Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1110-917/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
T-1110-917/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Teikimas Nr. T-1110-917/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01529-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.10.1.; 2.5.16.; 2.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Pretuškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. V. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. V. prašymas dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų taikymo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendyje, prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Prašyme nurodoma, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d.).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo prašymą atmesti.

Prašymas atmestinas.

BK 64¹ straipsnio, įsigaliojusio nuo 2013 m. liepos 13 d., 1 ir 2 dalyse numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šios straipsnio nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-19-347/2010 medžiagos, matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (22 ep.), 182 str. 3 d., LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1 d. ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis: nuo 2008-11-04 iki 2008-11-05.

M. V. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino kaltu dalinai, teisme davė parodymus.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Šių BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Vadinasi, šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, nes BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu. Taigi BK 64¹ straipsnio, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant BK 64¹ straipsnį atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d. Teisės aktų vertinimas jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aspektu nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

BK 64¹ straipsnio atgalinį taikymą negalimu daro ir tai, kad bausmės skyrimas pagal šį BK straipsnį siejamas su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Konstatavus tokią aplinkybę, ji laikoma atsakomybę švelninančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš esmės yra įpareigojimas teismams švelninti tokiam kaltininkui skiriamą bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61, 62 straipsniai) ar, esant ir kitoms įstatyme nurodytoms sąlygoms, spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (BK 38–40 ir kt. straipsniai). Jei byloje nepagrįstai nekonstatuojama minėta aplinkybė arba ją konstatavus neatsižvelgiama į tai skiriant bausmę, nuteistieji turi teisę tokį teismo sprendimą skųsti apeliacine, kasacine tvarka. Taigi minėtos BK nuostatos sudaro garantijų sistemą, suponuojančią išvadą, kad, baudžiant kaltininką, atsižvelgiama į jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir bausmė jam švelninama. Įstatymas nenustato, kokia apimtimi, esant kaltininko prisipažinimui, turi būti švelninama bausmė, teismų sprendimuose sprendžiant šį klausimą taip pat nenurodoma, kiek švelninama bausmė atsižvelgus į minėtą aplinkybę. Taikant BK 64¹ straipsnio atgalinį veikimą, t. y. jau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, tiems patiems asmenims toje pačioje byloje esant toms pačioms aplinkybėms dar kartą būtų švelninama bausmė. Vadinasi, konstituciniam humaniškumo principui būtų suteikiama dominuojanti reikšmė individualizuojant bausmę. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjant bylą turi būti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikšmė, o pasielgus priešingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kt. principų reikalavimų pažeidimas (pvz. Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Kita vertus, kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip atgalinio veikimo galią turintis ir bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nuteistojo M. V. prašymas jo byloje pritaikyti BK 64¹ straipsnį yra atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. V. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos (suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė