- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1334-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-011614-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Beata Vilienė, Greta Paskačimienė
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, atsakovo atstovei advokatei Beatai Vilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo nuspręsta panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu atsakovei Lietuvos advokatūrai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės būti pripažintu advokatu, kai panaikinamas tokią teisę reglamentuojantis sprendimas.Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti Advokatų tarybos 2016-05-05 sprendimą dėl sprendimo panaikinimo pripažinti T. S. advokate ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ieškovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Teisingumo ministras) 1996-09-27 įsakymu Nr. 61 buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-720-506/2012, ieškovė buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2013-05-17 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-16 nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovė 2014-03-12 raštu kreipėsi į Advokatų tarybą su prašymu išbraukti ją iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Advokatų tarybos 2014-03-13 vykusio posėdžio metu ieškovės prašymas buvo patenkintas, išbraukiant ją iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, išregistruojant jos advokatų kontorą bei skiriant jai Lietuvos advokatų visuotinio susirinkimo sprendime numatytą vienkartinę pašalpą, skiriamą advokatams, išbraukiamiems iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo jų paties prašymu. Ieškovės įsitikinimu, jos kaip advokato įgaliojimai jau buvo nutrūkę neribotam laikui arba iki tol, kol išnyks įstatyme numatytos sąlygos, užkertančios kelią tęsti savo kaip advokato praktiką. Tuo trapu ieškovė gyvenamosios vietos adresu (Žiogų g. 11, Vilnius) 2016-05-12 gavo skundžiamą Advokatų tarybos 2016-05-05 sprendimą. 2016-04-29 pranešimas apie Advokatų tarybos vyksiantį posėdį buvo siųstas nebevykdančios veiklos, išregistruotos advokatų kontoros adresu. Jį ieškovė gavo tik 2016-05-16, susisiekusi su buvusiais kolegomis, todėl buvo pažeista ieškovės teisė dalyvauti minėtame posėdyje, svarstant jai svarbų klausimą bei pateikti paaiškinimus. Ieškovė mano, kad ginčo sprendimas neteisėtas ir tuo pagrindu, jog įrašymo į advokatų sąrašą metu galiojusiame Advokatūros įstatyme nebuvo nustatyta atskirų pripažinimo advokatu ir įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą etapų. Pagal tuo metu galiojusio Advokatūros įstatymo (1994-09-20 redakcija) 14 straipsnį asmenis į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašydavo Teisingumo ministras, nebuvo nustatyta pripažinimo advokatu procedūra. Įsigaliojus 2004-03-18 Advokatūros įstatymui, ieškovė buvo laikoma įrašyta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Atitinkamai, Advokatų tarybos sprendimas pripažinti ieškove advokate nebuvo priimtas, todėl įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui bei išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę verstis advokate veikla, ieškovės prašymu ji buvo išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas); automatiškai pagrįstai nebuvo laikytasi Advokatūros įstatymo 13 straipsnyje nurodytos sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimo negaliojančiu procedūros. Advokatų taryba 2014-03-14 vykusiame posėdyje visiškai tenkindama ieškovės prašymą, žinojo tikrąsias šio prašymo priežastis (įsiteisėjęs teisino nuosprendis), o tai reiškia, kad jokių naujų aplinkybių praėjus dviem metams, kuomet Advokatų taryba priėmė ginčijamą sprendimą, neatsirado, todėl kritiškai vertintinas argumentas, kad apie įsiteisėjusį nuosprendį Lietuvos advokatūra sužinojo tik 2016-03-30. Ieškovės įsitikinimu, Advokatų taryba, priėmusi ginčijamą 2016-05-05 sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti ieškovę advokate, kuris faktiškai neegzistuoja, ne tik siekė suvaržyti jos teisę pasinaudoti Advokatūros įstatyme numatyta lengvata buvusiems advokatams, siekiantiems iš naujo jais tapti, bet ir iš esmės pažeidžia tiek nacionalinėje teisėje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą non bis in idem principą.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė, gavusi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-03-31 raštu Nr. 9 R-A-3810 pateiktą informaciją apie asmenis, pripažintus advokatais, bet neįrašytus į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, dėl kurių yra priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, 2016-05-05 posėdyje priėmė sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti T. S. advokate ir išbraukti ją iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė advokatės statusą įgijo Teisingumo ministro 1996-09-27 įsakymo Nr. 61 pagrindu pagal Advokatūros įstatymą (1992-09-16 įstatymo Nr. 1-289, pakeisto 1994-09-20 įstatymu Nr. I- 591, redakcija), t. y. esant vienpakopei tapimo praktikuojančiu advokatu procedūrai. Ieškovė išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojant Advokatūros įstatymui (2004-03-18 įstatymo Nr. IX-2006 red.) (toliau - 2004 m. Advokatūros įstatymas), kuriame (analogiškai prieš tai galiojusiai 1998 m. Advokatūros įstatymo redakcijai) numatyta dvipakopė tapimo praktikuojančiu advokatu procedūra. Nurodytu įstatymu atribotos dvi procedūros – asmens pripažinimas advokatu ir asmens įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.Atsakovė teigia, kad advokato teisinis statusas suteikiamas nuo Advokatų tarybos sprendimo pripažinti asmenį advokatu priėmimo (2004 m. Advokatūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalis), o teisė verstis advokato praktika įgyjama nuo tada, kai Advokatų taryba advokatais pripažintus asmenis įrašo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir išduodamas advokato pažymėjimas (2004 m. Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalys). Asmuo netenka advokato vardo ir teisės verstis advokato praktika nuo jo išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo (2004 m. Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnis). Iš ieškovės pateikto Lietuvos advokatūros 2014-03-03 rašto Nr. 167 matyti, jog ieškovei buvo pranešta apie klausimo dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatų tarybos 2014-03-13 posėdyje. Nepaisant to, kad Advokatų tarybos 2014-03-13 posėdyje buvo numatyta svarstyti abu klausimus, t. y. tiek dėl sprendimo pripažinti T. S. advokate panaikinimo, tiek dėl jos išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, paminėtame ankstesnės kadencijos sudėties Advokatų tarybos posėdyje dėl ieškovės buvo priimtas tik vienas sprendimas ir kitu teisiniu pagrindu, t. y. Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimu nuspręsta išbraukti ieškovę iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal Advokatūros įstatymo (2004-03-18 įstatymo Nr. IX-2006 red.) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pačios advokatės prašymu). Iš to darytina išvada, jog po Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimo liko nepanaikintas sprendimas pripažinti T. S. advokate. Tiek atsakovė, tiek ieškovė laikė, kad po Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimo priėmimo ieškovė išlaikė advokato statusą. Šį faktą patvirtina tokios faktinės aplinkybės kaip po 2014-03-13 T. S. apskaitymas asmenų, pripažintų advokatais, sąraše bei T. S. įmokų, nustatytų asmenims, dėl kurių galioja sprendimas pripažinti advokatu ir kurie nėra įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, mokėjimas Lietuvos advokatūrai. Iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ieškovė išbraukta ne Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, bet Advokatūros įstatymo (2004-03-18 įstatymo Nr. IX-2006 red.) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl ji nepatenka nei į vieną asmenų, kurie laiko tik advokatų veiklos organizavimo egzaminą, kategoriją. Pagal teisinį reglamentavimą atsakovas neprivalėjo į Advokatų tarybos 2016-05-05 posėdį kviesti ieškovę ir (ar) spręsti klausimą dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo tik jai dalyvaujant posėdyje. Nepaisant tokio reikalavimo nebuvimo, atsakovas 2016-04-29 raštu Nr. 358 informavo ieškovę apie klausimo dėl sprendimo pripažinti ieškovę advokate panaikinimo svarstymą 2016-05-05 posėdyje. Raštas išsiųstas paskutiniu žinomu ieškovės adresu: Antakalnio g. 43-13, Vilniuje. Ieškovė nepaneigė faktinės aplinkybės, jog dėl jos nuteisimo už nesunkų tyčinį nusikaltimą ji prarado nepriekaištingą reputaciją (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl Advokatų taryba 2016-05-05 teisėtai ir pagrįstai panaikino sprendimą dėl jos pripažinimo advokate ir pagrįstai ją išbraukė iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo.Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškino, kad sprendimas sustabdyti advokato praktiką buvo paveiktas ir tuo metu sutrikusios sveikatos. Dar kartą atkreipė dėmesį, kad jai buvo pritaikyta dar viena drausminio poveikio priemonė už tą patį teisės pažeidimą. Atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos advokatūra turėjo teisę gavus visą informaciją apie T. S. panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Dar kartą atkreipė dėmesį, kad dokumentai dėl šio klausimo svarstymo buvo siųsti jos pačios nurodytu korespondencijai adresu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2016-05-05 posėdyje priėmė sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti T. S. advokate ir išbraukti ją iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b.l.4). Minėtas sprendimas priimtas dėl to, kad T. S. padarė apysunkį nusikaltimą pagal nusikaltimo metu galiojusį BK 228 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, Lietuvos advokatūra sprendė, jog yra pagrindas taikyti Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktą (pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos). Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie 2014-03-13 paskirtą posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (b.l.12). Ieškovė 2014-03-12 raštu kreipėsi į Advokatų tarybą su prašymu išbraukti ją iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (b.l.11), argumentuodama pablogėjusia sveikatos būkle. Ieškovė 2013-05-23 gavo dar vieną pranešimą dėl svarstymo dėl jos laikino išbraukimo arba išbraukimo iš advokatų sąrašo (b.l.14), o Lietuvos advokatūros 2013-04-04 raštas įrodo, kad šiai institucijai pritrūko informacijos apie nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-720-506/2012 įsiteisėjimą (b.l.15,135-185). Iš 2013-06-13 protokolo išrašo matyti, kad klausimo svarstymas dėl advokatės T. S. laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo atidėtas (b.l.13).Byloje nėra ginčo, kad Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimu nuspręsta ieškovę išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pačios ieškovės prašymu). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po šio sprendimo ieškovė išlaikė advokato statusą, todėl siekiant įgyvendinti įstatymo nuostatą dėl užtikrinimo, kad tik nepriekaištingos reputacijos asmenys gali būti advokatais, taikė Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktą, išbraukdami T. S. iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo.Iš ieškovės argumentų galima spręsti, kad ji mano, jog išbraukus iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, atsakovei nebebuvo pagrindo priiminėti sprendimo dėl jos išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo. Taigi ieškovė iš esmės gina teisę į advokato teisinio statuso išsaugojimą, kartu ir į galimybę verstis advokato veikla. Teismas nesutinka su ieškovės šio sprendimo 11 punkte nurodytu argumentu, nes Advokatūros įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis įrašymą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo būti neatsiejamai aiškinamas su šio įstatymo 23 straipsnyje numatytais pagrindais, kuriems esant priimamas sprendimas advokatą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė argumentavo prašymą išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo bloga sveikatos būkle (b.l.186-190), kuris buvo patenkintas. Advokatūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei asmuo pateikia dokumentus, įrodančius, kad advokatas atitinka šio Įstatymo reikalavimus, jis įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Tačiau Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punktas numato, jog fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu yra nepriekaištingos reputacijos. Taigi, sistemiškai aiškinant teisės normas, asmuo gali tapti advokatu, jei jis yra nepriekaištingos reputacijos. Kitaip tariant, Lietuvos praktikuojančio advokato ir advokato statusas pagal suteiktus objektinės teisės leidimus asmeniui nėra tapatūs subjektinės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes bendroji norma dėl tapimo advokatu, nukreipdama į Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigoja Lietuvos advokatūrą priimti sprendimą advokatą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimu (b.l.191, 192) jau buvo nuspręsta ieškovę išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo iki atsakovė gavo duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie T. S. teistumą (b.l.36) ir priėmė ginčo sprendimą. Advokatūros įstatymas nenumato, kad, jei jau buvo priimtas Lietuvos advokatūros sprendimas advokatą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo kitais pagrindais, numatytais Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nebūtų galima inicijuoti sprendimo priėmimo dėl pripažinimo asmens advokatu panaikinamo pagal to paties Įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad advokato statuso praradimas sukelia kitus teisinius padarinius, todėl tai nėra pakartotinis asmens nubaudimas už tą pačią veiką. Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas, jei po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis: 1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos; 3) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai; 4) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2016-05-05 posėdyje priėmė sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti T. S. advokate, nes pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 228 straipsnio 1 dalį ji padarė apysunkį nusikaltimą, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – nesunkų (b.l.4). Iš registro duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta 2011-02-01 (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), nuosprendis įsiteisėjo 2013-05-17 (b.l.36). Taigi buvo akivaizdus pagrindas taikyti Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes pagal CPK 18 straipsnį „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“.Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė buvo nuolat informuojama apie iškeltą baudžiamąją bylą, todėl jau tuo metu, kai buvo priimtas Advokatų tarybos 2014-03-13 sprendimas ją išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, privalėjo svarstyti kitą išbraukimo iš Praktikuojančių advokato sąrašo pagrindą. Nepasinaudojus šia teise, atsakovė prarado tokią teisę.Pasisakydamas dėl šio argumento teismas nurodo, kad Lietuvos advokatūra turi pareigą kontroliuoti Advokatūros įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimą, užtikrinat, kad advokato vardą turėtų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys asmenys. Taigi atsakovė privalėjo vykdyti jai suteiktas viešojo ir vidaus administravimo funkcijas, o tai reiškia, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-05-05 posėdyje priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti T. S. advokate yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priimtas kitu teisiniu pagrindu ir, kaip jau minėta, sukelia kitus teisinius padarinius. Sprendimas išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo jo priėmimo metu tik sudarė pagrindą kito sprendimo priėmimu, tačiau tai nereiškia, kad jis apriboja Lietuvos advokatūros teisę spręsti dėl kitų įstatyme numatytų sąlygų taikymo, kurioms esant priimamas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.Ieškovė įrodinėja, kad įrašymo į advokatų sąrašą metu galiojusiame Advokatūros įstatyme nebuvo nustatyta atskirų pripažinimo advokatu ir įrašymo į Praktikuojančių advokato sąrašą etapų, todėl ji savaime neteko advokato vardo, todėl, jos nuomone, nebuvo pagrindo priimti ginčo sprendimo. Tokią nuomone grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, argumentuodama aplinkybe dėl nebuvo procedūros, pagal kurią ji būtų buvusi pripažinta advokate.Ieškovės įrašymo į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą metu (b.l.92-106,127,129) ir išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojo skirtingos Advokatūros įstatymo redakcijos ir skirtingas asmenų tapimo praktikuojančiais advokatais bei pripažinimo advokatais teisinis reglamentavimas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Taigi pagal bendrąją taisyklę pasikeitęs teisinis reguliavimas teisinius santykius reguliuoja pagal galiojančias reglamentuojančias normas, o naujai įsigaliojusiame Advokatūros įstatyme nenumatytas jų atgalinis veikimas dėl advokato statuso ir/ar jo pripažinimo advokatu. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numatė išimtį, kad buvę advokatais asmenys, išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo Įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, pripažįstami advokatais netaikant Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje ši išlyga taip pat netaikoma, nes ieškovė 2014-03-13 sprendimu išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal aktualią teisės akto redakciją. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 17 ir 19 punktuose išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neprarado advokato teisinio statuso, Lietuvos advokatūrai 2014-03-13 priėmus sprendimą, kuriuo ji išbraukta iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl atmeta ieškovės argumentą, nurodytą šio sprendimo 18 punkte, kaip nepagrįstą. Taip pat nesivadovauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, nes nagrinėjamos bylos ir kasacinėje instancijoje nagrinėtos bylos nesutampa ratio decidendi. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014 ginčas kilo dėl įpareigojimo Lietuvos advokatūrą įrašyti advokatą į Praktikuojančių advokatų sąrašą, kuris nepradėjo advokato profesinės veiklos, o ėjo kitas apmokamas pareigas įmonėse, įstaigose, organizacijose. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Lietuvos advokatūros 2014-03-13 sprendimo ieškovę T. S. išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.Ieškovė įrodinėja, kad ginčo sprendimas turi būti panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie Lietuvos advokatūros 2016-05-05 posėdį, kuriame atsakovė priėmė sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti T. S. advokate.Pagal Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalį advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos. Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.Iš aukščiau nurodytų teisės akto nuostatų galima spręsti, kad ieškovės teisių pažeidimą dėl tinkamo pranešimo apie teismo posėdį būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jei būtų apribota jos teisė teismui apskųsti Lietuvos advokatūros sprendimą. Ieškovė realizavo teisę kreiptis į teismą, todėl šiuo aspektu argumentai dėl sprendimo neteisėtumo atmetami (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Taip pat Advokatūros įstatymas nenumato, kad teismas galėtų panaikinti ginčo sprendimą dėl formalių procedūrų nesilaikymo, o, kaip teisingai nurodė atsakovė, raštas, informuojantis apie posėdį, išsiųstas paskutiniu žinomu ieškovės adresu: Antakalnio g. 43-13, Vilniuje. Kita vertus, atsakovė dėl specialaus teisinio subjektiškumo turi daugiau galimybių nustatyti šalies gyvenamąją vietą. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendimas dėl ieškovės, kaip advokato, teisino statuso panaikinimo priimtas esant teisiniam pagrindui, t.y. Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktui, o teisinis faktas dėl nepriekaištingos reputacijos pažeidimo nustatytas pagal CPK 18 straipsnį (b.l.36), todėl teismas ieškinį atmeta kaip neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovų naudai (CPK 93 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus apie 600 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kurios yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteisiamos jos naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 6 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 priteisiamos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovės T. S. ieškinį.
Priteisti iš ieškovės T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 eurų atsakovo Lietuvos advokatūros (j.a.k. 300099149) naudai.
Priteisti iš ieškovės T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6 eurus bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.