Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-02-24 · Civilinė byla Nr. e2SP-271-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
e2SP-271-984/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00129-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
UAB „General Financing“, J. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-271-984/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00129-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.17; 3.2.7.1 (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasNUTARTIS2017 m. vasario 24 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „General Financing“ ir J. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai UAB „General Financing“ ir J. A. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti pareiškėjų 2017 m. sausio 30 d. taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkertą kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“; 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija Nr.A3-103 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Įmonių bankroto įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų taikymo“), kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 straipsniai).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktą taikos sutartį ir nustatė, kad taikos sutartis prieštarauja CK 6.983 straipsnio nuostatoms.

Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, kad klientas (skolininkas) privalo sumokėti bendrovei einamąjį įsiskolinimą, mokant įmokas toliau pagal sutarties grafiką, o 9 punkte numatė, kad jeigu klientas ilgiau nei 10 (dešimt) kalendorinių dienų praleidžia bet kurį iš šios sutarties 3 ar 4 punkte numatytą mokėjimo terminą, bendrovė turi teisę iš kliento reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį (6007,09 eur), bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 6007,09 eur (iš jų 22,46 eur delspinigių) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki taikos sutarties visiško įvykdymo, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis. Taigi, Sutarties 9 punkto nuostata rodo, kad pareiškėjai neužkerta kelio kilti teisminiam ginčui ateityje, reikalaujant sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, kurią sudaro nesumokėtos įmokos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 6007,09 eur, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki taikos sutarties visiško įvykdymo. Be to, pareiškėjai nenurodo, iš ko susidaro 6007,09 eur suma, kai Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, jog skolininko skola sudaro tik 667,03 eur, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neišsprendė tarpusavio ginčo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 5 punktu, UAB „General Financing“ įsipareigoja nurašyti skolininkui 22,46 eurų delspinigius, jeigu skolininkas padengs 4 punkte nurodytas įmokas pagal grafiką. Tokia sutarties nuostata yra sąlyginė ir neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų, todėl negali būti tvirtinama.

Taikos sutarties 10 ir 11 punkto nuostatos taip pat yra sąlyginės, o tai neatitinka CK 6.983 straipsnio nuostatų, kadangi nustatant skolininko įsipareigojimus, esant tam tikrai sąlygai arba iš naujo skaičiuojant palūkanas, kyla grėsmė iškilti naujam ginčui. Tuo tarpu, taikos sutartis turi būti aiški, kad jos pagrindu, šaliai nevykdant jos sąlygų, būtų galima išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio vykdymo (CK 6.983 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas pareiškėjų taikos sutarties sąlygas, teismas netvirtina jų taikos sutarties.

Šalims išaiškintina, kad gali tartis nauja taikos sutartimi ir kreiptis į teismą dėl jos sąlygų tvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų UAB „General Financing“ ir J. A. prašymo dėl jų 2017 m. sausio 30 d. Taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Katinienė