- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- II-996-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00957-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. V.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovėms Samantai Luganeckaitei ir Nailei Kvedarienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Nailės Kvedarienės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-318-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji specialistė N. Kvedarienė 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nustatė, kad A. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2025 m. vasario 13 d. apie 10 val. buvo nustatyta, kad jis, būdamas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengtos (pastatytos) tvoros, vartai, šiltnamis ir ūkinis pastatas. Šiaurinėje žemės sklypo naudojamoje dalyje įrengta (pastatyta) 3,82 m ilgio metalinė tvora, 5,90 m ilgio metaliniai vartai, 12,12 m ilgio metalinė tvora ir 10,31 m ilgio tujų gyvatvorė, užimant 9 kv. m valstybinės žemės plotą; pietinėje žemės sklypo dalyje įrengta (pastatyta) 13,72 m ilgio ir 17,26 m ilgio vielos tinklo tvora, 4,4 m ilgio vartai, 1 m ilgio vielos ir 8,17 m vielos tinklo tvora, taip pat valstybinėje žemėje pastatytas 12 kv. m ploto šiltnamis ir 40 kv. m neregistruotas ūkinis pastatas – iš viso pietinėje dalyje užimamas ir naudojamas 242 kv. m valstybinės žemės plotas, t. y. bendras naudojamas 251 kv. m valstybinės žemės plotas. Aptvertas valstybės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu. A. V. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą naudoja (neturėdamas gretimo žemės sklypo savininko sutikimo) ne tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, apjungianti sklypą į vieną plotą, kuriuo naudojasi išskirtinai tik žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme. A. V. taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto nuostatas.
A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės N. Kvedarienės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde išdėstytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir teigiama, kad pareiškėjas neginčija skundžiamame nutarime, Institucijos 2025 m. vasario 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-128 ir 2025 m. vasario 13 d. patikrinimo vietoje metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal www.geoportal.lt ortografinius duomenis, ortofotgrafmiame žemėlapyje ūkinis pastatas užfiksuotas nuo 1995–1999 m. Pareiškėjas 2025 m. vasario 16 d. informavo Instituciją, kad jis 2012 m. vasario 7 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 6003 paveldėjo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas iki šiol nenaudoja, nevaldo ir nedisponuoja statiniais, esančiais už jo valdomo sklypo ribų. Esant reikalui, jis gali pateikti kartografinę ir kitą medžiagą tai pagrįsti. Leidimas Nr. IN-90-557, leidžiantis statyti statinius, t. y. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, buvo išduotas 1990 m. birželio 28 d. buvusiam savininkui A. B., kuris ir pastatė minėtus statinius. Pareiškėjo nuomone, Institucija neatsižvelgė į tai, kad jis turi įrodymų (statybos leidimą, kartografinę medžiagą), liudytojų parodymus, kurie patvirtintų jo teiginius. Skunde teigiama, kad tokiu elgesiu Institucija pažeidė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimus, įskaitant administracinės procedūros pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Pareiškėjo vertinimu, Institucija nebuvo suinteresuota išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vyriausioji specialistė neįsigilino į bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nesivadovavo pagrindiniais administracinių nusižengimų teisenos principais (teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), neįvertino kitų administracinės atsakomybės sąlygų.
