Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2015-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-617-911/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
2-617-911/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08926-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
K. S.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Civilinė byla Nr. 2-617-911/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08926-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.3; 34.5;113.1; 117.1; 128.19.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2015 m. vasario 18 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant pareiškėjai K. S.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti 2014-07-23 mirusios motinos A. P. palikimą. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-07-23 mirė jos motina A. P., kuri gyveno pareiškėjos bute. Pareiškėja yra vienintelis motinos vaikas, motinos sutuoktinis yra miręs. Kadangi pareiškėjos motina A. P. neturėjo jokio turto, todėl pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir mirusios motinos paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2014-11-18 telefonu informavo pareiškėją apie tai, kad yra mirusiai motinai neišmokėta kompensuojamosios senatvės pensija 283,39 Eur (978,48 Lt) sumai. Tačiau pareiškėja tuo metu jau buvo praleidusi 3 mėn. terminą šiam palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad brolių ir seserų neturi, kitų įpėdinių dėl mirusios motinos palikimo nėra. Prašymą dėl termino palikimo priėmimui pratęsti pareiškėja grindžia tuo, kad jai nebuvo žinoma apie tai, kad jos mirusiai motinai nebuvo išmokėta visa jai priklausančios pensijos suma ir valstybė priėmė sprendimą kompensuoti senatvės pensininkams sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašymui neprieštarauja, klausimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo palieka spręsti teismui savo nuožiūra (23-24 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos motina A. P. mirė 2014-07-23 (5, 21 b.l.). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma patvirtinta, kad pareiškėja yra vienintelė mirusiosios A. P. dukra (6-8, 21 b.l.). A. P. nebuvo susituokusi (21 b.l.). Testamentų registro duomenimis ir Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro duomenimis po A. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nėra registruota testamentų ir palikimo faktų, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (10, 17 b.l.). Byloje taip pat pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. P10-1132, patvirtinanti, kad mirusiajai A. P. neišmokėta 283,39 Eur (978,48 Lt) kompensuojamosios senatvės pensijos suma (9 b.l.). A. P. neturėjo jokio kito privalomai registruotino turto (18-20 b.l.).

Civiliniai teisiniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, todėl asmenys, dalyvaujantys šiuose santykiuose, yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo numatytą terminą, kadangi manė, kad A. P. mirties dieną neturėjo jokio paveldimo turto. Pareiškėja nežinojo, kad vėliau gali atsirasti paveldimo turto – bus kompensuota jos motinai neišmokėtos pensijos dalis. Vertinant byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad pareiškėja nesikreipė per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo dėl jos nurodytų aplinkybių. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino pratęsimas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pareiškėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja K. S. praleido terminą palikimui priimti po savo motinos A. P. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti pratęsiamas (CK 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 290-292 straipsniais, teismas

n u taria:

Prašymą patenkinti.

Pratęsti K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po motinos A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-07-23.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė