Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-26 · Administracinė byla Nr. eI2-10497-644/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-26
Bylos Nr.
eI2-10497-644/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01384-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
Pareiškėjas
Md A
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10497-644/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01384-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 26 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Md A. N. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 25S73456 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760405564.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) įtvirtintas teisės normas. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad jam leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kadangi studijų sutartis su juo yra nutraukta. Pažymėjo, kad Lietuvos inžinerijos kolegija (toliau – Kolegija) išbraukė jį iš studentų sąrašų neteisėtai. 2024 m. balandžio 11 d. pranešimu Kolegija informavo jį, kad jis galės pradėti studijuoti nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. Jis sutiko su tokiomis sąlygomis ir apmokėjo už studijas, tačiau Kolegija su juo nepasirašė studijų sutarties. Mokymosi įstaiga žinojo, kad jis yra Bangladešo pilietis, jog atvykstant studijuoti į Lietuvą jam reikia gauti leidimą laikinai gyventi, todėl Kolegijai buvo žinoma, kad jeigu jam iki studijų pradžios nebus išduotas leidimas laikinai gyventi, jis pradės studijuoti nuotoliniu būdu. Kolegija suteikė jam galimybę tam tikrose paskaitose dalyvauti nuotoliniu būdu, tol kol jis buvo Bangladeše, tačiau nesuteikė galimybės jam laikyti egzaminų. Jis apmokėjo už studijas, paskaitose dalyvavo. Kolegija jo pasirinktoje studijų programoje organizavo praktinius mokymus tuo metu, kai jis buvo Bangladeše ir neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl fiziškai negalėjo dalyvauti tokiuose mokymuose. Jis taip pat yra informavęs kolegiją, kad atvykimas į Lietuvą užtruks, kadangi jis susirgo ir jam reikia laiko pasveikti. Leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas tik 2024 m. lapkričio 28 d.. Pasveikęs jis atvyko į Lietuvą tęsti studijų. Kolegija nesuteikė galimybės jam perlaikyti egzaminų ir dalyvauti praktiniuose mokymuose, nors apmokėjimą už studijas iš jo yra gavusi. Neabejoja, kad studijų sutarties su juo nutraukimas yra neteisėtas. Toks sprendimas dėl studijų nutraukimo bus apskųstas. Kadangi Kolegija neteisėtai nutraukė studijas su juo ir jis turi būti grąžintas studijuoti į Kolegiją, jam negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pažymėjo, kad jis atliko visus veiksmus tam, kad galėtų studijuoti Kolegijoje, mokslo įstaiga, priimdama studijuoti užsieniečius ir imdama studijų įmokas, turi pareigą pasirūpinti, kad asmeniui studijos faktiškai būtų suteiktos. Jeigu Kolegija nebuvo įsitikinusi, kad jis būdamas Bangladeše negalės pradėti studijuoti nuotoliniu būdu ir jeigu ji negalėjo sudaryti jam galimybės atlikti praktinių mokymų su kita grupe, ji neturėjo teisės priimti tokio studento studijuoti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas, jog privalo dalyvauti praktiniuose mokymuose Lietuvoje tuo metu, kai dar buvo Bangladeše ir neturėjo leidimo laikinai gyventi. Jis nebuvo informuotas, kad jeigu jam iki studijų pradžios nebus išduotas leidimas laikinai gyventi, jis negalės studijuoti. Priešingai, mokslo įstaiga užskaitė jo apmokėjimą, leido nuotoliu dalyvauti paskaitose, tačiau neleido laikyti egzaminų. Todėl neabejojama, kad jis turi būti grąžintas studijuoti, todėl jo leidimas laikinai gyventi negali būti panaikintas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atsakovas gavęs pranešimą dėl nutrauktų studijų į jį dėl informacijos suteikimo nesikreipė, nesidomėjo ar sprendimas yra apskųstas ir pan. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis tik Kolegijos pateikta informacija, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir yra priimtas tik remiantis vienos pusės pateiktais duomenimis, todėl nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu įvertinus visas reikšmingas aplinkybes priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 23 d., nes asmuo nutraukė studijas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), nutraukia studijas. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje), todėl Kolegijai 2025 m. kovo 18 d. pateikus pranešimą, kad pareiškėjo studijos nutrauktos, buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas teigia, kad Lietuvos inžinerijos kolegija išbraukė jį iš studentų sąrašų neteisėtai, pažymi, jog Migracijos departamentas neturi kompetencijos vertinti Kolegijos ir pareiškėjo santykių. Taip pat pažymėjo, kad ginčas dėl pareiškėjo ir Kolegijos nėra susijęs su Migracijos departamento sprendimu, todėl nenagrinėtinas šioje byloje. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas, gavęs Kolegijos pranešimą, į jį dėl informacijos suteikimo nesikreipė, nesidomėjo, ar sprendimas yra apskųstas ir pan., o ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vien Kolegijos pateikta informacija. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti oficialiu Kolegijos pranešimu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatomi imperatyvūs leidimo laikinai gyventi pagrindai, kuriems esant Migracijos departamentas turi pareigą priimti sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 19 d. priimto Sprendimo Nr. 25S73456, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760405564, galiojęs iki 2025 m. gruodžio 23 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2024 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Nr. 2410-LLG-3156 tuo pagrindu, kad jis ketina studijuoti Kauno technikos kolegijoje (dabartinėje Lietuvos inžinerijos kolegijoje). Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jis yra priimtas studijuoti pagal studijų programą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. lapkričio 28 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760405564. Leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025 m. gruodžio 23 d.

2025 m. kovo 18 d. Kolegija pateikė per MIGRIS pranešimą Nr. 2503-PRNŠ-0793 apie tai, kad pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo.

Įvertinęs šiuos duomenis, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 25S73456, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2025 m. gruodžio 23 d., nes asmuo nutraukė studijas.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad asmuo, nutraukęs studijas su Lietuvos inžinerijos kolegija, išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis, arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Teismas akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, akcentuotina, jog tokiose situacijoje reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024).

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes nuo studijų nutraukimo dienos iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamento neinformavo, t. y. nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nesutinka su skundžiamu Sprendimu dėl to, nes mano kad Kolegijos priimtas sprendimas dėl studijų nutraukimo yra neteisėtas, nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal konkrečią studijų programą. Į bylą pateiktas 2025 m. kovo 18 d. MIGRIS pranešimas Nr. 2503-PRNŠ-0793, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo studijos nutrauktos dėl nepažangumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo studijos buvo nutrauktos, šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas, gavęs 2025 m. kovo 18 d. pranešimą Nr. 2503-PRNŠ-0793, jog pareiškėjo studijos nutrauktos Lietuvos inžinerijos kolegijos direktoriaus 2025 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V2-046 „Dėl studijų sutarties nutraukimo“, neturėjo kompetencijos vertinti Kolegijos pateiktų oficialių duomenų pagrįstumo ir teisėtumo bei neturėjo pagrindo abejoti šiais oficialiais duomenimis. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui aiškintis pareiškėjo studijų nutraukimo aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai dėl Kolegijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo neturi jokios reikšmės priimtam ginčijamam sprendimui. Kaip jau minėta, Įstatymo 50 straipsnyje yra numatyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas skunde teigia, kad Kolegijos sprendimas yra neteisėtas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, nėra pateikęs. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinamas šioje byloje, neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėją pašalinus iš studentų sąrašų, išnyko išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1837-629/2023 ir kt.).

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, sprendimas yra priimtas tik remiantis vienos pusės pateiktais duomenimis, todėl nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pareiškėjo teiginiai, kad Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis ir neatitinka VAĮ, yra nepagrįsti. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Skundžiamame sprendime nurodytas jo pagrindas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kokiais duomenimis vadovaujantis pareiškėjui yra panaikintas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos inžinerijos kolegijos pranešimas apie nutrauktas studijas). Konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką.

Pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas priimtas remiantis vienos pusės pateiktais duomenimis, kad atsakovas gavęs Kolegijos sprendimą į pareiškėją dėl informacijos suteikimo nesikreipė, nesidomėjo ar Kolegijos sprendimas dėl studijų nutraukimo yra apskųstas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi pozicijos, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas skunde teigdamas, kad Kolegijos sprendimas yra neteisėtas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad minėtas sprendimas yra panaikintas, skunde teigė, jog skųs tokį Kolegijos sprendimą, tačiau duomenų apie tai, kad sprendimas yra apskųstas teismui taip pat nepateikė. Taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kuriuos jis galėjo pateikti Migracijos departamentui ir kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti skundžiamo Sprendimo motyvus.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti 2025 m. kovo 19 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S73456, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Md A. N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė