- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- T-1114-667/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant S. V., A. Z., dalyvaujant prokurorui V. K., Andrėjui Klimaševskij, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (9 nusikalstamos veikos), BK 182 str. 1 d. (1 nusikalstama veika), BK 25 str. 2 d., 22 str. 1d. 182 str. 1 d. (1 nusikalstama veika). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 4 d. bausmės subendrintos su 2007-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2012-04-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
R. V. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti BK 75 str. ir 190 str. nuostatas. Nuteistasis R. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikaltimą padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei teistumą turintiems asmenims.
Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d.
Prokuroras teismo posėdyje prašė nuteistojo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
BPK 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2015-06-05 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-115-518/2015).
Teismas, spręsdamas dėl BK 75 str. naujos redakcijos taikymo nuteistajam R. V. pabrėžia, kad nors nuteistajam už padarytas vienuolika tyčinių nusikalstamų veikų (pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (9 nusikalstamos veikos), pagal BK 182 str. 1 d. (1 nusikalstama veika), pagal BK 25 str. 2 d., 22 str. 1d. 182 str. 1 d. (1 nusikalstama veika)) buvo paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kas atitinka formaliąsias BK 75 str. taikymo sąlygas, tačiau teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skiriant bausmę Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu už vienuolika tyčinių nusikalstamų veikų, R. V. jau buvo teistas 3 kartus, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės normų. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, R. V. atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurioje jis kaltinamas pagal BK 24 str. 4 d. 22 str. 1 d. ir 182 str.1 d., dėl analogiškų nusikalstamų veikų už ką jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu – telefoninio sukčiavimo grupės asmenų padarytų atliekant laisvės atėmimo bausmę (baudžiamosios bylos Nr. 1-56-932/2016), galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas.
Esant išvardytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 75 str. numatyta norma negali būti taikoma nuteistajam R. V. vien formaliu pagrindu, t. y. kad nuteistojo padaryta veika bei jam paskirta bausmė patenka į įstatymo nustatytas ribas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Todėl jo prašymas šioje dalyje atmestinas ir nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.
Dėl BK 190 str.
Nuo 2015-01-01 įsigaliojus naujajai BK 190 str. 1 d. redakcijai, pasikeitė turto vertės išaiškinimas – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Palyginus ankstesnę BK 190 str. 1 d. redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.
Oficialus Litų perskaičiavimo į eurus kursas: 1 Eur = 3,45280 Lt.
Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 str., teismas nustato naują subendrintą bausmę (BPK 64 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikaltimais, dėl kurių 2012-10-11 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu R. V., padarytų turtinių žalų dydžius, darytina išvada, kad yra pagrindas dviejuose epizoduose nuteistojo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti, atitinkamai pakeisti ir paskirtąsias bausmes, o po to iš naujo subendrinti visas bausmes.
Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad viename iš epizodų R. V. pripažintas kaltu už tai, kad 2009-02-13, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 15.05 val. paskambino Janinai B. U. į namų, esančių K. G. g. 7-19, Kaune telefono Nr. 269466 ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia nupirkti išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ papildymo kvitus ir padiktuoti jų duomenis. J. B. U. paveikta šių melagingų duomenų, nupirko ir jam padiktavo išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ kvitų duomenis už 396 litus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiai J. B. U. priklausančius 396 litus, tokiu būdu buvo pripažinta, kad jis padarė nusikaltimą numatytą BK 182 str. 1 d.
Šiame epizode 396 Lt padaryta turtinė žala šiuo metu atitinka 114,68 Eur. 114,68 Eur yra daugiau nei 3 MGL, bet mažiau nei 5 MGL, kas reiškia, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tokia veika šiuo metu atitinka jau ne nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., o baudžiamojo nusižengimo pagal BK 182 str. 3 d. sudėtį.
Kitame epizode R. V. pripažintas kaltu už tai, kad 2009-09-21 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apie 15.00 val. paskambino R. S. M. į namų, esančių Palemono g. 45-1, Kaune telefono Nr. 373 699 ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 400 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas R. S. M., kur ji perdavė atvykusiam M. F. 400 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą R. S. M. priklausantį turtą 400 litų ir padarė nusikaltimą numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d.
Šiame epizode nustatyta padaryta 400 Lt turtinė žala šiuo metu atitinka 115,84 Eur. 115,84 Eur yra daugiau nei 3 MGL, bet mažiau nei 5 MGL, kas reiškia, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tokia veika šiuo metu atitinka jau ne nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., o baudžiamojo nusižengimo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 3 d. sudėtį.
Todėl minėtuose epizoduose nuteistojo R. V. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota atitinkamai iš nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 182 str. 3 d. (2009-02-13 sukčiavimas Janinos B. U. atžvilgiu) ir iš nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 3 d. (2009-02-21 sukčiavimas R. S. M. atžvilgiu).
Kituose epizoduose nuteistojo padarytų nusikaltimų kvalifikaciją pagrindo keisti nėra.
Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamas veikas minėtuose dvejuose epizoduose, yra reikalinga iš naujo paskirti bausmes, o vėliau jas subendrinti pagal tas pačias BK numatytas taisykles, kas ir buvo padaryta 2012-10-11 nuosprendžiu.
BK 182 str. 3 d. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmes.
Įvertinus aplinkybes, į kurias teismas atsižvelgė 2012-10-11 nuosprendžiu skirdamas R. V. bausmę, R. V. perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 182 str. 3 d. (2009-02-13 sukčiavimas Janinos B. U. atžvilgiu), jam skirtina 30 parų arešto bausmė.
Įvertinus aplinkybes, į kurias teismas atsižvelgė 2012-10-11 nuosprendžiu skirdamas R. V. bausmę, R. V. perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 3 d. (2009-02-21 sukčiavimas R. S. M. atžvilgiu), jam skirtina 35 parų arešto bausmė.
Po to šios bei kitos 2012-10-11 nuosprendžiu subendrintos bausmės iš naujo subendrintinos pagal BK numatytas bausmių bendrinimo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. 4 d., 6 d., 364 str. 2 d., 3 d., teismas
nutaria:
nuteistojo R. V. prašymą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti iš dalies.
Perkvalifikuoti nuteistojo R. V. nusikalstamą veiką iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. (2009-02-13 sukčiavimas Janinos B. U. atžvilgiu) ir paskirti arešto bausmę 30 parų.
Perkvalifikuoti nuteistojo R. V. nusikalstamą veiką iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., į baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 182 str. 3 d. (2009-02-21 sukčiavimas R. S. M. atžvilgiu) ir paskirti 35 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., a) papunkčiu, šia nutartimi paskirtas bausmes pagal Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir 25 str. 2 d., 182 str. 3 d. subendrinti su pagal 2012-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. už kitas padarytas nusikalstamas veikas, kurios šia nutartimi yra neperkvalifikuojamos, paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirti subendrintą bausmę 3 (tris) metus 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.
Šios bausmės pradžią ir įskaitytą bausmės laiką pagal ankstesnius nuosprendžius, kurie buvo nustatyti 2012-10-11 dienos nuosprendžiu, palikti nepakeistus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.