamos ant apeliantės moteriško trikotažo produkcijos pakuočių, o už tai ieškovei buvo sumokėtas vienkartinis atlygis. Sutartis pagal savo pobūdį nėra tęstinio vykdymo, todėl jos nutraukti nebuvo galima, nes ji buvo pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Ieškovės vienašalis sandoris – sutarties nutraukimas – laikytinas niekiniu, nes ieškovė nutraukė jau įvykdytą sutartį. Be to, sutartis iš esmės nebuvo pažeista, todėl laikytina, jog sutartis vienašališkai nutraukta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nustačius, kad sutartys vienašališkai gali būti nutraukiamos tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Tiek ieškovė, tiek teismas tariamą ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą sieja su sutarties galiojimu, t. y. iki tariamo sutarties nutraukimo, o tai patvirtina, jog sutartimi buvo susitarta ne dėl autorinių teisių perleidimo, o dėl leidimo naudoti ieškovės atvaizdą. Todėl sutartis nėra autorinė ir negalėjo būti nutraukta AGTĮ 40 str. 2 d. pagrindu, o apeliantė negalėjo būti laikoma pažeidusia ieškovės teisę į atvaizdą. Priešingas sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas visiškai nepateikė jokių motyvų, kodėl ieškovei buvo priteista būtent 7 000 Lt dydžio neturtinė žala. Toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Iš apeliantės teismas negalėjo priteisti nuostolius, nes jos veiksmai buvo teisėti, t. y. fotosesijos metu padarytos nuotraukos ant pakuočių naudojo visiškai teisėtai. Be to, ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, todėl teismas neturėjo priteisti neturtinės žalos. Mano, kad ieškovės bendro pobūdžio teiginiai apie neva patirtą neturtinę žalą, kurie nebuvo paremti jokiais įrodymais, negalėjo būti laikomi pakankamu įrodymu, jog ieškovė apskritai patyrė neturtinę žalą. Ieškovė pasirašiusi sutartį tiksliai žinojo kur jos atvaizdas bus naudojamas, nuotraukos darytos specialiai tam tikslui ir jos darytos profesionalaus fotografo, jose nėra jokių ieškovę žeminančių vaizdų, todėl teiginiai apie patirtą žalą yra visiškai nepagrįsti. Pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovė pateikė tik 2008-10-30, t. y. praėjus 4 metams po sutarties sudarymo. Iki tol jokių dvasinių išgyvenimų dėl nuotraukų su jos atvaizdu naudojimo ant apeliantės produkcijos pakuočių nepatyrė, todėl ieškovė jokios neturtinės žalos nėra patyrusi ir šiai dienai. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė 7 000 Lt neturtinę žalą, nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio bylose dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Mano, jog teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., todėl sprendimas turėtų būti panaikintas vadovaujanti CPK 329 str. 2 d. 4 p., nes sprendime nėra pasisakyta dėl pagrindinių bylos faktinių aplinkybių ir teisinių aspektų, teismas nepateikė jokių motyvų, teisinės argumentacijos, kodėl apeliantės argumentai yra neįtikinami, t. y. kodėl 2004-10-19 sutartis nelaikytina sutartimi dėl teisės į atvaizdą panaudojimo, o yra laikytina autorine sutartimi. Mano, jog tinkamas 2004-10-19 sutarties kvalifikavimas turi esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-10 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas įrodymais ir teisės normomis, todėl turi būti atmestas, o teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neteisėtai naudojo ieškovės atvaizdą ant apatinių moteriškų kelnaičių pakuočių. Ieškovė raštu įspėjo trečiąjį asmenį dėl 2004-10-19 autorinės sutarties nutraukimo ir tretysis asmuo nepareiškė dėl to jokių pretenzijų bei neginčijo ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir tokio veiksmo teisėtumo. Atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovė yra profesionali manekenė, nes ieškovė niekada nebuvo profesionali manekenė ar fotomodelis ir nesivertė tokia veikla. Įrodymų dėl profesionalės manekenės apeliantė nepateikė, todėl teismas pagrįstai nesirėmė apeliantės argumentais dėl ieškovės profesinės veiklos ir nesivadovavo apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nebuvo tapati civilinei bylai. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovė negalėjo vienašališkai nutraukti autorinės sutarties, o tokį sandorį teismas turėjo pripažinti niekiniu, kadangi sutarties šalys susitarė sukurti teisinius santykius ir savo susitarimą įgyvendino sudarydami 2004-10-19 autorinę sutartį. Apeliantė nėra nuosekli ir nurodo skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius vienašalio sutarties nutraukimo negaliojimo pagrindus, kadangi vienu metu teigia, jog sutartis galėjo būti nutraukta tik CK 6.217 str. pagrindu, o kitu metu – sutartis negalėjo būti nutraukta, nes ji jau yra įvykdyta. Apeliantės argumentai dėl sutarties esmės ir tikslo atmestini, nes ji nėra ir nebuvo sutarties šalimi. Byloje nėra ginčo tarp sutarties šalių, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi visi atsakovės samprotavimai dėl 2004-10-19 sudarytos sutarties šalių valios, ketinimų bei sutarties esmės. Nesutinka su apelianto argumentais, jog sutartis yra neterminuotas ir negali jai būti taikomas ATGTĮ, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš ieškovei sumokėto atlyginimo pagal autorinę sutartį buvo išskaičiuota 15 proc. dydžio pajamų mokestis. Be to, ieškovė 2003, 2004, 2005 ir 2006 metais dirbo autorinių sutarčių pagrindu ir atliko vaidmenis įvairiose televizijos kūriniuose, kūrė choreografines kompozicijas, režisūrinius scenarijus, scenografines kompozicijas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė piktnaudžiavo teise ir pažeidė CK 1.137 str. 2-3 d., kadangi atsakovė pakartotinai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai naudojo ieškovės atvaizdą be jos sutikimo. Teismas tinkamai įvertino neteisėtus apelianto veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą bei aiškiai išreikštą valią dėl jos atvaizdo tolimesnio naudojimo po 2009-10-30, apeliantės neteisėtų veiksmų pakartotinį pobūdį, apimtį, tikslą iš neteisėtos veiklos gauti tikslą padidinus produkcijos pardavimų apimtis panaudojus ieškovės atvaizdą, ieškovės patirtą pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, neigiamą šeimos narių įvertinimą, reputacijos pablogėjimą kolegų bei verslo partnerių akyse. Nurodytas aplinkybes patvirtino teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, todėl teismas tinkamai nustatė žalos dydį ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo sprendime išdėstyti pakankami motyvai, kurių pagrindu teismas iš dalies patenkino ieškinį, nurodytos nustatytos teisės normos, kurių pažeidimus konstatavo teismas ir kurių pagrindu atsakovei atsirado prievolė atlyginti ieškovei žalą. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir teisės normas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 4 p. įvardytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias autorių teisių gynimą pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176-185 straipsniai), netinkamai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui faktines aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo. Reikalavimą AB „Utenos trikotažas“ grindė CK 2. 22, 6. 249, 6. 256 straipsnių ir 2004-10-19 autorinės sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu UAB „Adell Reklama“ pagrindais. Nurodė, kad 2004-10-19 autorinę sutartį nutraukė nuo 2009-10-30, todėl atsakovė neteisėtai naudoja jos atvaizdą moteriško trikotažo produkcijos pakuotėse. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad atsakovė AB „Utenos trikotažas“ ir tretysis asmuo UAB „Adell Reklama“ 2004-02-09 vieneriems metams sudarė Sutartį Nr. 04-02-09. Pagal šią sutartį tretysis asmuo, veikdamas atsakovės sąskaita ir interesais įsipareigojo organizuoti reklamines kompanijas, akcijas, susijusias su Kliento (atsakovės) firmos vardo ar paslaugų reklama (b. l. 62-67). Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, UAB „Adell Reklama“ 2004-10-19 sudarė autorinę sutartį su ieškove. Pagal šią sutartį tretysis asmuo (Užsakovu) užsakė, o ieškovė (Autorius) įsipareigojo iki 2004-10-22 sukurti ir atlikti vaidmenį „Utenos trikotažo“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje. Šalys susitarė, kad visi „Autoriaus“ (ieškovės) kūriniai po apmokėjimo tampa „Užsakovo“ (UAB „Adell Reklama“) nuosavybe (b. l. 8). Tretysis asmuo įsipareigojo nenaudoti suskurto vaidmens medžiagos, be „Autoriaus“ (ieškovės) sutikimo kitur nei tai numatyta („UT“ moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinį pagal šią sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Jeigu „Užsakovo“ nepatenkina atlikto darbo kokybė, sutartis su „Autoriumi“ gali būti nutraukta(sutarties 1.3 p.).

