Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas bei pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) registruota nuosavybės teisių atkūrimo byla į V. Č. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą žemę. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė E. Č., P. G. Č. (įpėdinė L. J. Č.), P. Č., A. Č., L. J. ir D. Č. (įpėdinis K. Č.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-3912 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2.4 ir 12.2 papunkčiais, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 8SD-4349-(l4.8.7.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. 70-3-433, buvo pradėtas organizuoti apie 750 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1028-(8.14), patvirtino apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą.

Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nurodė kad projektas buvo patvirtintas nesuderinus jo sprendinių su pareiškėjais, kurie yra formuojamame žemės sklype esančio pastato savininkai ir pretendentai nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą procese; projektas nesuderintas su projekto iniciatoriais; pareiškėjams nuosavybės teisė turi būti atkuriama į visą laisvą neužstatytą žemę ginčo vietoje, todėl turėjo būti formuojamas apie 750 kv. m, o ne apie 704 kv. m dydžio žemės sklypas; suprojektuotas servitutas S3, kurio plotas ~252 kv. m, yra neteisėtai ir nepagrįstai suprojektuotas projekto sprendinys, nepagrįstai apsunkinantis žemės sklypą ir pažeidžiantis pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes projekte nurodytas poreikis suteikti teisę žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams patekti į savo sklypą su transporto priemonėmis ir pėsčiomis objektyviai neegzistuoja.

Atsakovė gi nesutiko su pareiškėjų skundu, nes jokios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos nei projekto rengėjui, nei iniciatoriui, nei organizatoriui suderinti projekto sprendinius su formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkais; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 8SD- 4349-( 14.8.7.) pateikė atsakovei iki 1940 m. V. Č. turėto apie 917 kv. m žemės sklypo preliminarų ribų planą, iš kurio matyti, kad dalis buvusios žemės patenka į detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o likusi buvusios žemės dalis, įvertinus gretimybes bei faktinį naudojimą, ginčijamu projektu įtraukta į formuojamą žemės sklypą, grąžintiną pretendentams, todėl formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas yra pagrįsti; pareiškėjai nesutinka su projekto sprendiniuose nurodytu kelio servitutu S3, kurio plotas 252 kv. m, bei kuriuo suteikiama teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams, naudotojams patekti į savo naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo servitutas nebuvo naujai suprojektuotas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytu ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Valstybės išperkamai žemei prilyginama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 106 punkte reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Tokiu būdu, tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, į jo naudojamą žemės sklypą, turi būti patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Ginčo atveju ir buvo atliekami veiksmai parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą, pagal kurį NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 15 d., patvirtinta 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1) (toliau – ir Taisyklės).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12 p.). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir Sistema) parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per Sistemą kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; Tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; kitus Žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai: valstybinės žemės patikėtiniai; statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; privačios žemės savininkai; asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai); valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai; sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje; asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise; kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Šie iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą Sistemoje: Tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (Taisyklių 19 p.).

Taisyklių 55 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. A-3912) nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Taigi, ši teisės norma aiškiai numato, kad apie pradedamą rengti projektą turi būti informuojami savininkai statinių, prie kurių žemės sklypas formuojamas. Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo lA3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai bei kiti šio gyvenamojo namo savininkai buvo informuoti nustatyta tvarka. Tai patvirtina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo byloje esantys 2017 m. lapkričio 6 d. informaciniai raštai bei kvitas apie šių raštų išsiuntimą. Informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo paskelbta ŽPDRIS interneto svetainėje 2017 m. spalio 31 d. (Taisyklių 54 p.). Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjai savo skunde, taigi, neginčijamai Taisyklėse įtvirtintas reikalavimas informuoti statinių savininkus apie pradedamą rengti Projektą buvo įvykdytas. Tačiau jokios Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos nei projekto rengėjui, nei iniciatoriui, nei organizatoriui suderinti projekto sprendinius su formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkais. Teisinio pagrindo planavimo organizatoriui reikalauti iš projekto rengėjo ar iniciatoriaus statinių, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininkų suderinimo nenurodė ir pareiškėjai.

Taisyklių 59 punkte yra numatyta, kad organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjams buvo pateikti atsakymai į jų pasiūlymus. Pareiškėjas P. Č. 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 30 d. ir pareiškėjai K. Č., P. Č., V. J. ir L. J. Č., atstovaujami advokato S. D., 2018 m. birželio 20 d. pateikė pastabas-pasiūlymus Kauno miesto savivaldybei ir Projekto rengėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“. 2018 m. liepos 20 d. Projekto rengėjas pateikė išsamius atsakymus tiek visiems teikusiems pastabas pareiškėjams, tiek jų atstovui advokatui, paaiškindamas, į kokius pasiūlymus atsižvelgta bei sprendiniai pakoreguoti (dėl servitutų S4, S5), ir pateikti motyvai, pagrindžiantys tam tikrų pastabų netenkinimą. Tokiu būdu pripažintina, kad organizatorius (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius), nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, pavedė Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus, ir pareiškėjams buvo atsakyta išsamiai bei motyvuotai. Tos aplinkybės, kad pareiškėjams atsakymą pateikė ne tik organizatorius, bet ir Projekto rengėjas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjams nebuvo atsakyta bei kad nebuvo įvertintos jų pateiktos pastabos.

Taisyklių 66 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, kurie turi pritarti projektui. Šiame punkte reglamentuota, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Projektas nebuvo suderintas su Projekto iniciatoriais, nes Projekto iniciatoriumi yra laikomas tas asmuo, kuris turėdamas Taisyklėse įtvirtintą Projekto rengimo inicijavimo teisę, inicijavo Projekto rengimą bei jį finansavo (Taisyklių 13 p., 14 p.). Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, Projekto rengimo inicijavimo teisę turi Projekto organizatorius, šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A-3594 priedas) (Taisyklių 12.2 p.). Kaip matyti iš projekto sprendinių brėžinio, Taisyklių 66 punkte įtvirtintas reikalavimas buvo įgyvendintas tinkamai - Projektui pritarė projekto iniciatorius (brėžinyje tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. parašas). Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjai, jiems nesant Projekto iniciatoriais, jų, kaip pastato, prie kurio formuojamas žemės sklypas, savininkų pritarimo Taisyklės nereikalauja rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinamo, viešinamo ir tvirtinamo teisniam reglamentavimui pareiškėjų skundo motyvai dėl procedūrinių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 tvirtinant žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, yra nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu pareiškėjų nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje.

Administracinio ginčo šalys pripažįsta, kad greta formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra detaliuoju planu suformuoti ir įregistruoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, į šiuos žemės sklypus patenkanti buvusios iki 1940 m. nacionalizacijos V. Č. valdos dalis yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu.

NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 8SD- 4349-( 14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovui iki 1940 m. V. Č. turėto apie 917 kv. m žemės sklypo preliminarų ribų planą, iš kurio matyti, kad dalis buvusios žemės patenka į detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o likusi buvusios žemės dalis, įvertinus gretimybes bei faktinį naudojimą, ginčijamu Projektu įtraukta į formuojamą žemės sklypą, grąžintiną pretendentams.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, jog informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, preliminarias žemės sklypo ribas yra teisinga, taigi visa likusi laisva žemė, t. y. tiek žemė, esanti po pretendentams priklausančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), tiek žemė, esanti greta šio pastato, įvertinus greta esančių registruotų žemės sklypų ribas bei greta naudojamos valdos ribas, buvo suformuota Projektu nuosavybės teisių pretendentams atkūrimui- pareiškėjams ir kitiems pastato (duomenys neskelbtini), savininkams, grąžinant šį sklypą natūra, o pareiškėjų skundo motyvai dėl žemės sklypo dydžio yra nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Pagrindinis pareiškėjų skundo argumentas dėl administracinio akto neteisėtumo yra tai, jog Projektu suprojektuotas kelio servitutas - Servitutas S3, kurio plotas ~252 m2 (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)) suteikia teisę žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams patekti į savo sklypą, užima didžiąją dalį projektuojamo žemės sklypo ir didžioji šio sklypo dalis skiriama tarnauti kaimyniniam žemės sklypui, nors objektyvaus poreikio šiame žemės sklype esančio pastato savininkei uždarajai akcinei bendrovei „BEI Capital“ naudotis keliu nėra. Toks teisių ribojimas yra neproporcingas, neadekvačiai suvaržo atkuriamas nuosavybės teises bei esmingai apriboja pareiškėjų galimybę naudotis žemės sklypu. Be to, tokiu būdu pažeidžiamos ir nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą nuostatos.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) 16 punktu ir atsižvelgdama į detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4624 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ matininko V. K. 2012 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nustatė 252 kv. m ploto kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu - S7 žemės sklypo plane (2.7 punktas).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų panaikinimo ir nustatymo“ pertvarkė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu į vieną žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemetra“ matininko V. U. 2017 m. gruodžio 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nustatytas 252 kv. m ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini), pertvarkius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka pertvarkytam žemės sklypui (7 punktas).

Pažymėtina, kad duomenų, jog minėti administraciniai aktai, kurių pagrindu yra nustatytas 252 kv. m ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėtas simboliu - S7 žemės sklypo plane, yra negaliojantys, šioje byloje nėra, nes teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje nepriėmė pareiškėjų patikslinto skundo dėl minėtų aktų panaikinimo (pateikė praleidę terminą jį pateikti, atsakovas prieštaravo patikslinto skundo priėmimui, teismas nemanė, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina priimti patikslintą skundą).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A-3594 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, buvo patvirtintas apie 704 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas bei pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą, kurio įsakymo) priede nurodyti esami servitutai: 216 kv. m servitutas S1 - teisė važiuoti transporto priemonėmis iki formuojamo sklypo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas); 187 kv. m servitutas S2 - teisė važiuoti transporto priemonėmis iki formuojamo sklypo per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas). Naujai nustatomi servitutai: apie 252 kv. m servitutas S3 - teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas); apie 12 kv. m servitutas S4 - teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius statinius (tarnaujantysis daiktas); apie 8 kv. m servitutas S5 - teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius statinius (tarnaujantysis daiktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas) 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas: suformuoti žemės sklypą esamam statiniui (1A3p) (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir nuosavybės teisėms atkurti, rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-11039 (toliau- ir Reikalavimai), formuojamam apie 750 kv. m žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kuriuose nustatyta, kad formuojant žemės sklypą ir rengiant projektą jei būtina nurodyti įvažą nuo (duomenys neskelbtini); servitutus aptarnauti pastatus gretimuose sklypuose (6.1 papunktis); formuojant sklypą nurodyti gatvės ribas; išnagrinėti ar nereikalingi kelio servitutai sklypui ar sklype; nurodyti įregistruotus gretimuose sklypuose servitutus sklypui ir kitiems sklypams (6.2 papunktis).

Pagal poreikį numatyti servitutus (5 punktas) keliamas reikalavimas yra ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto 2017 m. lapkričio 22 d. reikalavimuose Nr.SFP-1819-(14.8.36).

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau –ir Projektas), kurio rengimo metu projekto organizatoriui ir iniciatoriui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui išduoti Reikalavimai, yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, t. y. žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, rengdamas Reikalavimus, turėjo vadovautis teisiniu reguliavimu, įtvirtintu aktualios redakcijos Žemės įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 05 01) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 04 19 iki 2018 01 01).

Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą. Šių Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad <...> administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, o to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; o 2 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis.

Kaip pagrįstai skunde nurodo pareiškėjai, nors Reikalavimų 6.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga servitutas nėra nustatomas, tačiau toks reikalavimas turi būti objektyviai pagrįstas. Be kita ko, pastebėtina, jog servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas savaime nėra savitikslis. Atitinkamą servitutą projektuojant, jį nustatant įvertinamas ir jo nustatymo tikslingumas, reikalingumas, nes jo nustatymu yra atitinkamai ribojamos kito asmens teisės. Nustatant minėtą reikalavimą, turi būti vertinama, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).

Kaip buvo minėta, žemės sklypo Projektas buvo rengiamas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), suformuoti ir nuosavybės teisėms atkurti. Šią procedūrą reglamentuoja Taisyklės, kurių 53 punkte yra numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi inter alia esami ir (ar) siūlomi servitutai. Ginčo atveju, šis Taisyklėse nurodytas reikalavimas ir buvo įgyvendintas, sprendinių brėžinyje nurodant esamą, registruotą servitutą (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A- 4624 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei kuriame buvo siūlomas projektuoti tokio paties ploto ir turinio kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantysis daiktas) per formuojamą sklypą (duomenys neskelbtini), plotas 252 kv. m. Tokio pat ploto ir turinio kelio servitutas yra registruotas šiame žemės sklype kaip viešpataujantysis daiktas). Šį servitutą nurodyti Projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), važiuoti, eiti pėsčiomis iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pats servitutas kaip daiktinė teisė (CK 4.111 str. 1 d.) nebuvo naujai projektuojamas, kadangi jau buvo nustatytas jau minėtais administraciniais aktais, tačiau projekte jis buvo būtinas nurodyti, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko, naudotojo jau įtvirtinta teisė juo naudotis, t. y. kad servitutas, kaip daiktinė teisė būtų užfiksuota ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse, bet ir naujai formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenyse ir taip buvo įvykdytas Reikalavimų 6.2 papunkčio reikalavimas nurodyti įregistruotus gretimuose sklypuose servitutus sklypui ir kitiems sklypams (vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo servitutas S3 (S7) buvo registruotas žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau nuo 2012 m., o pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (teisės ir pareigos atitinkamai viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkams).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 7 punktą, kad jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, šios institucijos valia pareiškiama priimtu sprendimu dėl servituto nustatymo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-368 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-656-(14.8.100.) nustatė viešpataujantį servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų argumentai, kad buvo neišreikšta viešpataujančio tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo iki Projekto patvirtinimo nebuvo išreikšta, todėl servitutas negali būti nustatytas, nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).