Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. V. paskirta galutinė 60 MGL (3 000 Eur) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. V. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023m. birželio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti E. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 30 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0194 ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (patikros sertifikato Nr.1886823, patikros metodo žymuo BPM 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcosim“ Nr. SMASUAN013002168), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, kai nustatytas 1,66 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 1,63 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Šiuo atveju akcentuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodė, kad E. V. kaltė įrodyta alkotesterio duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra abejonių, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino E. V. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios normos dispozicija yra blanketinė. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 14 punktu, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės taikymui nereikalaujama padarinių atsiradimo, o tokia veika baigta nuo neteisėtų veiksmų pradžios atlikimo momento. O jei vairuojant transporto priemonę, yra padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitiems asmenims konkrečius padarinius, tokie asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį ar administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, įvertinus atitinkamai neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0194 ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (patikros sertifikato Nr.1886823, patikros metodo žymuo BPM 8871101-78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcosim“ Nr. SMASUAN013002168) buvo nustatytas 1,66, o įvertinus 1,7% paklaidą, 1,63 promilių neblaivumas. Nuteistojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, ir bylos faktines aplinkybes be paties nuteistojo prisipažinimo patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu E. V. nustatyto neblaivumo faktą patvirtina alkoholio kiekio registracijos žurnale „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0194 patikros Nr. 1886823, užfiksuoti duomenys, kad E. V. 2023 m. balandžio 30 d. pirmo tikrinimo metu 14 val. 38 min. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 14 val. 57 min. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Įvertinus 1,7% paklaidą, E. V. konstatuotas 1,63 promilių girtumas. Kaip minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiuo atveju minėtą baudžiamojo įstatymo nustatytą 1,51 promilių ribą E. V. nustatytas girtumas viršijo 0,12 promilių, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jo neteisėti veiksmai teisingai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdį, kuris aiškiai apibrėžia neblaivumo laipsnį (1,51 ir daugiau promilių) ir šios nusikalstamos veikos ribas, neapimančias su tuo susijusių padarinių, konstatuojama, jog E. V. yra pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu skunde nurodyti argumentai, jog nuteistojo veiksmai prilygsta administraciniam nusižengimui, atmetami kaip nepagrįsti, o ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl bausmės

13. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K- 1- 719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K- 24- 689/2019).

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

16. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. V. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. V. padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). E. V. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam bausmės dydžiui, skiriamam už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, E. V. paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė baudos bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

18. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantui bus sunku sumokėti jam paskirtą baudą, kadangi jis nedirba, apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirtas baudos dydis nėra adekvatus, neproporcingas ar per griežtas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas (atitinkantis straipsnio sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistasis E. V. yra nedirbantis, todėl baudos mokėjimui nustatė vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) baudos bausmės vykdymui nustatytas minimalus dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas (BVK 6 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam galutinės bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

19. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino

20. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde taip pat ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams taikymo terminą. Apeliantas prašo uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui.

21. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šio termino vidurkis yra treji metai.

22. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019; kt.). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam E. V. nustatytas vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas trejiems metams. Teismo vertinimu, tokios trukmės teisinio poveikio priemonė E. V. atžvilgiu yra pagrįsta ir proporcinga. Kaip ir minėta, nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia specialia teise, vairavo automobilį dienos metu mieste esant intensyviam eismui ir tik laimingo atsitiktinumo buvo išvengta eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais E. V. neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkui esantiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, vertinat nuteistojo asmenybę, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad E. V. nusikalstamos veikos išvakarėse, tai yra 2023 m. balandžio 29 d., taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus, už ką buvo parauktas administracinėn atsakomybėn, o sekančią dieną, tai yra 2023 m. balandžio 30 d., padarė nagrinėjamu atveju aktualią nusikalstamą veiką, kai vairavo transporto priemonę neblaivus, už ką jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai tik patvirtina nuteistojo neatsakingą elgesį ir neleidžia ignoruoti jo jau iš esmės sistemingumą įgaunančio teisei priešingai elgesio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas šiai baudžiamajai poveikio priemonei reikšmingas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas trejiems metams, yra adekvati nuteistojo padarytai veikai, todėl ją dar labiau švelninti pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonė konkrečioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

24. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo vairavimo stažas yra net dešimt metų nėra aktualios, nes toks netrumpo vairavimo stažo turėjimas nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo, kaip matyti, nesulaikė. Klaidinančiu laikytinas skundo argumentas, kad per šį laikotarpį apeliantas rimtesnių nuobaudą neturėjo, kadangi, kaip jau nustatyta, per šį laikotarpį transporto priemonę girtas E. V. vairuoja ne pirmą kartą ir už tai jam yra taikyta administracinė atsakomybė.

25. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

Dėl turto konfiskavimo

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį ir prašo netaikyti automobilio konfiskavimo. Apeliantas nurodo, kad automobilio konfiskacija negalima, kadangi automobilis yra įgytas už paskutinius jo tėvelio pinigus, o automobilio konfiskaciją nuteistasis laiko „nesąmone“.

27. Vertindamas šį apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios nuteistajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. V. automobilį įsigijo iš savo tėvo pinigų, nesudaro pagrindo nagrinėjamą atvejį vertinti kaip išskirtinį, dėl kurio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Šiuo atveju vertintina tai, kad E. V. padarytas nusikaltimas susijęs su itin pavojingu naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimu. Jam nustatytas mažiausias neblaivumas siekė 1,66 (įvertinus 1,7% paklaidą), tai yra 1,63 promiles. Nors jo nusikalstamais veiksmais ir nebuvo sukeltos pasekmės, tačiau, kaip jau minėta, pasekmių i buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Kolegija laikosi nuomonės, kad neskyrus automobilio konfiskavimo už tokio pobūdžio nusikaltimą, formuotų asmens nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ne tik pačiam apeliantui, bet ir kitiems asmenims, o taip pat sudarytų sąlygas pakartotiniems tokio pobūdžio veiksmams. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nuteistasis transporto priemonę buvo įsigijęs už trečio asmens pinigines lėšas šiuo atveju esmės nesudaro.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. V. skirdamas jam nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Ši nuteistojo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė nevertintina kaip neatitinkantis proporcingumo reikalavimo ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

30. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2023 m. spalio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-15205, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ginant nuteistąjį E. V. sudaro 103,33 Eur (vienas šimtas trys eurai 33 ct).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl nuteistajam E. V. gynėjo parinkimo. Šio pranešimo pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius minėtam nuteistajam ginti parinko advokatą Jarolslav Los. Taigi, įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad apeliantas neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Be to, vertinant nuteistojo E. V. turtinę padėtį, matyti, kad jis yra nedirbantis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra stabili ir užtikrinta. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnis teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nuteistojo E. V. nėra suderinamas su proporcingumo principu bei teise į gynybą, todėl iš jo valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. V. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.