- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- e2-67-385/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01270-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Atsakovas
- P. B., V. B.
- Ieškovas
- D. M.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.4.4.5.1Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
- 2.6.7Restitucija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atstovės advokatės R. A. patikslintą ieškinį atsakovams P. B., V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priverstinės hipotekos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė, atsakovai posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-06-02 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2800, kuria atsakovas P. B. neatlygintinai perleido savo tėvui, atsakovui V. B., nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir šį butą sugrąžinti P. B. nuosavybėn, atsakovo P. B. nuosavybėn sugrąžinto nekilnojamo turto – buto atžvilgiu taikyti priverstinę hipoteką, užtikrinant tinkamą atsakovo P. B. įsipareigojimų, kylančių iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-635/2017, vykdymą dalyje dėl nepilnamečiui sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), teiktino išlaikymo, priteisti iš P. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3-1069/2020, pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui P. B. dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį išdavimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei P. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. 2020-01-24 sprendimu teismas D. M. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė. Šiuo sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3 085,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2020-05-07 nutartimi apeliacine tvarka Tauragės apylinkės teismo 2020-01-24 d. sprendimą pakeitė bei priteisė iš P. B. D. M. 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vykdomasis raštas dėl 4 355,82 Eur sumos išieškojimo iš P. B. išduotas 2020-05-25. P. B. turi ir kitą galiojančią turtinę prievolę, kurią privalo vykdyti išieškotojai D. M.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimu buvo patvirtinta D. B. ir P. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. P. B. nevykdant pareigos teikti išlaikymą sūnui, 2020-07-09 D. M. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl P. B. mokėtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B.. P. B. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį D. M. ir P. B. pasidalijo 2017-03-17 teismo sprendimu nutraukdami šalių santuoką.
2020-08-05 d. ieškovė antstolio buvo informuota, jog skolininkas P. B. 2020-06-02 padovanojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo tėvui V. B.. Tai buvo vienintelis P. B. turėtas nekilnojamasis turtas. Padovanojus butą tėvui, skolininko turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, nes nebeliko jokio vertingo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. 2020-08-06 dienai iš 4 355,82 Eur skolos buvo likę neišieškota 3 960,60 Eur. Kitoje vykdomojoje byloje taip pat buvo likusi neišieškota skola dėl nepilnamečio šalių sūnaus M. B. išlaikymo. Skolos likutis 2020-08-06 d. sudarė 1 051 Eur, t. y. kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, P. B. vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudarė kelis mėnesius. Skolininkas P. B. 2020-07-29 išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini)“, todėl nebebuvo galimybės išieškoti skolą dėl vaiko išlaikymo ir (ar) skolą dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Iškėlus šią bylą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, P. B. visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal civilinėje byloje Nr. e2-3-1069/2020 išduotus vykdomuosius raštus.
Motyvuojamoji dalis
CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
Situacijos, kai išlaikymą turintys teikti tėvai savo tyčiniais veiksmais blogina savo turtinę padėtį, sudarydami neatlygintinus nekilnojamojo turto sandorius, kurių jie neturi pareigos sudaryti, neturint pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, patvirtina, kad yra didelė rizika, jog toks iš tėvų apskritai liks be jokio turto, nedirbdamas arba dirbdamas menkai, negaudamas jokių arba nedideles pajamas, negalės teikti vaikams priteisto išlaikymo, o dėl tokio tėvo netinkamų veiksmų, tame tarpe paskutinio turto perleidimo, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą, taikant tokio vieno iš tėvų turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) LR CK 3.197 str. nustatyta tvarka. P. B. neatlygintinai perleido savo tėvui vienintelį turimą turtą, paties atsakovo teigimu neteko darbo ir gauna menkas pajamas, iš kurių neturi galimybės teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo sūnui M.. Kai išlaikymą turintis teikti tėvas turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, kelia riziką periodinio išlaikymo vaikams teikimui, t. y. nepilnamečių vaikų interesams. P. B. pats nurodo turįs kreditorinių įsipareigojimų ir galimai juos tik dar labiau padidino.
Atsakovo P. B. atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovas niekada nevengė sumokėti ieškovei susidariusią skolą, tačiau keletą mėnesių neturėjo finansinės galimybės tai padaryti, nes darbo užmokestis buvo apie 700 Eur per mėnesį, iš kurių 300 Eur kiekvieną mėnesį skirdavo sūnaus M. išlaikymui. Prašė ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas leisti sumokėti dalimis, kas rodo, kad tikrai nevengė grąžinti šios skolos. Tikėdamasis, kad per ieškovės nurodytą laikotarpį, t. y. per 10 dienų pavyks iš ko nors pasiskolinti visą pinigų sumą, jis parašė ieškovei, kad perves pinigus. Deja, pasiskolinti pavyko tik 2020-08-21, todėl tik gavęs šiuos pinigus, iš karto padengė ieškovei visas turimas skolas. Antstoliui pavedimą padarė 2020-08-21, o visus šios bylos procesinius dokumentus tiek jis, tiek ir jo tėvas V. B. gavo 2020-08-24, kas rodo, kad jis net nežinodamas apie šioje byloje iškeltus ieškovės reikalavimus, savo noru grąžino ieškovei visą skolą. Tai paneigia ieškovės nurodytus teiginius, jog dovanodamas savo tėvui butą, atsakovas P. B. elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, nes neva žinojo, kad šiuo sandoriu pažeis jos kaip kreditorės interesus. Jis visą laiką rūpinosi gauti pinigus skolos grąžinimui. Tėvui padovanojo butą tik todėl, kad teismo sprendimu buvo leista ieškovei su sūnumi išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ir pats ketino vykti gyventi ir dirbti į užsienį, todėl negalės rūpintis savo butu, o be to, jo tėvas buvo paskolinęs pinigų šio buto kapitaliniam remontui, kurių iki šiol neturi galimybės grąžinti, todėl ir sutarė, kad jam padovanos butą, o tėvas neprašys grąžinti skolos. Iš darbo išėjo tik dėl to, kad ketina susirasti geriau apmokamą darbą užsienyje.
Dėl išlaikymo sūnui įsiskolinimo gali paaiškinti, kad P. B. su ieškove buvo sutarę, kad 2020 m. birželio ir liepos mėn. sūnus M. praleis su atsakovu. Taip ir buvo. Šiuos du mėnesius jis sūnų pilnai išlaikė, ieškovė prie išlaikymo neprisidėjo ir jis to neprašė, bet tikėjosi, kad ji taip pat neprašys pervesti jai dar po 300 Eur už kiekvieną iš šių mėnesių. Todėl būtent ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nes ji pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo už 2020 m. birželio ir liepos mėn. išieškojimo. Nors jis galėjo kreiptis į teismą dėl pripažinimo, kad išlaikymą vaikui tėvas teikė minėtus du mėnesius, tačiau to nedarė, o 2020-08-21 padengė šį 600 Eur įsiskolinimą bei antstolio priskaičiuotą išlaikymo indeksacijos sumą, kas ir sudarė bendrai 1 051 Eur. Taigi, ir ši P. B. skola buvo padengta dar iki sužinojimo apie ieškovės reikalavimus šioje byloje bei priimtą nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kas reiškia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti motyvai neatitinka tikrovės ir ieškinio reikalavimai nepagrįsti.
P. B. iki pat birželio mėn. sąžiningai teikė kiekvieną mėnesį išlaikymą sūnui po 300 Eur, o taip pat 2020-01-23 ir 2020-03-06 sumokėjo ieškovei kompensaciją už ištuokos metu atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bendroje sumoje 4 000 Eur. Taigi, jeigu jis būtų norėjęs išvengti skolų grąžinimo ieškovei ir būtų buvęs nesąžiningas, tai dar tuomet būtų nemokėjęs ieškovei šių pinigų ir padovanojęs butą, tačiau dėl to, kad yra sąžiningas, niekada nevengė skolos grąžinimo, o jos negrąžino dėl susidariusios sunkios finansinės padėties ir kurį laiką nerasdamas iš kur galėtų pasiskolinti išties pakankamai didelę pinigų sumą, t. y. net 5 000 Eur, tačiau kai tik pavyko pasiskolinti, tą pačią dieną skolą grąžino. Kad P. B. niekada nebandė išvengti atsiskaitymo su ieškove patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis oficialiai dirbo ir iš jo uždarbio buvo išskaičiuota suma skolos sumokėjimui.
Atsakovo V. B. atstovas advokatas R. Š. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad sūnus V. B. padovanojo butą tik todėl, kad buvo paskolinęs jam pinigų šio buto kapitaliniam remontui. Pats sūnus savo pinigų neturėjo, todėl nebūtų galėjęs butą remontuoti. Kalba eina apie 20 tūkstačių eurų, kurių jis neturi finansinės galimybės grąžinti. Be to, jis ruošėsi išvykti gyventi į užsienį, todėl ir sutarė, kad jis padovanos šį butą, o pats neprašys grąžinti skolos. Gavus ieškinį, V. B. klausė sūnaus dėl jo turimos skolos ieškovei, į ką šis pasakė, kad dar iki ieškinio gavimo dienos grąžino visas skolas ieškovei. Tai patvirtina, kad dovanodamas butą, tikrai nesiekė pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesų. Taigi, dėl to, kad V. B. sūnaus skola yra grąžinta ieškovei, nėra jokio pagrindo minėto buto dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Dėl tų pačių motyvų mano, kad nėra pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovės atstovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-06-02 sudarytą dovanojimo sutartį, kuria atsakovas P. B. neatlygintinai perleido savo tėvui, atsakovui V. B., nekilnojamą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji įrodinėja, kad P. B. būdamas skolingas ieškovei, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį tikslu išvengti prievolė vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.66 str. 1 d., 2 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises, tačiau neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Ieškovės atstovė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ir prielaidos taikyti kreditorės D. M. teises ginantį actio Pauliana skolininko P. B. neatlygintinio sandorio, sudaryto su savo artimuoju giminaičiu, atžvilgiu, nes šio sandorio - vienintelio turimo nekilnojamojo turto dovanojimo, skolininkas P. B. sudaryti neprivalėjo, o ginčijamo sandorio pasėkoje tapo nemokus.
Be abejo, P. B. buto dovanojimo sandorio sudaryti neprivalėjo, tačiau ar šis sandoris pažeidžia D. M. teises? Ieškovės atstovė teigia, kad P. B. dėl sandorio sudarymo tapo nemokus, nors tokių duomenų byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2017 m., tai yra nutraukus šalių santuoką, P. B. teko didelė finansinė našta – kompensuoti ieškovei už didesnės vertės tekusį jam turtą po bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, bylinėjimosi išlaidos, vaiko išlaikymo išlaidos. Jis bandė tartis su ieškove dėl mokėjimo dalimis, tačiau ši kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Kaip minėta, pagal įstatymą, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovės nuomone, sudarytas sandoris pažeidžia jos teises tuo, kad skolininkas tapo nemokus. Bylos duomenys to nepatvirtina, nes atsakovas po buto dovanojimo 2020-06-02, 2021-08-21 padengė išlaikymo įsiskolinimą ir daugiau ieškovei neskolingas. Fizinio asmens nemokumas, tap kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. CK 6.66 str. 4 d. numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
Ieškovės atstovės nuomone, neabejotinai egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, tai yra, kreditorė D. M. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iš galiojančio teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; ginčijamas nekilnojamo turto dovanojimo sandoris pažeidė kreditorės D. M. interesus, nes nebeliko turto, iš kurio galėtų būti įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui; nėra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas; skolininkas P. B. neprivalėjo sudaryti šio neatlygintinio sandorio su savo tėvu; skolininkas P. B. buvo akivaizdžiai nesąžiningas, nes žinojo, kad šiuo sandoriu pažeis išieškotojos, kreditorės D. M. interesus; tretysis asmuo - iš sandorio naudos gavęs atsakovas V. B. yra galimai nesąžiningas, tačiau šiuo atveju atsakovo V. B. sąžiningumas/nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės, kadangi buvo sudarytas neatlygintinis sandorius; kreditorės D. M. teikiami reikalavimai yra nukreipti į restitucijos taikymą po neatlygintinio sandorio, ir skolininko P. B. mokumo atstatymą.
