Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-18149-967/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
2YT-18149-967/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11785-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
L. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18149-967/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11785-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,sekretoriaujant Dianai Zapolskajai,dalyvaujant pareiškėjai L. Š.,pareiškėjos atstovei advokatei J. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji po tėvo D. Š. mirties 2000 m. gruodžio 23 d. faktiniu valdymu priėmė atsiradusį palikimą. Nurodė, kad D. Š. paveldimą turtą sudaro: ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – butas) bei ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad dėl teisinių žinių stokos dėl atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Nurodo, kad ji priėmė tėvo palikimą – ¼ buto dalį – faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi nuo tėvo mirties iki pat kreipimosi į teismą dienos ji gyvena bute, jį valdo, prižiūri bei moka visus priklausančius mokėti mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.

Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos (dukters) pareikšimu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės palaikė savo pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė tenkinti pareiškimą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. iš esmės palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 23 d. mirė pareiškėjos tėvas D. Š. (b. l. 9). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų (b. l. 10).

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja L. Š. po tėvo mirties 2000 m. gruodžio 23 d. pradėjo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ½ dalis buto buvo registruota jos motinos R. Š. vardu, kita ½ dalis buto – pareiškėjos vardu (b. l. 13). Tiek pareiškėja, tiek liudytoja R. T. teismo posėdyje patvirtino, jog pareiškėja bute pradėjo gyventi, juo naudotis kaip savu ir jį prižiūrėti (atliko remontą, nupirko naujus baldus, mokėjo mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją, šilumą, vandenį ir kt.) iškart po D. Š. mirties. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po tėvo D. Š. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja L. Š. po savo tėvo D. Š. mirties, gyvenusio (duomenys neskelbtini), priėmė D. Š. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip D. Š. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, gyvenusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė