Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-09 · Civilinė byla Nr. 2-1510-938/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2-1510-938/2014
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01211-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Buziliauskienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
L. V.
Trečiasis asmuo
K. D.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Rima Šmigelskytė
Civilinė byla Nr. 2-1510-938/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01211-2014-1Procesinio sprendimo kategorija : 78.2.1.; 99.5.; 99.10.; 113.1.; 116.4. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 9 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

ieškovui R. P., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,atsakovei L. V., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,trečiajam asmeniui K. D.,

išvadą teikiančios institucijos – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo atsakovei L. V., į bylą įtraukiant trečiuoju asmeniu K. D. ir išvadą teikiančią instituciją – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. P. ieškiniu ir teismo posėdyje prašo sumažinti 2013-11-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2586-826/2013 nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš jo (R. P.) šių nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 250,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovo atstovė be to prašo ir atstovavimo išlaidų priteisimo.

Ieškovas ieškinio reikalavimą motyvuoja tuo, kad pasikeitė jo materialinė padėtis, tai yra ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, kuomet jis dėl sveikatos problemų – nugaros skausmų išėjo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini)“, kur jo alga į rankas buvo 1800-1900 litų per mėnesį, ir įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, kur per mėnesį į rankas gauna apie 925 litus, iš kurių vaikų išlaikymui turėtų skirti 700 litų. Be to, šiuo metu jis gyvena su K. D. ir jiems rugsėjo mėnesį turėtų gimti vaikas. Jis jokio turto neturi, išskyrus mašiną Audi 80, 1989 m. laidos. Jis turi grąžinti 5000 Lt iš greitųjų paskolų bendrovės „Bigbank“ paimtą kreditą, kurį paėmė dar gyvendamas su atsakove. Jo manymu, atsakovei vaikų išlaikymui jam užtektų mokėti 500 litų, nes atsakovė gyveno pas jo uošvę, nedirba, tačiau jos draugas jau pradėjo dirbti. Vaikus jis matė prieš kelias dienas. Jie buvo aprengti naujais rūbais, tačiau vasarą vaikai naujų rūbų neturėjo. Atsakovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, tačiau dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Jis šiai dienai atsakovei yra skolingas 3800 litų išlaikymo vaikams ir pagal skolos raštelį jai pinigų nemokėjo. Jis per mėnesį surūko apie 10 pakelių ir rūkalams per mėnesį išleidžia apie 80 litų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, motyvuodama tuo, kad ji 2013 m. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės iš vaikų tėvo R. P., tačiau šiam nesutikus teikti tokio dydžio išlaikymą, jie rado kompromisą - ji kiekvienam vaikui prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 350 Lt ir jie sudarė Taikos sutartį, kurią teismas 2013-11-12 nutartimi patvirtino. Jos manymu, ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 250 Lt per mėnesį yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad jo materialinė padėtis po 2013-11-12 nutarties yra žymiai pablogėjusi. Nors ieškovas teigia, neva jo gaunamos pajamos yra mažos, tačiau jis yra darbingas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą. Priešingai, nei mano ieškovas, jos padėtis blogėja, kadangi vaikai auga ir jų poreikiai didėja.

Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Teismui paaiškino, kad kiekvienam vaikui išlaikyti jai per mėnesį dabar (t.y. šiltuoju metų sezonu) reikia po maždaug 450 litų. Ji gauna socialines išmokas per mėnesį po 254 Lt ir dar 104 Lt už abu vaikus. Jai pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda mamos brolis – dėdė A. T., patėvis A. B., mama I. B., brolis E. V., skolinasi pinigų. Be to, ji pardavė vestuvinę suknelę, mama duoda daržovių, ji už vaikų darželį gauna 50 proc. nuolaidą. Iš darbo biržos 1 mėnesį gavo 650 Lt. Ji atsisakė iš darbo biržos siūlomo virtuvės darbuotojos darbo „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepatogaus darbo grafiko. Ji turi virėjos specialybę, pagal kurią pati ieškosi darbo. Ieškovas paskutinį kartą vaikus buvo pasiėmęs prieš porą dienų prieš posėdį. Per vasarą jis vaikus buvo pasiėmęs 2 ar 3 kartus, buvo pasiėmęs vaikus per Velykas ir Kalėdas. Be to, buvo nupirkęs vaikams kalėdines dovanas bei vieną kartą vaistų. Ji nesutinka, kad būtų sumažintas išlaikymas vaikams, o ieškovas vaikus paremtų daržovėmis, nes vaikai auga pas ją ir ji sprendžia, ką vaikai valgys. Ji galvoja apie vaikų ateitį. Taip išeina, kad jai vasarą jau tenka taupyti žiemai, kuomet išlaikymas padidėja. Ji rūkalams per mėnesį išleidžia 80 Lt.

Trečiasis asmuo K. D. prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Jos manymu, iš tėvo vienam vaikui užtektų 250 litų per mėnesį. Ji su ieškovu susilauks bendro vaiko, tačiau, jei ji jau nusprendė pagimdyti vaiką, tai ir sugebės jį išlaikyti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, jog palaiko byloje pateiktą išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti 2013-11-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio. Išklausius šalių, trečiojo asmens ir liudytojos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nekinta ir ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovas šiuo atveju nuėjo lengviausiu keliu, nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas turi sveikatos problemų, todėl tenkinti ieškinio nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma - aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir antra - aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Civilinės bylos medžiagos visuma nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra dviejų sūnų P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b .l. 4, 5). 2013-11-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2586-836/2013 abiejų šalių abipusio kompromiso būdu susitarus patvirtinta šalių Taikos sutartis, kuria ieškovas R. P. įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums P. ir R. P. kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-15 iki vaikų pilnametystės, nustatytais terminais ir tvarka padengti susidariusį vaikų išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 3).

Ieškovas R. P. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 10), tačiau jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės (b.l. 7-8, 9). R. P. 2013-07-31 yra sudaręs nuomos sutartį dėl Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, už kurį įsipareigojęs yra mokėti 180 Lt (vasaros metu) ir 160 Lt (žiemos metu) nuomos mokestį (b.l. 11). R. P. 2014-01-20 pakeitė darbovietę iš UAB (duomenys neskelbtini)“, kur jo draudžiamos pajamos per metus buvo vidutiniškai po 2392,76 Lt iki mokesčių, į (duomenys neskelbtini)“, kur jo draudžiamos pajamos per mėnesį sudaro 1302,47 Lt iki mokesčių (b.l. 48-49). Ankstesniame darbe per metus laiko ieškovas sirgo du kartus, t.y. nuo 2013-03-28 iki 2013-04-12 bei nuo 2013-08-22 iki 2013-09-03 ir per šiuos laikotarpius gavo bendrai 2060,57 Lt ligos pašalpų, o dabartinėje darbovietėje jis turėjo vieną nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-22 iki 2014-05-20, per kurį jam buvo išmokėta 608,39 Lt ligos pašalpa. R. P. nurodė, kad jis šiuo metu gyvena su K. D., kuri laukiasi jųdviejų bendro kūdikio, ir dar augina savo 2003-12-30 gimusį sūnų D. T. (b.l. 12, 13, 14). K. D. dirba (duomenys neskelbtini)“ ir gauna per mėnesį vidutiniškai 879,80 Lt (b.l. 6). Be to, pažymėtina, kad ieškovui nėra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kas rodo, jog ieškovo gaunamos pajamos leidžia jam samdyti advokatę, kuriai jis šioje civilinėje byloje sumokėjo 600 Lt (b.l. 16, 17, 50).

Ieškovas teigia, kad jo pajamų sumažėjimą, t.y. dėl ko jis buvo priverstas pakeisti darbą į mažiau apmokamą, lėmė jo sveikatos pablogėjimas, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių jo ligos pobūdį bei būtinybę keisti darbą. Tai gi, ieškovas neįrodė savo argumentų apie jo sveikatos būklės įtaką pajamų sumažėjimui, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovė L. V. nedirba, nuo 2013-08-31 iki 2013-09-11 (dar iki Taikos sutarties sudarymo) gavo 888,33 Lt nedarbo draudimo išmoką (b.l. 39), ji per mėnesį gauna 423,90 Lt socialinę pašalpą bei 104 Lt išmoką už vaikus ir šios gaunamos pajamos nuo 2013 m. lapkričio mėnesio nuo 854,43 Lt sumažėjo iki 527,90 Lt, t.y. 326,53 Lt (b.l. 40). Atsakovė jokio turto neturėjo ir Taikos sutarties sudarymo momentu, jo neįgijo ir iki šiol (b.l. 41). Atsakovė teismui nurodė, kad jai pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda mamos brolis – dėdė A. T., patėvis A. B., mama I. B., brolis E. V., kas matyti iš L. V. pateikto jos sąskaitos banke išrašo (b.l. 53-60). Iš šio banko sąskaitos išrašo per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-08-13 matyti, kokias pajamas gauna ir kokių išlaidų turi atsakovė, tame tarpe matyti, R. P. teikiamas išlaikymas vaikams, kuris yra nereguliarus, bei šio išlaikymo įsiskolinimo dengimas, t.y. matyti, kad 2013-11-15 R. P. į atsakovės sąskaitą pervedė 800 Lt, po to – tik 2014-01-21 – 500 Lt, 2014-02-14 - 200 Lt, 2014-03-14 – 380 Lt, 2014-04-14 – 400 Lt, 2014-05-14 – 500 Lt 2014-06-12 – 580 Lt, 2014-07-15 – 400 Lt ir 2014-08-31 – 479,11 Lt. Taip pat matyti, kad atsakovė atsiskaito už pirkinius maisto prekių parduotuvėse, moka už vaikų lankomą lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, grąžina pinigus asmenims, iš kurių šių buvo pasiskolinusi. Iš atsakovės pateikto skolos raštelio matyti, kad ieškovas 2013-12-20 iš atsakovės skolinosi 800 Lt, kad galėtų padengti vaikų išlaikymą už 2013 m. gruodžio mėn., įsipareigojo šiuos pinigus atsakovei grąžinti 2014-01-16 (b.l. 52), tačiau, kaip pats atsakovas nurodė teismui, šių pinigų atsakovei negrąžino ir šiai dienai viso yra skolingas ieškovei vaikams teikiamo išlaikymo apie 3800 Lt. Be to, pažymėtina, kad atsakovei yra teikiama valstybės 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 27), kas taip pat patvirtina atsakovės sunkią materialinę padėtį.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nedirba ir jo vaikams mokamus pinigus naudoja galimai ne tik vaikų, bet ir saviems interesams. Liudytoja I. Ž. teismui paaiškino, kad atsakovė su jos broliu ir vaikais gyveno pas jos mamą 3 mėn., kai tuo tarpu šios nuomojamas butas buvo tuščias, ji nematė, kad atsakovė būtų pirkusi vaikams rūbelių, batukų, ji ne kartą su jos broliu išgėrinėjo, be to ji rūko. Atsakovė teismui neneigė, kad ji rūko ir rūkalams per mėnesį išleidžia apie 80 Lt, tačiau ieškovas taip pat teismui nurodė, kad ir jis rūko bei rūkalams išleidžia analogišką sumą pinigų. Nors ieškovas ir išsakė abejones, kad atsakovė vaikams jo skiriamus pinigus galimai naudoja ir saviems poreikiams tenkinti, tačiau teismui jis nurodė, kad vaikai yra prižiūrėti, kai jis šiuos matė prieš kelias dienas, jie buvo aprengti naujais drabužėliais. Taip pat ir iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad L. V. šeima nėra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 23-24). Atsakovė teismui nurodė, kad per tą laiką nuo Taikos sutarties sudarymo ieškovas keletą kartų po kelias dienas, taip pat per Kalėdų ir Velykų šventes buvo pasiėmęs vaikus pas save, nupirko vaikams kalėdines dovanėles bei vieną kartą vaistų. Atsakovė teismui nurodė, kad jai vasaros metu vienam vaikui išlaikyti reikia apie 450 Lt, tačiau jai reikia galvoti apie šaltuosius mėnesius, kuomet išlaikymo suma vaikui padidėja, taip pat pirkti didesnius pirkinius vaikams.

Tai gi, ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio vaikams sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė pajamų sumažėjimą, nes pakeitė darbovietę, kurioje gauna dvigubai mažesnį atlyginimą, bei būsimą išlaidų padidėjimą, nes jam su trečiuoju asmeniu netrukus gims vaikas, kurį taip pat teks išlaikyti.

Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės pačios savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo sveikatą, amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovas teigia, kad jo pajamų sumažėjimą, t.y. dėl ko jis buvo priverstas pakeisti darbą į mažiau apmokamą, lėmė jo sveikatos pablogėjimas, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių jo ligos pobūdį bei būtinybę keisti darbą. Tai gi, ieškovas neįrodė savo argumentų apie jo sveikatos būklės įtaką pajamų sumažėjimui, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Ieškovo gyvenimo situacija jo naujoje faktinėje šeimoje, šiuo metu dar nesant gimus jo ir trečiojo asmens bendram vaikeliui (tai patvirtino tik pats ieškovas bei trečiasis asmuo, tačiau teismui apie tai nepateikė jokių rašytinių įrodymų), dėl ko dar negalima svarstyti bei spręsti apie būsimus šio vaikelio poreikius, nesant duomenų apie atsakovo kokius nors sveikatos sutrikimus ar jo darbingumo lygio kokius nors apribojimus, akivaizdžiai leidžia ieškovui dirbti arba ieškoti tokio darbo, kurį dirbdamas jis galėtų teikti paties vos prieš pusmetį iki kreipimosi į teismą su nauju ieškiniu laisva valia su atsakovę aptartą ir sulygtą išlaikymą jau esantiems savo dviem sūnums. Pažymėtina, kad planuodami šeimos pagausėjimą protingi, sąžiningi ir atidūs tėvai turėtų įvertinti savo galimybes užtikrinti visiems vaikams būtiną išlaikymą, priešingu atveju, su naujų išlaikytinų vaikų atsiradimu susijusi neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams. Tai gi, šiuo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovo tokia turtinė padėtis, kokią jis šiuo metu deklaruoja, yra sukurta paties ieškovo valia. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, būdamas jaunas (26 metų amžiaus), sveikas ir darbingas, turi visas galimybes gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

Vadovaujantis visuma nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad ieškovo R. P. turtinė padėtis po 2013-11-12 teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams Pijui ir R. P. teikimo kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis per pusmetį laiko iki kreipimosi su šiuo ieškiniu į teismą iš esmės nepasikeitė, t.y. ieškovas turi tokį patį turtą kaip ir iki Taikos sutarties sudarymo, taip pat nuomojasi tą patį butą, dirba, turėtą darbą į mažiau apmokamą pakeitė pats savo noru, o vaikų Pijaus ir R. P. poreikiai nesumažėjo ir augant vaikams yra linkę augti (CK 3.201 str.). Teismas pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Tokia nuostata nuolat akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje. Teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgia į tai, kad atsakovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atitinkamai ribodama savo poreikius.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas Taikos sutartimi įsipareigojo sūnų išlaikymui kiekvienam per mėnesį teikti po 350 Lt, kas pagal susiformavusią teismų praktiką atitinka netgi mažesnį už minimalų vieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį, todėl darytina išvada, kad mažinti ieškovo vaikams paties ieškovo sutikimu nustatytą ir taip nedidelį išlaikymą nėra objektyvaus pagrindo. Be to, kalbant apie šalių turtinę padėtį, ieškovas bet kuriuo atveju gauna didesnes pajamas, nei gauna atsakovė.

Sprendžiant apie ieškovo reikalavimo sumažinti vaikams priteistą išlaikymą pagrįstumą teismas įvertina ir tai, kad ieškovas išlaikymą vaikams ir taip teikė nereguliariai, mokėjo ne po visą priteistą sumą ir šiai dienai turi apie 3800 Lt išlaikymo sūnums įsiskolinimą, tai yra atsakovė paminėta suma iš savo lėšų buvo priversta pati viena tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius.

Ieškovas turi visas galimybes ir privalo teikti bent minimalius fiziologinius poreikius užtikrinantį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir būdamas jaunas, sveikas, darbingas vyras elgtis kaip bonus pater familias, t. y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.) ir remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas ir vaikų teises bei interesus atstovaujančios institucijos raštu teismui pateiktą išvadą (b.l. 23-24), kurią teismo posėdžio metu visiškai palaikė šios institucijos atstovė, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis dėl išlaikymo vaikams nustatymo, iš esmės nepasikeitė, vaikų poreikiai nesumažėjo, todėl ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Atmetus ieškinį iš ieškovo R. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 10 Lt pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 400,00 Lt (keturi šimtai) litų (b.l. 30) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) (CPK 85, 88, 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl 2013-11-12 civilinėje byloje Nr. 2-2586-826/2013 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių Taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 10 Lt (dešimt litų) pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 400,00 Lt (keturis šimtus) litų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Buziliauskienė