- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e1-1244-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19974-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkų rajonas) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1244-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra:
2020-05-23 apie 23 val. savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas) tyčia, panaudodama smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto metu su savo sugyventiniu J. A., paėmusi ant stalo gulintį virtuvinį peilį, kuriuo vieną kartą dūrė pastarajam į nugarą, tuo padarydama nukentėjusiajam J. A. nugaros kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam J. A. sveikatą ir šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. R. kalta dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. A. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, jie pažįstami ir ji su pastaruoju palaikė santykius. 2020-05-23 apie 21val. J. A. atėjo pas ją ir atnešė 2 butelius alaus ir cigarečių. Ji su (duomenys neskelbtini) išgėrė vieną butelį alaus. Po to ji paprašė, kad šis išeitų iš jos buto. Tačiau pastarasis jos neklausė, pradėjo iš jos tyčiotis. Ji sėdėjo ant fotelio, o pastarasis, atsistojęs prieš ją, tai užpakalį pradėjo kaišioti, tai šokinėti prieš ją, nusmaukė savo kelnes ir pradėjo jai po nosimi kaišioti savo lytinį organą. Ji labai supyko, kad (duomenys neskelbtini) ją taip įžeidinėja, prašė, kad šis baigtų taip daryti ir išeitų. (duomenys neskelbtini) norėjo pasilikti, bet ji neleido, pasakė, kad eitų namo, nes gali grįžti jos sugyventinis (duomenys neskelbtini), nenorėjo problemų. (duomenys neskelbtini) pradėjo sakyti, kad pamena, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) sulaikymo metu, pastarasis jam pasakė, kad jį vis tiek nužudys, kada grįš iš įkalinimo įstaigos. Po šio (duomenys neskelbtini) pasisakymo ji paėmė peilį, kuris gulėjo po stalu ant lentynos, ir padėjo peilį ant stalo sakydama: „va imk, arba tu mane, arba aš tave“. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji nusiramintų, bet ir vėl pradėjo strakalioti prieš ją, vieną kartą užpakaliu prieš nosį, kitą kartą, o trečią kartą jau net praktiškai atsisėdo ant veido užpakaliu. Tada ji, būdama šoko būsenoje, dešine ranka paėmė peilį ir sudavė jam į nugarą, tiksliai nepamena, galimai į nugaros viršutinę dalį, į kairę pusę. Po to ji pasikėlė nuo fotelio, ištraukė peilį iš nugaros, (duomenys neskelbtini) pradėjo svirti, ji šiam padėjo atsigulti ant lovos, kad šis nenugriūtų ant grindų ir iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. (duomenys neskelbtini) pats viską išprovokavo. Ji gailisi dėl to, kad sudavė peiliu jam į nugarą, bet tai buvo jos gynybinė padėtis (b.l. 46).
Papildomai 2020-08-11 apklausta kaip įtariamoji J. R. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Ji priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta ir nesigydė, lietuvių kalbą moka. Su J. A. kartu gyvena jau daug metų, tai išsiskiria, tai susitaiko, kartais gyvena atskirai, kad pailsėti vienas nuo kito, veda bendrą ūkį. 2020-05-23 apie 21 val. atėjo (duomenys neskelbtini) ir atnešė 2 butelius alaus ir cigarečių. Su (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną butelį alaus. Po to ji paprašė, kad pastarasis išeitų, tačiau šis jos neklausė, pradėjo iš jos tyčiotis. Ji sėdėjo ant fotelio, o (duomenys neskelbtini), atsistojęs prieš ją, tai užpakalį pradėjo kaišioti, tai šokinėti prieš ją. Po to pastarasis nusmaukė savo kelnes ir pradėjo jai po nosimi kaišioti savo lytinį organą. Nuo šių pastarojo veiksmų ji labai supyko, prašė, kad (duomenys neskelbtini) baigtų taip daryti ir išeitų namo, tačiau pastarasis dar norėjo pasilikti, nors ji jam neleido. Tuo momentu ji ištraukė virtuvinį peilį, kuris gulėjo po stalu esančios lentynos, padėjo peilį ant stalo ir pasakė: „va imk, arba tu mane, arba aš tave“. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji nusiramintų, bet ir vėl pradėjo strakalioti prieš ją, vieną kartą užpakaliu prieš nosį, kitą kartą, o trečią kartą jau net praktiškai atsisėdo ant veido užpakaliu. Tada ji, būdama šoko būsenoje, dešine ranka paėmė peilį ir sudavė jam į nugarą, tiksliai nepamena, galimai į nugaros viršutinę dalį, į kairę pusę. Po to ji pasikėlė nuo fotelio, ištraukė peilį iš nugaros, (duomenys neskelbtini) pradėjo svirti, ji šiam padėjo atsigulti ant lovos, kad šis nenugriūtų ant grindų ir iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. (duomenys neskelbtini) pats viską išprovokavo. Ji gailisi dėl to, kad sudavė peiliu jam į nugarą. Šiuo metu ji J. A. atsiprašė, žalą šiam atlygino, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 54).
Be visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo J. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2020-05-23 vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo pas J. R. adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, 1,5 talpos, 7,5 laipsnių, kiek išgėrė, neprisimena. Išgertuvių metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko įvyko šis konfliktas neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Galimai konfliktas įvyko dėl to, kad išgertuvių metu jie nepasidalino alaus, nes jis paėmė alaus butelį nuo stalo ir norėjo išeiti. Atsisukęs nugara ir einat link išėjimo durų, pajuto fizinį skausmą nugaroje ir pajuto kaip per nugarą nubėgo kraujas. Iš kur (duomenys neskelbtini) paėmė peilį, neprisimena. Po to J. R. iškvietė greitąją, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) jo atsiprašė, žalą atlygino, pretenzijų (duomenys neskelbtini) neturi (b.l. 29).
2020-05-24 Vilniaus aps. VPK PR vyr. patrulės M. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir informacija apie įvykio aplinką: bute betvarkė, išmėtyti daiktai, apgadinti baldai, matosi girtavimo pėdsakai. Taip pat užfiksuota, kad buvo paimtas peilis (b.l. 4,5).
2020-05-24 00.59 val. alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 duomenimis apie tai, kad J. R. nustatytas 2,33 prom. neblaivumas (b.l. 7).
2020-06-09 VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1734/2020(01), kad J. A. nustatyta nugaros kairės pusės durtinė pjautinė žaizda, padaryta duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22-24).
2020-06-05 kitų objektų apžiūros protokolu, jog apžiūrėtas virtuvinis peilis, paimtas 2020-05-23 iš gyvenamojo buto adresu (duomenys neskelbtini). Viso peilio ilgis 28 cm, peilio geležtės ilgis 15 cm. Peilio rankena yra padaryta iš medžio rudos spalvos (b.l. 11,12).
Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 80); tarnybiniais pranešimais (b.l. 4-6); fotolentelėmis (b.l. 12-13); ĮKNR duomenimis (b. l. 62-63), AN registro išrašu (b.l. 64-74); duomenimis apie asmenį (b.l. 75-79).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. R. 2020-05-23 apie 23 val. savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas) tyčia, panaudodama smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto metu su savo sugyventiniu J. A., paėmusi ant stalo gulintį virtuvinį peilį, kuriuo vieną kartą dūrė pastarajam į nugarą, tuo padarydama nukentėjusiajam J. A. nugaros kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam J. A. sveikatą. J. R. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
J. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas J. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – J. R. neteista, daugybę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi, nedirba.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę J. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-05-23 23.45 val. iki 2020-05-24 12.30 val. (1 para) (BPK 66 straipsnis).
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajai ir baudžiamojo poveikio priemonę – 2 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamosios J. R. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamosios resocializacijos poreikis, todėl pastarajai kartu su bausme skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas du mėnesius J. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su duomenimis (1 vnt.) esanti byloje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus saugotina su byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. R. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-05-23 23.45 val. iki 2020-05-24 12.30 val., ir laikyti, kad J. R. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su duomenimis (1 vnt.), esančią byloje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
(duomenys neskelbtini), kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.