Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-1910/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2-1910/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02629-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Trečiasis asmuo
M. I., M. K., J. Š., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Macrofinance“
Atsakovas
T. G.
Civilinė byla Nr. 2-1910/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02629-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens M. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1550-881/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios reklamos kūrėjų asociacijos „TNT Services“ ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. K., M. I., J. Š., J. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Macrofinance“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojanti reklamos kūrėjų asociacija „TNT Services“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 266 108,75 Lt žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi už neatvykimą į teismo posėdį tretiesiems asmenims M. I. ir M. K. skyrė po 1 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. protokoline nutartimi trečiųjų asmenų M. I. ir M. K. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Apie 2014 m. birželio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį tretiesiems asmenims pranešta CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, be to, trečiajam asmeniui M. I. šaukimas į teismo posėdį taip pat išsiųstas jo nurodytu adresu, tačiau tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko ir apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Kadangi tretiesiems asmenims už neatvykimą į teismo posėdį jau buvo skiriamos baudos (už neatvykimą į 2014 m. kovo 5 d. parengiamąjį teismo posėdį), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti maksimalią 1 000 Lt baudą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo M. I. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nėra gavęs jokio šaukimo į teismo posėdį, taip pat nutarties dėl baudos skyrimo. Mano, kad maksimalios baudos skyrimas prieštarautų ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi trečiojo asmens M. I. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas vieną kartą jau panaikino trečiajam asmeniui skirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis). Taigi, apie tai, kad yra įtrauktas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ir jo dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, trečiasis asmuo žinojo, tačiau greitu bylos išnagrinėjimu nesirūpino (CPK 7 str. 2 d.), nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo (priešingu atveju būtų žinojęs apie 2014 m. birželio 17 d. posėdį) (CPK 42 str. 5 d., 47 str. 2 d.), paties nurodytu adresu teismo išsiųstų procesinių dokumentų (įskaitant šaukimą į 2014 m. birželio 17 d. posėdį) neatsiėmė ir jokių svarbių neatvykimą į posėdį pateisinančių priežasčių nenurodė (ir neįrodė) (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Trečiasis asmuo M. I. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi paskirtą baudą, o nusprendus, jog bauda skirta pagrįstai – sumažinti jos dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismas tiek raštiškai, tiek telefonu buvo informuotas, kad apeliantas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, niekada neprašė įtraukti jo į bylą suinteresuotu asmeniu bei nėra gavęs jokio šaukimo į teismo posėdžius, prašė bylą nagrinėti apeliantui nedalyvaujant teismo nuožiūra. Nagrinėjama byla ir jos išsprendimas nėra jokiu įmanomu būdu susiję su apelianto teisėmis ir pareigomis. Suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas tik remiantis atsakovo ir jo atstovo prašymais (be jokio kito faktinio ar juridinio pagrindo), siekiančiais tikslingai vilkinti bylos nagrinėjimo procesą ir į jį įtraukiant ne tik apeliantą, bet ir kitus su byla nesusijusius asmenis. Vilniaus apygardos teismas informuotas, kad apeliantas šiuo metu gyvena ne Vilniuje, todėl dalyvavimas teismo posėdžiuose sukeltų neigiamas materialines pasekmes apelianto atžvilgiu, o šių išlaidų atlyginimo klausimo teismas neišsprendė. Didžiausios CPK 247 straipsnyje numatytos baudos paskyrimas (1 000 Lt) prieštarauja ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principams, taip pat teismų praktikai (byla Nr. 2S-1119-264/2013, byla Nr. 1140/2012 ir kt.).

Atsiliepimas

Ieškovas bankrutuojanti reklamos kūrėjų asociacija „TNT Services“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo teismo posėdžiuose ne kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto procedūrų vienas pagrindinių tikslų – kuo greičiau jas užbaigti. Teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi kartą jau skyrė apeliantui baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Apeliantas, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą, buvo įsipareigojęs į kitą posėdį atvykti ir pateikė savo kontaktinį adresą, todėl teismas baudą panaikino. Apeliantas į 2014 m. birželio 17 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ir vėl neatvyko, jo nurodytu kontaktiniu adresu dokumentų įteikti nepavyko. Atskirajame skunde nenurodytos jokios svarbios priežastys, dėl kurių būtų galima pateisinti apelianto neatvykimą į 2014 m. birželio 17 d. teismo posėdį. Apeliantas sąmoningai neatvyksta į teismo posėdžius motyvuodamas tik tuo, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, didina bylinėjimosi kaštus ir trukdo teismo darbui.

Atsiliepimas

Atsakovas T. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. ir 2014 m. liepos 14 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu panaikinti teismo nutartimi apeliantui paskirtą baudą. Apeliantas į bylą įtrauktas teismui patenkinus atsakovo pateiktą prašymą, nes byloje priimtas teismo sprendimas galimai darys įtaką apelianto teisėms ir pareigoms. Apelianto teiginiai, kad jis nėra gavęs šaukimų į teismo posėdžius, nėra įrodyti bei neatitinka byloje surinktų duomenų. Teismo šaukimai apeliantui įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka, todėl jam apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą buvo žinoma. Apeliantui taip pat buvo žinoma ir apie tai, kad jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, tačiau jis sąmoningai ir tikslingai vengia juose dalyvauti, neteikia procesinių dokumentų, vengia priimti jam siunčiamus dokumentus. Teismo nutartimi bauda apeliantui paskirta tinkamai ir pagrįstai, šios baudos panaikinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens (apelianto) prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, o tai taikytina ne tik ieškovui ir atsakovui, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims inter alia tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Pagal CPK 247 straipsnio 3 dalį, kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi apeliantui už neatvykimą į 2014 m. birželio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį skyrė 1 000 Lt baudą. Apeliantui padavus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi jį atmetė, konstatuodamas, kad vieną kartą už neatvykimą į teismo posėdį apeliantui jau panaikino skirtą baudą; apeliantas žinojo, kad yra įtrauktas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ir jo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu; greitu bylos išnagrinėjimu nesirūpino; paties nurodytu adresu teismo išsiųstų procesinių dokumentų neatsiėmė bei nenurodė jokių svarbių neatvykimą į posėdį pateisinančių priežasčių. Apeliantui padavus atskirąjį skundą, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 19 d. pagrįstai apeliantui paskyrė 1 000 Lt baudą bei ar buvo pagrindas ją panaikinti ar sumažinti 2014 m. liepos 14 d. nutartimi.

Apeliantas teigia, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, niekada neprašė įtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu, nėra gavęs šaukimo į teismo posėdžius, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo nuožiūra, be to, gyvena ne Vilniuje, todėl dalyvavimas teismo posėdžiuose sukeltų neigiamas materialines pasekmes jo atžvilgiu, o šių išlaidų atlyginimo klausimas neišspręstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai neleidžia vertinti baudos paskyrimą nepagrįstu ar neteisėtu, taip pat nėra pripažintini pakankamu pagrindu jos panaikinimui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2014 m. birželio 17 d., įteiktas CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Taip pat apeliantui į minėtą posėdį išsiųstas ir šaukimas jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bet iš grįžusios siuntos matyti, kad apeliantas teismo siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Tačiau tai, kad jam buvo žinoma apie vyksiantį parengiamąjį posėdį, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria apeliantui panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta bauda, ir kurioje nurodyta apie 2014 m. birželio 17 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Tai, kad teismas yra pripažinęs apelianto dalyvavimą būtinu, apeliantui buvo žinoma ne tik iš viešai paskelbtų teismo pranešimų, bet ir iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties skirti už neatvykimą į teismo posėdį apeliantui baudą, dėl kurios panaikinimo apeliantas buvo kreipęsis į teismą. Be to, apeliantas atskirajame skunde ir pats nekvestionuoja, kad jam buvo žinoma apie 2014 m. birželio 17 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį ir apie jo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimą būtinu. Todėl ta aplinkybė, kad jam tiesiogiai nebuvo įteiktas šaukimas, nereiškia, jog apeliantui nebuvo žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir laikytina svarbia ne(at)vykimo į teismo posėdį priežastimi.

Apeliantas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. protokoline nutartimi, o 2013 m. gruodžio 30 d. protokoline nutartimi apelianto dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Kiekvienu atveju dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, jų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu teismas turi teisę spręsti ir sprendžia individualiai. Minėta, kad apie šiuos teismo priimtus procesinius sprendimus apeliantui buvo žinoma. Šalies (trečiojo asmens) pareiga atvykti į teismo posėdį, kai jos (jo) dalyvavimas pripažintas būtinu, yra nekvestionuotina (CPK 18 str.). Todėl apelianto subjektyvi nuomonė, kad jis bylą įtrauktas nepagrįstai, neturi jokio suinteresuotumo jos baigtimi, nėra pagrindas nevykdyti teismo nutarties, kuria jo dalyvavimas pripažintas būtinu, taip pat ir nėra pagrindas neatvykimą į teismo posėdį pripažinti pateisinamu svarbiomis priežastimis.

Įstatymas nenumato, kad neatvykimas į teismo posėdį gali būti siejamas su tam tikra turtine padėtimi. Todėl tai bendrąja prasme negali būti laikoma pateisinama neatvykimo priežastimi, o šiuo atveju įvertintina ir tai, kad atvykimas į teismo posėdį iš Kauno į Vilnių ir nėra susijęs su žymiomis piniginėmis išlaidomis. Įstatymas nenumato užstato įnešimo trečiųjų asmenų dalyvavimui teismo posėdyje užtikrinti. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi iš esmės visas, išskyrus tam tikras išimtis, šalies procesines teises ir pareigas (CPK 47 str. 2 d.), visos įrodytos patirtos šalių (trečiųjų asmenų) būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos CPK nustatyta tvarka gali (ir turi) būti paskirstomos ir atlyginamos išnagrinėjus bylą iš esmės priklausomai nuo bylos baigties (CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad neatvykimas į teismo posėdį gali būti pateisinamas jo suinteresuotumu nepatirti išlaidų. Beje, savo sunkios turtinės padėties, kuri lemtų jo negalėjimą atvykti, apeliantas neįrodo (ir neteigia), juo labiau, kai apeliantas pats nurodo daug keliaujantis.

Taigi, pripažintina, kad apeliantas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pagrįstai pritaikė įstatyme nustatytą sankciją, t. y. skyrė piniginę baudą (CPK 247 str. 2, 3 d. d.). Atskirojo skundo argumentai kitokiai išvadai pagrindo neteikia.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo nusprendus, jog bauda skirta pagrįstai – sumažinti jos dydį, teigdamas, kad maksimalios baudos paskyrimas prieštarauja ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Kaip minėta, apeliantui už neatvykimą į teismo posėdį jau vieną kartą buvo paskirta bauda, kuri apelianto prašymu vėliau 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikinta dėl to, kad jam galėjo būti nežinoma apie teismo posėdį. Taigi, ankstesnė bauda jam buvo panaikinta ne dėl to, kad jau tuomet jo nurodyti teiginiai apie, anot jo, neprivalomą dėl suinteresuotumo neturėjimo dalyvavimą teismo posėdyje, įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįstumą, buvo pripažinti pagrįstais, t.y. pripažinti svarbiomis neatvykimą pateisinančiomis aplinkybėmis, o dėl galimo nežinojimo apie teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju apeliantas, jau ir akivaizdžiai žinodamas apie teismo posėdį, vis tiek neatvyko į teismo posėdį teisindamas neatvykimą vėlgi iš esmės tik savo nesuinteresuotumu bylos eiga, t.y. iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nebuvo pripažinti (ir nepripažįstami) pagrįstais. Minėta, savo turtinės padėties apeliantas neįrodinėja. Todėl apeliacinės instancijos sprendžia, kad pagrindo sumažinti apeliantui paskirtą 1 000 Lt baudą atskirojo skundo motyvais nėra.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, kuria paskirta apeliantui 1 000 Lt bauda, tiek 2014 m. liepos 14 d. nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, yra teisėtos ir pagrįstos, todėl naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį, kuria atmestas prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi paskirtą M. I. 1 000 Lt baudą, palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus