- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1119-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Trečiasis asmuo
- V. A., uždaroji akcinė bendrovė „Jusmila“
- Atsakovas
- V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens V. A. atstovo advokato padėjėjo T. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-80-802/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdauta“ ieškinį atsakovams V. J., M. Ž., tretieji asmenys V. A., uždaroji akcinė bendrovė „Jusmila“, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi trečiojo asmens V. A. atstovui advokato padėjėjui T. R. skyrė 1000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad advokato padėjėjas, žinodamas apie negalėjimą dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje, būdamas informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, data su juo buvo suderinta asmeniškai anksčiau įvykusio posėdžio metu, nesiėmė jokių veiksmų teismą kuo skubiau informuoti, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje, o jo atstovaujamasis be jo vesti bylos nesutiko. Tokiais savo veiksmais advokato padėjėjas sudarė pagrindą bylos nagrinėjimui vilkinti.
Advokato padėjėjas T. R. pateikė teismui prašymą panaikinti teismo paskirtą 1000 Lt baudą. Nurodė, kad jis yra priskirtas nariu į darbo ginčų komisijas ir turi pareigą reguliariai dalyvauti šių komisijų posėdžiuose nagrinėjamose darbo bylose, kurių viena vyko 2013-02-28 13 val. Darbo ginčų komisijos atsakingų atstovų buvo informuotas, jog darbo bylos nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje truks ne ilgiau kaip 30-40 min., tačiau posėdis dėl tą dieną anksčiau pradėtų nagrinėti darbo bylų užsitęsimo prasidėjo bei pasibaigė vėliau nei planuota, o užsitęsus darbo bylos nagrinėjimui, neturėjo galimybės nei išeiti iš bylos nagrinėjimo, nei kaip nors kitaip pranešti teismui apie tai, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi advokato padėjėjo T. R. prašymo dėl baudos, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi, panaikinimo netenkino. Teismas nurodė, kad 2013-02-28 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. A. nurodė, jog skambino T. R. prieš savaitę ir šis jam minėjo, jog į posėdį atvyks, jei spės, todėl T. R., likus mažiausiai savaitei laiko iki teismo posėdžio, numatė galimybę, jog į teismo posėdį gali nespėti, tačiau nesiėmė sąžiningų ir protingų veiksmų apie tai informuoti tiek teismą, tiek ir savo atstovaujamąjį. Kad tiek pačiam atstovui, tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovės atstovui buvo žinoma, kad šis posėdis neįvyks, nes į jį neatvyks adv. padėjėjas, rodo ir tos aplinkybės, kad teisme prieš pat posėdį buvo gautas ieškovės atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nors visuose be išimties iki tol vykusiuose teismo posėdžiuose ieškovo atstovė Ž. J. dalyvavo. 2013-02-28 vykusio teismo posėdžio metu turėjo būti apklausti trečiojo asmens įmonėje, dabar BUAB „Valdauta“ vairuotojais dirbę asmenys, t.y. posėdis buvo numatytas liudytojų parodymų tyrimui. Apie tai žinodamas, trečiojo asmens V. A. atstovas nesiėmė priemonių, kad byla būtų nevilkinama, savalaikiai keičiama numatyta posėdžio data ir apie tai, kad posėdis neįvyks, laiku informuojami dalyvaujantys byloje asmenys. Advokato padėjėjas nepateikė duomenų, prieš kiek laiko jam tapo žinoma apie darbo ginčų komisijos posėdį. Teismas sprendė, jog ypatingai svarbi yra ta aplinkybė, jog netgi žinodamas, kad prieš pat numatytą teismo posėdį jis turi ir kitokių pareigų, atstovas nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą ar savo atstovaujamąjį, kad įvykus nenumatytam užtrukimui, byloje būtų padaryta pertrauka iki į posėdį galės atvykti atstovas, kas būtų leidę dalyvaujantiems asmenims sutaupyti lėšas, jų patirtas dėl vykimo į teismo posėdį iš kitų miestų bei laiko gaišimo, o numatytasis teismo posėdis, nors ir kiek vėliau, visgi būtų įvykęs. Teismas sprendė, kad įvertinant tai, jog byla nagrinėjama jau labai ilgą laiką bei tai, kad trečiojo asmens V. A. atstovas advokato padėjėjas T. R., žinodamas apie negalėjimą dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nesiėmė jokių veiksmų teismą kuo skubiau informuoti, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje arba į jį vėluos, darė išvada, jog advokato padėjėjas T. R. pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su teismu, nesirūpino greitesniu bylos nagrinėjimu, veikė prieš proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, posėdis dėl jo kaltės (nes jo atstovaujamasis nesutiko be atstovo vesti bylą) neįvyko be svarbių pateisinamų priežasčių, todėl pagrindų naikinti atstovui paskirtą baudą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiojo asmens V. A. atstovas advokato padėjėjas T. R. atskiruoju skundu (b. l. 18-1) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad trečiojo asmens V. A. atstovo advokato padėjėjo T. R. elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Apeliantas 2013 m. vasario 28 d. 13:00 val. numatytame darbo bylos nagrinėjime, kaip darbo ginčų komisijos narys, dalyvavo pirmą kartą, todėl neturėjo praktinės patirties ir žinių dėl darbo ginčų komisijose nagrinėjamų darbo bylų posėdžių trukmės ir kitų ypatumų. Pareiškėjas žinodamas, kad tą pačią dieną yra paskirtas ginčo civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, su darbo ginčų komisijos atsakingais atstovais iš anksto telefonu aiškinosi kiek vidutiniškai trunka darbo bylų posėdžiai ir buvo informuotas, kad darbo bylos nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje truks ne ilgiau kaip 30-40 minučių. Todėl apeliantas buvo įsitikinęs, kad jis laiku atvyks į civilinės bylos nagrinėjimą Marijampolės rajono apylinkės teisme, kadangi darbo bylos nagrinėjimas vyko kelios minutės kelio pėsčiomis nuo teismo pastato vietos.
2. Teismo išvada kad tiek pačiam atstovui, tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovės atstovui buvo žinoma, kad šis posėdis neįvyks, nes į jį neatvyks adv. padėjėjas, nes teisme prieš pat posėdį buvo gautas ieškovės atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apskritai yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi paremta vien tik teisėjos subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis. Apelianto žiniomis, ieškovo atstovė posėdžio dieną sirgo ir negalėjo dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, todėl neaišku, kokiu pagrindu teisėja susidarė tokią nuomonę.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žinodamas, jog prieš pat numatytą teismo posėdį jis turi ir kitokių pareigų, atstovas nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą ar savo atstovaujamąjį, kad įvykus nenumatytam užtrukimui, byloje būtų padaryta pertrauka iki į posėdį galės atvykti atstovas. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad nekils jokių problemų dėl jo galimybių dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime teisme. Apeliantas objektyviai negalėjo žinoti, todėl ir nežinojo, kad negalės dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, priešingu atveju, jis būtų ėmęsis reikalingų veiksmų tam, kad tinkamai atlikti savo, kaip advokato padėjėjo, pareigas tiek atstovaujamajam, tiek teismui, tiek kitiems ginčo civilinės bylos dalyviams. Apeliantas neatvyko ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių pateisinamų priežasčių (aplinkybių), nepriklausančių nuo jo valios.
3. Teismas nevykdė jam imperatyviai nustatyto reikalavimo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir apeliantui pritaikė teisinę atsakomybę ne pagal tą CPK straipsnį, pagal kurį privalėjo, todėl paskyrė nepagrįsto ir neprotingo dydžio baudą, tokiais savo veiksmais pažeidžiant apelianto turtines teises. Būtent CPK 247 straipsnis reglamentuoja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, todėl teismas skirdamas apeliantui baudą už neatvykimą į teismo posėdį turėjo vadovautis šiuo straipsniu, o ne CPK 95 straipsniu. Todėl teismas apeliantui skyrė maksimalią baudą, nors teismo nuobauda buvo skiriama pirmą kartą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens atstovo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Pagal CPK 247 straipsnio 3 dalį iki 1 000 Lt bauda gali būti skiriama tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovams, kurie neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į posėdį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi trečiojo asmens V. A. atstovui advokato padėjėjui T. R. skyrė 1000 Lt baudą, už tai, kad jis į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, nors likus mažiausiai savaitei iki teismo posėdžio, numatė galimybę, jog į teismo posėdį gali nespėti atvykti, tačiau nesiėmė sąžiningų ir protingų veiksmų apie tai informuoti teismą ir savo atstovaujamąjį. Advokato padėjėjas apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, 2013 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu (b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei motyvais.
Apeliantas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat dokumentų, pateisinančius savo neatvykimą. Trečiasis asmuo V. A. nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama be jo atstovo, todėl teismas negalėjo nagrinėti bylą apeliantui nedalyvaujant ir turėjo pagrindą jam skirti baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad apeliantas neatvyko ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, vertintini kritiškai, nes jo nurodytos neatvykimo į teismą priežastys (dėl užimtumo Darbo ginčų komisijos posėdyje, kaip ir visuose kituose posėdžiuose) nepripažintina neatvykimą pateisinančia priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiojo asmens atstovo netinkamo jam kaip atstovui nustatytų procesinių teisių ir pareigų vykdymo (CPK 247 str. 3 d.). todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindo paskirtos nuobaudos nenaikinti dėl padaryto pažeidimo (CPK 247 str. 2 d.).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė teisinę atsakomybę ne pagal tą civilinio proceso kodekso straipsnį, todėl paskyrė nepagrįsto ir neprotingo dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas baudą apeliantui paskyrė vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, kurio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat nepakanka duomenų, kad jis veikė nesąžiningai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti apeliantui baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Minėta, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovams, kurie neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda (CPK 247 str. 3 d.). LITEKO duomenimis nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai iki 2013-02-28 posėdžio buvo atidėti 3 kartus dėl įvairių priežasčių, nesusijusių su trečiojo asmens ar jo atstovo neatvykimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisiamos priežasties pirmą kartą, todėl jam skirta sankcijoje nustatyta maksimalaus dydžio bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl sumažintina iki 300 Lt .
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį, sumažinant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi trečiojo asmens V. A. atstovui advokato padėjėjui T. R. paskirtą 1000 Lt baudą iki 300 Lt.