Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 75-79) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankroto administratoriui A. R. dėl įpareigojimo perregistruoti 2008 m. balandžio 17 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos vardu; atmetė pareiškėjos prašymą dėl išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės ginčas kyla dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 17 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto statytojui UAB „Gargždų technika“ vieno buto gyvenamojo namo su blokuotu garažu statybai adresu (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2006 m. lapkričio 4 d.), perregistravimo pareiškėjos A. S. vardu. Byloje pateiktame valstybės įmonės Registrų centro 2011 m. gruodžio 23 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog 0,1 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.), adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosavybės teise priklauso A. S., įregistravimo pagrindas – 2011 m. gruodžio 7 d. turto varžytinių aktas Nr. 3. 2011 m. gruodžio 7 d. varžytinių akte Nr. 3 nurodyta, kad vadovaudamasis 2011 m. lapkričio 18 d. įvykusių varžytynių rezultatais administratorius A. R. A. S., be kita ko, perduoda nuosavybėn 0,1 ha ploto žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigta statyba (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 20 d. pareiškėjos atstovas (duomenys neskelbtini) už A. S. vietinio mokėjimo nurodymu AB SEB banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 100 Lt rinkliavą už statybos leidimo perregistravimą. 2012 m. spalio 22 d. prašymu perregistruoti statybos leidimą pareiškėjos A. S. atstovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas perregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. vardu. 2012 m. spalio 26 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-5559 „Dėl statybą leidžiančio dokumento perregistravimo“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ X skyriumi „Statybą leidžiančių dokumentų perregistravimas“ 37 punktu ir atsižvelgiant į tai, jog prie prašymo nebuvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti perregistruotas pareiškėjos vardu minėtas statybos leidimas. Be to, nurodė, kad įsigijus turtą iš varžytinių, jeigu nėra dokumento, patvirtinančio, jog buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į projektą, norint pradėti naujo statinio statybą, reikia parengti naują statinio statybos projektą ir nustatyta tvarka gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statinio statybai. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėja teigia, kad atsakovės atsisakymas perregistruoti leidimą yra neteisėtas, kadangi turėjo būti vadovaujamasi nekilnojamojo turto įsigijimo metu galiojusia aktualia Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkto redakcija, kuri nereikalavo, jog buvęs statytojas asmeniui perleistų nuosavybės teises į statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir mano, jog elgdamasis priešingai atsakovas pažeidžia teisės principą lex retro non agit. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkto redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 25 d., numatė, jog „asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai, norėdamas tęsti šio statinio statybos darbus, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ pateikia prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas); šiame skyriuje nurodyta tvarka taip pat perregistruojami statybą leidžiantys dokumentai, subjektui pakeitus pavadinimą (reorganizavimo atveju) – subjekto nauju pavadinimu; šiuo atveju registruoti nebaigtą statyti statinį Nekilnojamojo turto registre nebūtina; perregistruojami tik galiojantys statybą leidžiantys dokumentai; ūkininko sodybos statinių statybą leidžiantys dokumentai perregistruojami tik asmenų, turinčių ūkininko pažymėjimą, vardu.“. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 25 d., nurodo, kad „asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas); prie prašymo privalo būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas <...>“. Teismas pažymėjo, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nėra numatyta, jog 37 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 25 d., yra taikoma tik tokiais atvejais, jei turtas buvo įsigytas po šios punkto redakcijos įsigaliojimo. Šios teisės normos hipotezėje nurodyta, kad „asmuo, įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise arba valdydamas ir naudodamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą <...>“. Šios teisės normos dispozicijoje nurodyta, kad „statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą (Reglamento 8 priedas); prie prašymo privalo būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas <...>“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 25 d., yra taikoma, kai asmuo yra įsigijęs nuosavybės teise statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, arba kai asmuo yra įsigijęs nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, ir nori atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, todėl prie prašymo perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą privalo būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal Civilinio proceso kodekso 715 straipsnį, nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Žemės sklypas, kuriame 2008 m. balandžio 17 d. išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai perduotas 2011 m. gruodžio 7 d. varžytinių aktu Nr. 3. Tam, kad būtų perregistruotas statybos leidimas, turi būti išreikšta valia, jog pareiškėja nori jį perregistruoti. Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Pareiškėjos atstovas rinkliavą už statybos leidimo perregistravimą sumokėjo 2012 m. sausio 20 d., o prašymą perregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2012 m. spalio 23 d. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad visos sąlygos, t. y. tiek žemės sklypo įsigijimas, tiek išreikštas noras perregistruoti statybos leidimą, kurioms esant taikoma Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 25 d., atsirado po šios normos įsigaliojimo, todėl nėra jokio pagrindo taikyti anksčiau galiojusią šios teisės normos redakciją. Pareiškėjos skunde nurodomas teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, tačiau šiuo atveju teisės aktas taikomas visumai teisinių santykių, atsiradusių jau po taikomo teisės akto įsigaliojimo ir todėl šiuo atveju lex retro non agit principas nepažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas jos prašymą dėl žyminio mokesčio priteisimo ir kitų išlaidų atmetė.