Kadangi byloje nėra duomenų apie P. B. nemokumą, negalima kalbėti apie jo mokumo atstatymą. Po to, kai 2020-08-21 jis visiškai atsiskaitė su ieškove, iki šiol jis nėra jai skolingas. Iš pateiktos 2020-10-19 darbo sutarties matyti, kad P. B. sudarė neterminuotą darbo sutartį ir 2020-10-20 pradėjo dirbti transporto vadybininku, atlyginimas – 700 Eur. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo pripažinti buto dovanojimo sutartį negaliojančia, tuo pačiu nėra pagrindo restitucijos taikymui.
Priėmus sprendimą netenkinti pirmųjų dviejų ieškovės prašymų, negali būti tenkinamas trečiasis jos prašymas - P. B. nuosavybėn sugrąžintino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikyti priverstinę hipoteką, užtikrinant tinkamą atsakovo P. B. įsipareigojimų, kylančių iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-635/2017, vykdymą dalyje dėl nepilnamečiui sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), teiktino išlaikymo.
CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
P. B. atstovė nesutinka su šiuo ieškovės prašymu nurodydama, jog įstatymas numato, kad priverstinis įkeitimas gali būti nustatytas tik teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Su tokiu samprotavimu negalima sutikti, tai būtų supaprastintas įstatymo aiškinimas. Iškilus būtinumui teismas galėtų nustatyti priverstinį įkeitimą ir po teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo. Šiuo gi atveju, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų padidintą riziką, jog skolininkas neteiks vaikui išlaikymo. Nuo pat išlaikymo vaikui priteisimo, P. B. tvarkingai mokėjo kas mėnesį. Minėta, kad teisminiai procesai iš P. B. pareikalavo pakankamai ženklių sumų, kurias jis turėjo sumokėti per gana trumpą laikotarpį. Ieškovė elgėsi kategoriškai, nesutiko, kad jis atsiskaitytų dalimis, kreipėsi dėl priverstinio skolų išieškojimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jų santykiai blogi, konfliktiški, kas iš dalies apsprendžia ir jų veiksmus. Ieškovės elgesį, kai ji pareikalavo iš P. B. sumokėti vaiko išlaikymą už 2020 m. birželio-liepos mėn., nors abu tuos mėnesius vaikas buvo su tėvu, negalima laikyti sąžiningu ir tinkamu. Savaime suprantama, kad netoleruotinas vienos šalies elgesys gali provokuoti atitinkamą kitos šalies elgesį.
Apibendrinant visa, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju būtų poreikis nustatyti P. B. turtui priverstinį įkeitimą (CPK 178 str.), ieškinys atmestinas.
Ieškovės reikalavimai visiškai atmesti, atsakovo P. B. atstovė prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Tokia suma yra visiškai pagrįsta, įvertinant konsultaciją, dokumentų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl ji turi būti priteista (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipnis, 98 straipsnis).
Atsakovo V. B. atstovas advokatas R. Šimkaitis pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos V. B. išlaidos sudaro 354,75 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 99 str.). Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos (CPK 92- 93 str.).
2020-08-13 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio V(duomenys neskelbtini), areštas palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio nepatenkinti.
Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B. naudai 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354,75 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur pašto išlaidų valstybei.
2020-08-13 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.