Šalys 2004-10-22 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame konstatavo, jog vaidmens sukūrimas „Utenos trikotažo prekybos“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje, numatytas pagal 2004-10-19 autorinę sutartį, atliktas kokybiškai ir laiku. Autorius, ieškovė G. S. kūrinį pridavė UAB „Adell Reklama“, o pastaroji kūrinį priėmė, nurodant, kad kūrinys bus (buvo) panaudotas UAB „Adell Reklama“ ekonominėje veikloje pagal autorinėje sutartyje numatytas sąlygas (b. l. 117). Atsakovė patvirtino, kad už šį darbą jai buvo sumokėta 600 Lt.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai ir įsipareigojimai, o autorinė sutartis, sudaryta su UAB „Adell Reklama“ 2004-10-19 pasibaigė 2004-10-22, pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovės atvaizdo panaudojimo terminas sutartyje nenustatytas, todėl jos 2008-10-30 pranešimas UAB „Adell Reklama“ dėl 2004-10-19 autorinės sutarties nutraukimo (b. l. 9) jokios įtakos jau pasibaigusiai sutarčiai neturėjo, nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių atsakovei.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės ir trečiojo asmens 2004-10-19 sudarytą sutartį, kuri, nors ir pavadinta autorine, negali būti laikoma autorine sutartimi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) prasme.

ATGT įstatymas reglamentuoja, kad atlikėjas – tai aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. Autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 2 str. 2 d., 4 str. 1 d.). Įstatymas išskiria fotografijas, kaip galinčias būti autorių teisių apsaugos objektu (ATGTĮ 4 str. 2 d. 8 p.). Įstatymas autorių teisių objektu laiko ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatą, kuris yra išreikštas objektyvia forma.

Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties negalima traktuoti kaip autorinės ir taikyti jai ATGTĮ nuostatas. ATGT įstatymas nustato, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas, nelaikomos autorinėmis sutartimis (ATGTĮ 39 str.).

Pagal 2004-10-19 autorinę sutartį ieškovė iš esmės atliko modelio darbą, pozavo užsakovui už atlygį ir sutiko, kad sukurta medžiaga bus naudojama tik ant AB „Utenos trikotažas“ moteriško trikotažo produkcijos pakuočių. Norėdamas naudoti sukurtą medžiagą kitur, tretysis asmuo turėjo gauti ieškovės sutikimą. Pagal šią sutartį ieškovė turtinių teisių niekam neperdavė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sukurta medžiaga (reklaminė fotonuotrauka) buvo panaudota ne pagal sutartį. Ieškovės ir atsakovės 2008-11-21 susitarimas (b. l. 10) visiškai nesusijęs su šiuo ginču ir 2004-10-19 sutartimi, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė šį susitarimą pažeidė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuoja analogišką teismų praktiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-12 nutartys civ. bylose Nr. 3K-7-437/2002; 2003-02-24, Nr. 3K-3-294/2003; 2010-12-20, Nr. 3K-3-536/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2002 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-437/2002 nurodė, kad sutikimo paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį (fotografiją), kuriame pavaizduotas kitas asmuo, nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą. Pažymėjo, kad manekenė (modelis) yra asmuo, kuris parduoda savo teisę į atvaizdą už tam tikrą atlyginimą. Pozavimas yra manekenės profesinė veikla, kuria ji siekia pelno, todėl manekenės ir fotografo bei kitų asmenų tarpusavio santykiai kvalifikuotini kaip komerciniai santykiai. Profesionalios manekenės, žinančios, kokiu tikslu ji fotografuojasi (pavyzdžiui, atitinkamo gaminio reklamai), sutikimo pozuoti ir pozavimo už atlyginimą faktas, jeigu nėra tolimesnius šalių veiksmus apibrėžiančio susitarimo, reiškia, jog ji sutinka, kad jos atvaizdas toje konkrečioje nuotraukoje būtų panaudotas tam tikriems komerciniams tikslams.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nebuvo profesionali manekenė, tačiau iš esmės atliko manekenės (pozuotojos) darbą, t. y. fotografavosi žinodama, jog jos atvaizdas bus panaudotas ant AB „Utenos trikotažas“ moteriško trikotažo produkcijos pakuočių, t. y. konkretaus gamintojo prekės reklamai. Ieškovė pagal sudarytą sutartį buvo pozuotoja ir ATGTĮ prasme neatliko jokio literatūros ar meno kūrinio, už atliktą darbą gavo atlyginimą ir kitų sąlygų sutartyje (pvz., kad atvaizdas bus naudojamas ribotą laiką) nenurodė, todėl negali reikalauti, kad atsakovė nenaudotų jos atvaizdo ant gaminių pakuočių (CK 6. 193 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė reikalavimus grindė ir CK 2. 22 straipsnio pagrindu, teigdama, jog atsakovė pažeidė jos teisę į atvaizdą. Ši teisės norma įtvirtina, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2. 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jau minėta, kad atsakovei ieškovės sutikimo dėl jos atvaizdo naudojimo ant moteriško trikotažo produkcijos pakuočių nereikėjo, todėl ir šiuo pagrindu ieškovės reikalavimai atsakovei nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Utenos rajono apylinkės teismas 2010-12-10 sprendime išdėstė savo motyvus, kurių pagrindu ieškinį tenkino. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo 2004-10-19 autorinę sutartį, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir plačiau neargumentavo savo išvadų dėl įstatymo taikymo, nėra pagrindas teigti, jog teismo sprendimas yra be motyvų.

Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, (CPK 93 str. 4 d.). Apeliacinis skundas apmokėtas 343 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 186). Iš byloje esamų mokėjimo dokumentų matyti, kad už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 1 240,25 Lt, o apeliacinės instancijos teisme 3 16,25 Lt (b. l. 123-131, 204-205). Šios sumos neviršija įstatymo nustatytų kriterijų (CPK 98 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos iš antrosios šalies priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 79, 93, 98 str.). Iš ieškovės taip pat priteisiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 32 Lt (b. l. 2, 203, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

G. S. ieškinį atsakovei AB „Utenos trikotažas“, trečiajam asmeniui UAB „Adell Reklama“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, atmesti.

Priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 416,50 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiolika litų 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, 343 Lt (tris šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio AB „Utenos trikotažas“, įm. k. (duomenys neskelbtini), bei 32 Lt (trisdešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė