Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1301-874/2016, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas toje dalyje arba panaikinti areštą dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (5–7 b. l.). Patikslintame prašyme pareiškėjas V. G. prašė pakeisti patvarkymus ir neišskaičiuoti iš įkalinimo įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio, kurio dydis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Antstolei nesutikus su šiuo prašymu, prašė persiųsti skundą teismui.

Antstolė V. Š. 2016-08-31 Patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, patvarkymą, pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas perdavė nagrinėti teismui (2–4 b. l.). Nurodė, kad iš V. G. pajamų yra atskaitoma tik CPK 736 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio išmokos ir nėra atskaitoma iš tų pajamų, iš kurių atskaitymas yra neleidžiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo V. G. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (54–55 b. l.). Teismas nurodė, kad antstolė V. Š. 2016-03-24 patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Teismas konstatavo, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į V. G. pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo įpareigoti antstolę V. Š. parengti patvarkymus vykdomosiose bylose, nurodant, kad iš darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje išskaitomos tik tos lėšos, kurios viršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (60–61 b. l.). Atskirajame skunde nurodo, kad antstolė V. Š., pažeisdama LR įstatymus, iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuoja sumas išieškotojams. Tiek antstolė V. Š., tiek pirmosios instancijos teismas, naudojasi įstatymo spragomis ir vengia ištaisyti padarytus pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/313/2016 suformavo praktiką, kad iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitos negali būti atliekamos, tačiau antstolė V. Š. šia praktika nesivadovauja.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma eilė vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybinei ligonių kasai. Skolininkui gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, antstolė V. Š. 2016-03-24 išsiuntė Vilniaus pataisos namams patvarkymus dėl skolos išieškojimo, įpareigodama iš skolininko V. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (9, 14, 19, 24, 29, 34, 39, 44, 49 b. l.). Minėtuose patvarkymuose antstolė taip pat nurodė, kad jeigu iš skolininko išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, iš minėtų antstolės V. Š. patvarkymų matyti, kad išieškojimą antstolė nukreipė į skolininko darbo užmokestį, gaunamą Vilniaus pataisos namuose, todėl išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką (L1 skyrius, 733-743 str.).

8. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

9. CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi, minėta teisės norma paneigia apelianto argumentą, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), yra negalimas. Pastebėtina, kad apeliantas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, nurodydamas priešingas aplinkybes, nei yra konstatuota minėtoje kasacinio teismo nutartyje.

10. CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad skolininko V. G. darbo užmokestis įkalinimo įstaigoje nepatenka į CPK 739 straipsnio dispoziciją, todėl išieškojimas iš darbo užmokesčio, kurį skolininkas gauna Vilniaus pataisos namuose, yra teisėtas ir nepažeidžiantis jokių teisės normų, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.

11. Iš antstolės V. Š. 2016-03-24 patvarkymų dėl skolos išieškojimo matyti, kad antstolė minėtus patvarkymus priėmė vadovaudamasi būtent aukščiau nurodytomis teisės normomis, t. y. CPK 733–743 straipsniais, todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės normų pažeidimo antstolei nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei sprendė, kad antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.