Skunde nesutinkama su skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad yra apribojama teisė naudotis valstybine žeme, nes patekimas į valstybės žemės sklypą nėra apribotas. Per visą laikotarpį nuo 1995 m., kai stovi žemės sklype esantys statiniai, visi suinteresuoti asmenys, įskaitant Vilniaus miesto ir valstybės įmones (Energijos skirstymo operatorius, AB „Vilniaus vandenys“ ir kt.), kurios vykdo ūkinę veiklą, eksploatuoja tinklus, neturėjo priekaištų dėl patekimo į minėtą teritoriją. Skunde cituojamos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos ir nurodoma, kad pareiškėjas reikalaujamo elgesio nepažeidė, t. y. savo naudojamame žemės sklype nevykdė ūkinės ir kitos veiklos, nepažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų, gyventojų teisių ir įstatymu saugomų interesų, statiniai ir įrenginiai pastatyti tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikalingus leidimus. Vadinasi, pareiškėjas nurodytos teisės normos nepažeidė, todėl administracinė atsakomybė jam neturi būti taikoma. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017, kurioje aptariamas administracinio nusižengimo sudėčiai privalomų elementų nustatymas. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus teisėtumo aspektas. Institucija, priimdama individualų teisės aktą, privalo nustatyti abstrakčią elgesio taisyklę, objektyvius faktus ir juos susieti, taigi administracinio teisės akto teisėtumo reikalavimai apima ir faktinio pagrįstumo reikalavimą. Nurodoma, kad Institucijos pareigūnų veiksmai ar neveikimas pažeidžia administracinio teisės akto teisėtumo reikalavimus, nes pareigūnai netinkamai įvertino subjektyvius ir objektyvius administracinio nusižengimo požymius bei neteisingai juridiškai kvalifikavo administracinį nusižengimą. Institucijos skundžiamame nutarime neteisingai įvertintas teisinis ir faktinis pagrindas bei kitos administraciniam nutarimui priimti svarbios aplinkybės, o pateikti motyvai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Institucijos Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėja A. M. atsiliepimu į A. V. skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pateikiama faktinių aplinkybių seka. Atsiliepime taip pat cituojamos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 ir 20 punktų nuostatos. Nurodoma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktuose įtvirtintas imperatyvias pareigas, kaip žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai, taip pat statinius ir įrenginius statyti tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikalingus leidimus. Atsiliepime pažymima, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnis nustato, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Institucija. Atsiliepime cituojamos Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatos, Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsiliepime Institucijos atstovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Institucija nekreipė dėmesio į jo 2025 m. vasario 16 d. pateiktą pareiškimą. Atsiliepime teigiama, kad Institucija vertino visas reikšmingas aplinkybes, kas nurodyta ir skundžiamame nutarime. Atsiliepime cituojama aktuali skundžiamo nutarimo dalis ir teigiama, kad pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 1 punktą Institucija įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka vykdo administracinių nusižengimų teiseną. Administracinio nusižengimo tyrimo metu vertinama, ar žemės naudojimo tvarkos pažeidimas taip pat yra ir administracinis nusižengimas ir ar reikia taikyti administracinio poveikio priemones, nustatytas ANK 110 straipsnio sankcijoje. Nurodytų įstatymų nuostatų taikymas užtikrina atsakomybę už pažeidimus ir taip siekiama veiksmingos viešojo intereso apsaugos. Atsiliepime cituojamos įvairios teismų praktikos, kuriose atitinkamai pateikiami išaiškinimai dėl svetimos žemės užėmimo, ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio įrodomųjų aplinkybių ir bendrieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Atsiliepime pažymima, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, be kita ko, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra suformuotas, 1996 m. lapkričio 8 d. nustatyti jo kadastro duomenys ir jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsiliepime pabrėžiama, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1996 m. lapkričio 8 d., pareiškėjas žemės sklypą įgijo 2012 m. vasario 7 d. pagal 2011 m. lapkričio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6003, t. y., jau žinodamas tikslias žemės sklypo ribas. 2025 m. vasario 13 d. atliktas žemės sklypo žemės naudojimo neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo trylika metų naudojosi valstybinės žemės sklypu kaip savo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Atsiliepime pateikiamas žemės sklypo plano išaiškinimas ir nurodoma, kad pareiškėjas, įgijęs žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, kaip ir aplinkybę, kad tvoros, vartai, šiltnamis ir ūkinis pastatas patenka į valstybinę žemę.
Atsiliepime teigiama, kad iš Patikrinimo akto nuotraukų, nustatytų faktinių aplinkybių schemos Ml:500 matyti, kad aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu ir tai, kad pareiškėjas nėra gavęs priekaištų dėl patekimo į teritoriją yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Patikrinimo akte užfiksuotas pažeidimas – valstybinės žemės užėmimas, t. y., valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys ir aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo ribos yra praplėstos (nesilaikant žemės sklypo ribų) ir dalis valstybinės žemės ploto yra aptverta prie pareiškėjo žemės sklypo, taip sudarant bendrą uždarą kontūrą. Institucijos atstovės nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nešalina atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Po žemės sklypo įsigijimo, pareiškėjas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą.
Institucija, objektyviai, išsamiai ir įvairiapusiškai įvertinusi visas aplinkybes, nustačiusi visus administracinio nusižengimo sudėties elementus ir neturėdama jokių abejonių, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutarimą, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. V. skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis anksčiau nesikreipė su prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkos projekto, nes neleido teisės aktai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, kuri jau tai leidžia padaryti, dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Jis kreipėsi jau po Institucijos patikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakyme nurodyta, kad žemės sklype yra neatitikimų. Jis nepažeidė jokių įstatymų, nes nurodytame žemės sklype nevykdė jokios veikos, kuri prieštarautų įstatymams. Žemės sklypą paveldėjo seniai, t. y. 2012 m. vasario 7 d. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad šis žemės sklypas užfiksuotas nuo 1993 m. Kai jis gavo paveldėjimą, visi pastatai jau buvo pastatyti, taigi jis nieko nestatė. Jis neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, gavęs paveldėjimą jis žinojo apie problemą, to neginčijo ir skunde. Prie skundo yra pridėjęs ūkinio pastato statybos leidimą, kuris buvo išduotas seniems žemės sklypo savininkams. Jis nežino, kodėl ūkinis pastatas yra pastatytas ant valstybei priklausančio žemės sklypo ir yra neregistruotas. Mano, kad duomenų nėra gal dėl to, kad seniau nereikėjo registruoti nesudėtingų statybos objektų. Buvęs žemės sklypo savininkas yra miręs, todėl jo paklausti negali. Jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie aplinkos ministerijos, kad jie pateiktų bylos medžiagą, tačiau gavo atsakymą, kad jos nėra. Jis taip pat kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, tačiau ir ten nieko negavo. Iki Institucijos patikrinimo jis niekada nebuvo gavęs jokių priekaištų, kad statiniai yra ant valstybinės žemės sklypo. Nors tikslių savo žemės sklypo ribų jis nežinojo, bet žinojo, kad skundžiamame nutarime nurodyti statiniai yra ne jo žemės sklype, t. y. ant valstybei priklausančio žemės sklypo. Jis yra teisininkas ir statybininkas, todėl visus šiuos dalykus nusimanė ir žinojo. Šiuo metu jis yra žemės sklypo 251 kv. m teritorijos prižiūrėtojas – pjauna žolę, genėja medžius. Jei neprižiūrėtų šio žemės sklypo, tai jis atrodytų baisiai. Jis sudėjo trinkeles, esančias žemės sklype. Betonas aplink ūkinį pastatą yra nuo senų laikų. Tvoros taip pat yra nuo senų laikų, jos jau surūdijusios, tačiau nieko su jomis nedaro. Teritorijoje yra nerakinami vartai, taigi pro juos gali įeiti ir išeiti kas nori, niekada nebuvo jokių problemų. Šiltnamis valstybės žemės sklype stovi seniai, jie tik pakeitė plėvelę. Šiltnamiu jis naudojasi, jame sodina daržoves. Jis nelaiko, kad jam priklauso valstybei priklausantis žemės sklypas. Kai jam parašė Vilniaus miesto savivaldybė, kad reikia transformuoti žemės sklypą, tai jam išaiškino, jog jis pirma turi transformuoti žemės sklypą, o tik tada kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Dabar su kaimynu yra atliekami nauji geodeziniai matavimai, duomenys transformuojami į sistemą, bus atlikti nauji kadastriniai matavimai ir vėliau bus kreipiamasi į Vilniaus miesto savivaldybę iš naujo. Anksčiau jis irgi bandė daryti kažką, 2022 m. buvo pateikęs prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl detalaus plano organizavimo, bet jokio atsakymo negavo, tik raštą. Jis nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybė, kodėl iš jų negavo atsakymo. Jis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris nurodė, kad privalomasis nurodymas turi būti panaikintas bendrosios kompetencijos teisme. Dabar jis turi iš naujo suruošti medžiagą teismui. Į matininką jis nesikreipė, nes nei jam, nei kaimynui nekilo jokių problemų. Pats nesugalvojo pasitikrinti, kol nebuvo jokių problemų. Projekte buvo papildomas žemės plotas, bet neįteisintas ir jis neapima jo nustatyto žemės sklypo. Jis mano, kad šiuo atveju nėra įrodyta administracinio nusižengimo subjektyvusis elementas. Administracinis nusižengimas pripažintas formaliai. Nagrinėjamu atveju turi būti įrodyta kaltė, motyvas ir tikslai, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgia. Institucija nesigilino į visas aplinkybes, kurias galėjo ištiri šioje administracinio nusižengimo byloje. Institucija nesikreipė į jį, neprašė jo papildomų duomenų. Įrodyti, kad jis padarė administracinį nusižengimą turi Institucija, mano, kad ji neteisingai kvalifikavo administracinį nusižengimą ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo įtakos šiai administracinio nusižengimo bylai.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, A. V. nuo 2012 m. vasario 7 d. pagal 2011 m. lapkričio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudiją Nr. 6003 nuosavybės teise valdo 0,0600 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 antra pusė).
2025 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) skunde nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas gali būti, kad savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, ją apsitvėrė ir neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo bei statybą leidžiančio dokumento, su jo sklypu besiribojančiame valstybinės žemės sklype yra pastatęs ūkinį pastatą ir šiltnamį (b. l. 17–19).
2025 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-225 nurodyta, kad neplaninis patikrinimas atliktas 2025 m. vasario 13 d., kurio metu nustatyta, kad pagal skunde Nr. 3D-135 pateiktus duomenis, sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neregistruotas ūkinis pastatas, kurio plotas yra 36,98 kv. m. Ūkinis pastatas atnaujinimo ir renovacijos požymių neturi. Aplink ūkinį pastatą išklotos senos 37 x 37 cm dydžio trinkelės. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 1992 m., namo rekonstrukcija atlikta 2008 m., duomenų apie ūkinio pastato statybas nėra. Vadovaujantis www.geoportal.lt teikiamomis galimybėmis, nustatyta, kad ūkinis pastatas užfiksuotas nuo 1995–1999 m., ortofotografiniame žemėlapyje. Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis A. V. nuosavybę įgavo nuo 2011 m. (paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6003 pagrindu) (b. l. 21 antra pusė–28).
2025 m. vasario 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akte (kontrolinis klausimynas) Nr. ŽPA2-128 užfiksuota, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengtos (pastatytos) tvoros, vartai, šiltnamis ir ūkinis pastatas. Šiaurinėje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamoje dalyje įrengta (pastatyta) 3,82 m metalinė tvora, 5,90 m metaliniai vartai, 12,12 m metalinė tvora ir 10,31 m tujų gyvatvorė, užimant 9 kv. m valstybinės žemės plotą. Pietinėje žemės sklypo dalyje įrengta (pastatyta) 13,72 m vielos tinklo tvora, 17,26 m vielos tinklo tvora, 4,4 m vartai, 1 m vielos tinklo tvora ir 8,17 m vielos tinklo tvora, taip pat valstybinėje žemėje pastatytas 12 kv. m ploto šiltnamis ir 40 kv. m neregistruotas ūkinis pastatas. Iš viso pietinėje dalyje užimamas ir naudojamas 242 kv. m valstybinės žemės plotas. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas aptvėrė ir naudoja (neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 251 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 33 antra pusė–40).
2025 m. vasario 27 d. privalomajame nurodyme pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1925 nurodyta iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. atlaisvinti neteisėtai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) naudojamą 251 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant (su visomis konstrukcijomis) šiaurinėje dalyje pastatytą 3,82 m metalinę tvorą, 5,90 m metalinius vartus, 12,12 m metalinę tvorą, 10,31 m tujų gyvatvorę, pietinėje dalyje įrengtą 13,72 m vielos tinklo tvorą, 17,26 m vielos tinklo tvorą, 4,4 m vartus, 1 m vielos tinklo tvorą ir 8,17 m vielos tinklo tvorą, taip pat valstybinėje žemėje pastatytą 12 kv. m ploto šiltnamį ir 40 kv. m neregistruotą ūkinį pastatą (b. l. 49–51).
2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D-4803 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus siuntimo“ A. V. informuojamas apie Institucijos 2025 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1925 iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus (b. l. 40 antra pusė–41).
Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar A. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimus, įskaitant administracinės procedūros pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas ANK, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.
A. V. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 13 d. 10 val., būdamas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybės žemės patikėtinio sutikimo) įrengtos (pastatytos) tvoros, vartai, šiltnamis ir ūkinis pastatas. Šiaurinėje žemės sklypo naudojamoje dalyje įrengta (pastatyta) 3,82 m ilgio metalinė tvora, 5,90 m ilgio metaliniai vartai, 12,12 m ilgio metalinė tvora ir 10,31 m ilgio tujų gyvatvorė, užimant 9 kv. m valstybinės žemės plotą; pietinėje žemės sklypo dalyje įrengta (pastatyta) 13,72 m ilgio ir 17,26 m ilgio vielos tinklo tvora, 4,4 m ilgio vartai, 1 m ilgio vielos ir 8,17 vielos tinklo tvora, taip pat valstybinėje žemėje pastatytas 12 kv. m ploto šiltnamis ir 40 kv. m neregistruotas ūkinis pastatas – iš viso pietinėje dalyje užimamas ir naudojamas 242 kv. m valstybinės žemės plotas, t. y. bendras naudojamas 251 kv. m valstybinės žemės plotas. Aptvertas valstybės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu. A. V. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą naudoja (neturėdamas gretimo žemės sklypo savininko sutikimo) ne tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, apjungianti sklypą į vieną plotą, kuriuo naudojasi išskirtinai tik žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme. A. V. taip pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
1) A. V. 2012 m. vasario 7 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 6003 paveldėjo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2) šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 251 kv. m valstybinės žemės plotas, kuriame yra įrengtos (pastatytos) tvoros, vartai, šiltnamis ir ūkinis pastatas;
3) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės sklypas yra toje pačioje teritorijoje, jie neatskirti vienas nuo kito, pavyzdžiui, tvora ar kokiu nors kitu statiniu.
Skunde nurodoma, kad A. V. iki šiol nenaudoja, nevaldo ir nedisponuoja statiniais, esančiais už jo valdomo sklypo ribų. Kita vertus, pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis ne tik pjauna žolę, genėja medžius valstybinėje žemėje, bet ir sudėjo trinkeles, esančias šiame žemės sklype, naudojasi šiltnamiu, esančiu minėtoje žemėje, jame sodina daržoves, šiltnamiui pakeitė plėvelę. Taigi A. V. administracinio nusižengimo byloje buvo nenuoseklus nurodydamas, ar jis naudojasi kokiu nors pastatu, esančiu valstybinėje žemėje, ar ne. Priešingai, pareiškėjo teiginys, kad jis sodina daržoves valstybinėje žemėje esančiame šiltnamyje, rodo, kad jis faktiškai naudojasi šiuo statiniu kaip su nuosavu. Iš A. V. paaiškinimų ir byloje esančių nuotraukų matyti, kad keliukas, išklotas trinkelėmis, veda ne tik per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir per valstybinę žemę, t. y. padarytas priėjimas prie valstybinėje žemėje esančių statinių. A. V. elgesys, kai jis iškloja trinkelėmis keliuką ne tik jam priklausančioje žemėje, bet ir valstybinėje žemėje, nesiekdamas naudotis valstybinėje žemėje esančiais statiniais, yra nelogiškas.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal www.geoportal.lt ortografinius duomenis, ortofotgrafmiame žemėlapyje ūkinis pastatas užfiksuotas nuo 1995–1999 m. Kita vertus, kaip minėta, A. V. 2012 m. vasario 7 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 6003 paveldėjo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, pareiškėjas, paveldėdamas turtą, žinojo paveldimo žemės sklypo ribas. Kita vertus, iš 2025 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-225 ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad A. V. paveldėto žemės sklypo ribos yra praplėstos (nesilaikant žemės sklypo ribų) ir dalis valstybinės žemės ploto yra aptverta prie jo žemės sklypo, taip sudarant bendrą uždarą kontūrą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme patvirtino, kad jis žino paveldėto žemės sklypo ribas ir kad paveldėtas žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės sklypu. Kita vertus, A. V., žinodamas tokią aplinkybę, iki 2025 m. vasario 13 d. patikrinimo nesiėmė pakankamų priemonių, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas būtų atskirtas nuo valstybinės žemės sklypo (pavyzdžiui, šie žemės sklypai būtų atriboti tvora, gyvatvore ar pan.). Priešingai, kaip minėta, jis valstybiniame žemės sklype prižiūri veją, naudojasi šiltnamiu, išklojo keliuko pratęsimą trinkelėmis, t. y. jis faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu kaip nuosavu. Todėl ta aplinkybė, kad pastatai valstybinėje žemėje buvo pastatyti dar iki A. V. paveldėjus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį (valstybine žeme ir joje esančiais pastatais galima faktiškai pradėti naudotis kaip nuosavais ir vėliau, taip pat nepaisant to, kas pastatus pastatė, juolab pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre).
Iš 2025 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-225 ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės sklypas yra toje pačioje teritorijoje, jie sudaro vieną bendrą uždarą kontūrą, nes iš valstybinės žemės pusės yra teritorija yra aptverta tvora. Vadinasi, akivaizdu, kad tiesiogiai į valstybinės žemės sklypą (ne per A. V. žemės sklypą) patekti galimybės nėra, t. y. bet kuris asmuo negali tiesiogiai patekti į aptariamo valstybinės žemės sklypo teritoriją. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad visi suinteresuoti asmenys, įskaitant Vilniaus miesto ir valstybės įmones (Energijos skirstymo operatorius, AB „Vilniaus vandenys“ ir kt.), kurios vykdo ūkinę veiklą, eksploatuoja tinklus, neturėjo priekaištų dėl patekimo į minėtą teritoriją. Patekimas į valstybinės žemės teritoriją turi būti užtikrintas nepaisant to, ar yra nusiskundimų dėl to, ar ne.
Anksčiau aptarti A. V. faktiniai veiksmai su žemės sklypu ir bent vienu ant joje esančių statinių (šiltnamiu) patvirtina, kad jis savavališkai naudojasi valstybinės žemės sklypu, ir supranta, kad taip daro, t. y. veikė tyčia. Vien kitoks pareiškėjo traktavimas dėl aptariamo žemės sklypo ir statinių savaime nereiškia, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Be to, A. V. teisme patvirtino, kad jis ketina kreiptis į atitinkamą instituciją dėl valstybinės žemės prijungimo prie jam priklausančio žemės sklypo. Vadinasi, pareiškėjas netiesiogiai patvirtino, kad iki šiol neleistinai buvo naudojamasi valstybinės žemės sklypu. To pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nes buvo pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.
Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Pripažintina, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teigti, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra pagrindo. Institucijos vyriausiajai specialistei nebuvo būtina rinkti kokius nors papildomus įrodymus nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017 šiuo atveju nėra precedentas nagrinėjamoje byloje, nes minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės (buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su galimais Kelių eismo taisyklių pažeidimais) nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepaneigia A. V. kaltės.
Skundo teorinio pobūdžio teiginiai apie Institucijos pareigūnų pareigą teisingai įvertinti faktines aplinkybes, priimti teisėtą procesinį sprendimą ir kt. nepaneigia, kad šiuo atveju priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pripažintina, kad naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. V. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo kitoks manymas nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti.
A. V. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiosios specialistės Nailės Kvedarienės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-318-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.