Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-608-767/2018 pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, J. J., Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. J. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A-941(8.2) „Dėl laikinosios globos nustatymo M. J. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir vaiką M. J. J. grąžinti į D. J. šeimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa likusiam be tėvų globos vaikui M. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. M. J. J. turi abu tėvus, t. y. jį ir jo sutuoktinę J. J., kurie patys pageidauja auginti ir prižiūrėti sūnų. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikime, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, nurodomos tik tariamos prielaidos apie tėvų galimą vaiko nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą. Realių duomenų, kad jis su sutuoktine neprižiūrėtų sūnaus, juo nesirūpintų, žiauriai su juo elgtųsi, nėra. Jam nėra apribota tėvo valdžia M. J. J. atžvilgiu. Šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo jam jo nepilnamečių vaikų A. J. ir M. J. atžvilgiu, tačiau teismo sprendimas dar nepriimtas. Jis yra įgijęs staliaus kvalifikaciją, yra darbingas, gali tinkamai pasirūpinti ir materialiai išlaikyti savo šeimą. Jo tėvo valdžios ribojimas M. J. J. atžvilgiu ne tik pažeidžia jo teisę ir pareigą auklėti vaiką, bet ir pažeidžia vaiko teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad laikinoji globa mažamečiui M. J. J. buvo nustatyta remiantis ne prielaidomis, o konkrečiais faktais. Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - ir VTAS) buvo gauta informacija iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - ir Kauno klinikos), kad J. J. trūko socialinių įgūdžių ir buvo stebimas ribotas moters suvokimas slaugant ir prižiūrint naujagimį M. J. J.. Dėl šios priežasties vaikas buvo pervežtas iš Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus į Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyrių. Šio skyriaus darbuotojų nuomone, J. J. nesugebėtų savarankiškai prižiūrėti kūdikio, tai galėtų daryti tik nuolatinėje socialinio/krizių centro darbuotojų priežiūroje. VTAS vedėja susisiekė su įvairiais Lietuvoje esančiais krizių centrais ir nustatė, kad nuolatinės socialinio darbuotojo priežiūros J. J. suteikti neįmanoma. Tik tada buvo priimtas sprendimas paimti M. J. J. iš biologinės šeimos ir nustatyti jam laikinąją globą. J. J. buvo sudaryta galimybė dienos metu būti šalia kūdikio, nemokamai organizuota nakvynės paslauga Šiaulių vyskupijos Carito nakvynės namuose, tačiau šia galimybe J. J. pasinaudojo tik keletą kartų. Vėliau Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai informavo VTAS, kad J. J. turi ribotas galimybes savarankiškai rūpintis vaiku. Sudarant vaiko globos planą abu vaiko tėvai, t. y. D. J. ir J. J., elgėsi destruktyviai, trukdė socialiniams darbuotojams, nenorėjo girdėti apie savo, kaip tėvų, pareigų vykdymą. Socialinės darbuotojos, teikiančios šeimai socialines paslaugas, nuomone, tėvai negalėtų savarankiškai pasirūpinti naujagimiu dėl savo sveikatos būklės. Kitiems D. J. vaikams – A. ir M. J. – laikinosios globos taip pat buvo nustatytos dėl to, kad D. J. visiškai neturi socialinių įgūdžių savarankiškai ir netgi prižiūrint medicinos personalui rūpintis naujagimiais, nemoka jų maitinti, maudyti, nesuvokia vaikų dienos režimo. D. J. dažnai daro administracinius nusižengimus ir yra už juos baudžiamas. Bendruomenės, kurioje gyvena, D. J. įvardijamas kaip dažnai konfliktuojantis asmuo. Šiuo metu D. J. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jo dukters A. J. tvirkinimo. Aplinkybė, kad šiuo metu D. J. ir J. J. nėra apribota tėvų valdžia nepilnamečio M. J. J. atžvilgiu, nėra pagrindas vaiką grąžinti į šeimą (I t., 42–44 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad įstaigoje mažametis M. J. J. apgyvendintas 2017 m. rugsėjo 18 d. Tėvai J. J. ir D. J. sūnų lanko, dažnai teiraujasi telefonu, su vaiku būna nuo 30 minučių iki 1,5 valandos, atnešė sauskelnių, servetėlių. Tačiau tėvai reiškia nepagrįstus priekaištus grupės personalui, įstaigos administracijai. Tėvams trūksta įgūdžių, supratimo ir žinių, kaip rūpintis vaiku. Mano, kad D. J. ir J. J. dėl įgūdžių stokos, dėl savo elgesio, negalės tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jam reikiamą sveikatos priežiūrą ir saugumą, tinkamai atstovauti jo interesus (I t., 41 b. l.).

Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimo reikalavimais sutiko visiškai ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad VTAS teikimas Nr. TK-222 yra nepagrįstas, todėl Įsakymas turi būti panaikintas, o mažametis sūnus M. J. J. grąžintas į pareiškėjo ir jos šeimą. Stebint ir intensyviai padedant socialiniams darbuotojams, ji gali auginti ir globoti savo sūnų (I t., 36–37 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškimo netenkino (I t., 131–136 b. l.).

Teismas nurodė, kad VTAS sprendimą paimti mažametį M. J. J. iš šeimos priėmė gavęs informaciją iš Kauno klinikų apie tai, kad mama J. J. savarankiškai negeba pasirūpinti kūdikiu, jos yra ribotas suvokimas. VTAS ėmėsi priemonių surasti įstaigą, t. y. socialinių paslaugų ar krizių centrą, kuriame galėtų būti apgyvendinta J. J. su sūnumi, tačiau to padaryti nepavyko. Duomenis apie M. J. J. tėvo, t. y. pareiškėjo D. J., negebėjimą pasirūpinti kūdikiu, VTAS turėjo iš kitų jo vaikų, t. y. A. J. ir M. J., globos bylų.

Teismas konstatavo, kad byloje ne vienas rašytinis įrodymas patvirtina, jog D. J. savarankiškai negebėtų tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais dėl savo sveikatos būklės. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 01-03-2209 pažymėta, jog D. J. psichinė būsena pastaruoju metu nėra stabili, jis dažnai neatvyksta planinėms konsultacijoms, būta atvejų, kai pablogėjus psichinei sveikatai buvo konsultuotas skubos tvarka. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d. D. J. buvo gydomas VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės psichiatrijos klinikoje dėl grasinimo išžudyti visą šeimą. Psichiatrės nuomone, D. J. negali adekvačiai pasirūpinti mažamečiu vaiku (I t., 129 b. l.). Vaiko globos (rūpybos) plane pažymėta, jog socialinė darbuotoja, teikianti šeimai paslaugas, nurodė, kad D. J. ir J. J. socialinių paslaugų nepakanka, kad jie galėtų auginti vaikus. D. J. kaimynų apibūdinamas kaip nuolat konfliktuojantis. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2017 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. S-849 pažymėta, kad tėvų D. J. ir J. J. galimybės auginti sūnų M. J. J. priklauso nuo jų sveikatos būklės.

Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, į VTAS ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos turėtą informaciją apie J. J. ir D. J. galimybes tinkamai prižiūrėti ir pasirūpinti savo kūdikiu, teismas pripažino, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas pagrįstai, siekiant užtikrinti mažamečiui M. J. J. tinkamą priežiūrą, saugią, jo poreikius atitinkančią aplinką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-15 įsakymą Nr. A-941(8.2) “Dėl laikinosios globos nustatymo M. J. J.” ir vaiką M. J. J. grąžinti į pareiškėjo D. J. ir J. J. šeimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (I t., 143–147 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-15 įsakyme Nr. A-914(8.2) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-09-15 teikime Nr. TK-222 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. J. J.“ nėra duomenų, kad tėvai D. J. ir J. J. žiauriai elgtųsi, neprižiūrėtų ar atsisakytų auginti savo vaiką M. J. J.. Tiek Įsakyme Nr. A-941(8.2), tiek teismo sprendime nėra nustatyta, kad apeliantas D. J. savo vaiko M. J. J. atžvilgiu: 1) vengtų atlikti savo pareigas vaikui; 2) piktnaudžiautų tėvų valdžia; 3) žiauriai elgtųsi su vaiku; 4) darytų žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpintų vaiku. Pagrindo, numatyto CK 3.254 straipsnyje, nustatyti vaikui M. J. J. laikinąją globą, nėra, kadangi jo tėvai D. J. ir J. J. nori vaiku rūpintis, smurto naudojimo vaiko atžvilgiu nenustatyta.

10.2. Sprendime iš esmės buvo vertinama tik VTAS pateikta informacija apie apelianto D. J. ir J. J. sveikatos būklę. Sprendimo motyvuojamoje dalyje tik formaliai vertinti apelianto D. J. bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, t. y. Socialinių paslaugų centro informacija 2017-09-29 rašte Nr. S-756, kurioje patvirtinama, kad D. ir J. J. šeimoje sudarytos buitinės sąlygos kūdikiui augti; neįvertinta Dariaus ir J. J. baigtų ir šiuo metu lankomų socialinių programų, kursų teigiama įtaka dėl gebėjimo paties savarankiškai prižiūrėti ir auginti vaiką M. J. J.; nevertinta D. J. pateikta vaizdinė medžiaga nuotraukose ir CD diskuose. Apeliantas D. J. neneigia, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau šie sutrikimai netrukdo jam prižiūrėti ir auginti savo vaiką M. J. J.. D. J. pateikti duomenys teismo vienašališkai pripažinti kaip neturintys lemiamos reikšmės sprendžiant Įsakymo Nr. A-941(8.2) pagrįstumo klausimą.

10.3. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjo pareiškimas buvo nagrinėjamas formaliai, teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų, tame tarpe ir vaizdinės medžiagos, todėl, atsižvelgiant į bylos esmę, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad M. J. apgyvendinus Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tėvai dažnai reiškia nepagrįstus priekaištus grupės personalui, įstaigos administracijai, savaip interpretuoja pateiktą informaciją. Pareiškėjo pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas, nes D. J. ir J. J. dėl įgūdžių stokos, emocijų ir nuotaikų kaitos, galimai dėl savo elgesio negalės tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, užtikrinti reikiamą jo sveikatos priežiūrą ir saugumą, tinkamai atstovauti vaiko teises ir interesus (I t., 151–152 b. l.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o D. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracijos nuomone, tai, kad teismo sprendimas netenkino vienos iš proceso šalių lūkesčių, nereiškia, kad sprendimas buvo priimtas šališkai ar nevertinant pateiktų įrodymų viseto. Apeliantas turėjo pateikti motyvuotą prašymą, kuriame turėjo pagrįsti žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą. Šiuo atveju apeliantas skunde formaliai nurodo priežastį, t. y. kad jam nepatiko pirmosios instancijos teismo sprendimas. Administracijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (I t., 153–154 b. l.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-15 įsakymą Nr. A-941(8.2) “Dėl laikinosios globos nustatymo M. J. J.” ir vaiką M. J. J. grąžinti į pareiškėjo D. J. ir J. J. šeimą, pripažinti neteisėtus Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus bei pažeidimus sūnaus M. J. J. atžvilgiu. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir D. J. apeliacinis skundas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja (I t., 159–164 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apelianto D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas D. J. Šiaulių apygardos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti, prijungti prie bylos ir juos vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas nutaria prijungti prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes laiko reikalingais siekiant priimti teisingą sprendimą.

Dėl apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo

Ieškovas D. J. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, tame tarpe ir vaizdinės medžiagos, o apeliaciniame skunde neįmanoma pateikti visų argumentų dėl nepagrįstai nustatytos laikinosios globos vaikui Majui J. J.. Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nenurodė svarių priežasčių.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo motyvaciją, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo išklausyti pirmosios instancijos teisme, į surinktų įrodymų gausą, į tai, kad apeliantas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą (pagrindinis motyvas – neįvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai), sprendžia, kad skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra tikslinga, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas apelianto D. J. apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl vaiko laikinosios globos pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje, nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnyje numatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai. Minėta teisės norma numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-15 įsakyme Nr. A-914(8.2) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-09-15 teikime Nr. TK-222 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. J. J.“ nėra duomenų, kad tėvai D. J. ir J. J. žiauriai elgtųsi, neprižiūrėtų ar atsisakytų auginti savo vaiką M. J. J.. Tiek Įsakyme Nr. A-941(8.2), tiek teismo sprendime nėra CK 3.254 straipsnyje numatytų pagrindų vaiko M. J. J. laikinai globai nustatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-096-15 teikimą Nr. TK-222, 2017-09-15 įsakymu Nr. A-914(8.2) nustatė likusiam be tėvų globos vaikui M. J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinąją globą nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Vaiko globėju paskirta institucija – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, nustatyta vaiko globos vieta – globėjo buveinės vietoje (I t., 46, 47 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-15 įsakymą Nr. A-914(8.2), iš esmės rėmėsi pareiškėjo D. J. ir J. J. negalėjimu savarankiškai užtikrinti mažamečiui sūnui tinkamos priežiūros ir ramios bei saugios aplinkos dėl savo sveikatos būklės bei riboto suvokimo, dėl ko sprendė, kad šiuo metu laikinos globos panaikinimas prieštarautų vaiko interesams. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo laikinai apribotos teisės jo nepilnamečio sūnaus M. J. atžvilgiu, neišnyko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent apeliantui nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jo elgesys yra pasikeitęs ir jis gali tinkamai auklėti sūnų, ir kad laikinos globos panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto elgesys pradėjo keistis, tačiau pasikeitimai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną globą. Iš teismui pareiškėjo D. J. pateiktų įrodymų matyti, kad J. J. ir D. J. nuo 2018 m. vasario 1 d. dalyvauja projekte „Radviliškio rajono savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“, dalyviai lanko Radviliškio rajono savivaldybės projekto partnerių VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro psichologo konsultacijas (I t., 157 b. l.). Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2018-04-05 rašte Nr. S-18067(1.18) nurodyta, kad M. J. J. gydant Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje, D. J. domėjosi sūnaus sveikatos būkle, kūdikių mityba (II t., 43 b. l.). Apeliantas pateikė medicinos dokumentų išrašus apie pareiškėjo sveikatos būklę (III t., 64, 69 b. l.). Pateiktos telefono išklotinės patvirtina, kad pareiškėjas dažnai skambina Kūdikių namų personalui, teiraudamasis apie sūnų M. J. J. (II t., 4–23, 47–152 b. l.). Mokėjimo nurodymo kvitai patvirtina, kad 2018-04-16 D. J. sūnaus M. J. išlaikymui pervedė 190 Eur, A. J. išlaikymui D. J. pervedė E. M. 75,30 Eur (III t., 71 b. l.).

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad J. J., turinčiai lengvą protinio atsilikimo negalią, trūksta socialinių įgūdžių, stebimas ribotas jos suvokimas slaugant ir prižiūrint savo naujagimį. 2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno klinikų rašte pažymėta, jog Neonatologijos klinikos medicinos personalo nuomone, J. J. sugebėtų prižiūrėti naujagimį socialiniame/krizių centre darbuotojų priežiūroje (I t., 51–52 b. l.). 2017 m. rugsėjo 18 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akte Nr. SP-234 nurodyta, kad mažametis M. J. J. buvo paimtas iš šeimos dėl socialinės grėsmės pavojaus, tėvams trūkstant socialinių įgūdžių, ir laikinai apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (I t., 48 b. l.). 2017-09-26 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko globos (rūpybos) plane nurodė, kad D. J. šeima nuo 2011 metų yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, nuo 2017-09-18 D. J. ir J. J. sūnui M. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tėvai vaiku pasirūpinti negali dėl socialinių įgūdžių stokos ir sveikatos sutrikimų (I t., 49–50 b. l.). Plano sudarymo metu pareiškėjas D. J. elgėsi neadekvačiai, triukšmavo, prieštaravo socialinės darbuotojos teiginiams, norėjo, kad būtų pakviesta policija, J. J. atsisakė kalbėti be advokato, vaiko tėvai buvo informuoti, kad dėl netinkamo elgesio gali būti kviečiami policijos pareigūnai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato informacijoje nurodyta, kad 2017-07-14 policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį (viešosios rimties trikdymas), D. J. paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda (I t., 56 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus informacijoje nurodyta, kad 2017-09-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate buvo registruotas tarnybinis pranešimas, kad D. J., paskambinęs TV3 žinių prodiuseriui D. R., pasakė, kad ruošiasi išžudyti Radviliškio Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus dėl jų priimto sprendimo iš jo atimti vaikus (I t., 57 b. l.). Administracinių nusižengimų registro pažyma apie galiojančias nuobaudas (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad D. J. 2016-06-07 baustas 86 Eur bauda už tai, kad nakties metu, pakartotinai per metus laiko po administracinės nuobaudos paskyrimo, garsiai leido muziką daugiabučio namo bute, tuo sutrukdydamas viešąją rimtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 2 dalis). Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2017-05-29 D. J. melagingai pranešė, kad N. N. yra neblaivi ir neprižiūri savo mažamečių vaikų, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. D. J. 2017-07-10, 23 val. 15 min., savo bute garsiai klausėsi muzikos, tuo trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, trukdė ramiai ilsėtis kaimynams, tuo savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, už tai jam paskirta 50 Eur bauda. 2017 m. liepos 22 d. D. J. daugiabučio namo balkone, t. y. viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie S. G. ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarydamas veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 Eur bauda (I t., 58–61 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius nurodė, kad Šiaulių AVPK KP SNTV atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39089-17 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje (mažametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo), bei jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su A. J. (I t., 63 b. l.). Radviliškio rajono Pakiršinio kaimo bendruomenės 2017-09-27 pažymoje nurodyta, kad D. J. kaimynų apibūdinamas kaip nuolat konfliktuojantis, dažnai lankosi policijos ir medicinos darbuotojai, bendruomenės veikloje ir renginiuose nedalyvauja, niekur nedirba, pragyvenimo šaltinių ieško iš patiklių asmenų (dažniausiai neįgaliųjų) (I t., 62 b. l.).

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad socialinės darbuotojos, teikiančios šeimai socialines paslaugas, nuomone, D. J. ir J. J. negalėtų savarankiškai pasirūpinti naujagimiu M. J. J. dėl savo sveikatos būklės. Nors dar nėra baigtas teisminis procesas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo D. J. jo vaikų A. ir M. J. atžvilgiu, tačiau vaikams laikinosios globos buvo nustatytos dėl tos pačios priežasties, kad D. J. visiškai neturi socialinių įgūdžių savarankiškai ir net prižiūrint medicinos personalui rūpintis naujagimiais, nemoka jų maitinti, maudyti, nesuvokia dienos režimo. Šiuos faktus medicinos personalui buvo pripažinęs ir pats D. J. (I t., 42–44 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi Kūdikių namai atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pastaruoju metu tėvai dažnai reiškia nepagrįstus priekaištus grupės personalui, įstaigos administracijai, savaip interpretuoja pateiktą informaciją, tėvams trūksta įgūdžių, supratimo, žinių rūpinantis vaikais (I t., 41 b. l.).

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo konfliktiškas charakteris bei netinkamas elgesys savo dukros A. J. atžvilgiu, nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, jų pagalbos atsisakymas, socialinių įgūdžių stoka rūpinantis vaikais, o taip pat ir sveikatos būklė, yra išlikę ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad pareiškėjo elgesys yra iš esmės pasikeitęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad pokyčiai taptų stabiliais, turi praeiti ilgesnis laiko tarpas, būtina įsitikinti, jog D. J. elgesys ir sveikatos būklė yra pasikeitę ir jis tinkamai gali rūpintis vaikų auklėjimu. Apeliantas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės jis gali tinkamai užtikrinti reikiamą sūnaus M. J. J. sveikatos priežiūrą ir saugumą, tinkamai atstovauti vaiko teises ir interesus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodymas, jog teismas vertino tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją, o pareiškėjo pateikti įrodymai buvo įvertinti tik formaliai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl laikinosios globos nustatymo pagrįstumo padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimus, bet ir pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir vaizdinę medžiagą nuotraukose bei CD diskuose. Tai, kad šie įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.