- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- PK-3006-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00221-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kategorijos
- 1.2.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su D. Š. privataus kaltinimo skundu dėl advokato K. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo D. Š. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą advokato K. Ž. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., pripažinti jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką bei jį nubausti, iš kaltinamojo K. Ž. priteisti pareiškėjo naudai 1.000,00 EUR dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš kaltinamojo visas proceso išlaidas.
Atsiliepimas
Skunde nurodoma, 2016-11-16 advokatas K. Ž., atstovaudamas UAB „Konekesko Lietuva“, Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo ūkininko P. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016. P. Š. yra privataus kaltinimo skundo pareiškėjo tėvas, laidavęs už jo prievoles kreditoriams, tarp jų UAB „Konekesko Lietuva“.
UAB „Konekesko Lietuva“ atstovaujantis advokatas K. Ž. atsiliepime dėl fizinio asmens bankroto bylos ūkininkui P. Š. iškėlimo. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė melagingą informaciją apie D. Š. asmenį, t.y. nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose ir jas citavo, kaip jau įvykusius faktus, dėl kurių jau neva yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas:
Žemesnės instancijos teismas
,,Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. D. Š. sąžiningumas vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014). “„D. Š. nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-242-248/2015)."„Nesąžiningu D. Š. pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-133-313/2016)."
Atsiliepimas
Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad pareiškėjo tėvas gavęs tokio turinio atsiliepimą, patikėjo atsiliepime į pareiškimą advokato K. Ž. pateiktais melagingais faktais ir suprato, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau tris kartus nagrinėjo pareiškėjo ūkininko D. Š. bylas dėl fizinio asmens bankroto. Būtent dėl šių advokato K. Ž. pateiktų melagingų faktų Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ūkininkui P. Š. kilo didelis barnis pareiškėjo šeimoje, pareiškėjas prarado savo tėvo pasitikėjimą, o apie jo asmenį buvo tyčia formuojama neigiama ir šmeižikiška nuomonė Panevėžio miesto apylinkės teisme. Būtent melagingai cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau išnagrinėtas civilines bylas apie pareiškėjo asmens sąžiningumą, bandoma pakenkti jo tėvui ūkininkui P. Š. civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo (ūkininkas P. Š. yra laidavęs už pareiškėjo prievoles kreditoriams ir visos jo prievolės atsiranda iš laidavimo). K. Ž. pasirašytame atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau išnagrinėtų bylų (Nr. 3K- 3-516/2014, Nr. 3K-3-242-248/2015, Nr. e3K-3-133-313/2016) nutarčių turinyje tokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginių, kur būtų minima pareiškėjo pavardė ir vardas, nėra ir nei vienoje iš šių bylų D. Š., nebuvo proceso dalyvis, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net negalėjo pasisakyti dėl jo asmens sąžiningumo. Advokatas K. Ž. pats sukūrė ir atsiliepime į ūkininko P. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 tyčia pateikė melagingus, neva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasakytus teiginius, turėdamas tikslą pakenkti pareiškėjo tėvui ūkininkui P. Š. civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 ir siekdamas suformuoti teismo nuomonę, kad ne tik D. Š., apie kurio sąžiningumą yra jau pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bet ir jo tėvas ūkininkas P. Š. yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu ir atsisakytina priimti skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.
Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 412¹ straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamą veiką nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.
Skunde nurodoma, kad advokatas K. Ž. apšmeižė pareiškėją paskleisdamas tikrovės neatitinkančius faktus civilinėje byloje, kaip citatas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų trijų civilinių bylų pateikdamas teiginius, kuriuose tyčia melagingai buvo įrašyta D. Š. pavardė, nors minėtose bylose pareiškėjas nebuvo proceso šalis, atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nieko negalėjo šiose nutartyse pasisakyti apie D. Š. asmenį, ir minėtose nutartyse teiginių apie jo asmenį nėra. Susipažinus su pareiškėjo kartu su privataus kaltinimo skundu pateiktu advokato K. Ž., atstovaujančiu suinteresuotą asmenį UAB „Konekesko Lietuva“, 2016-11-16 atsiliepimu į pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016, 2015-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015, 2014-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, konstatuotina, kad atsiliepimo 3 skirsnyje autorius pateikdamas teiginius kaip citatas (teiginiai nurodomi kabutėse) iš minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, juose vietoj Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartoto neutralaus žodžio pareiškėjas, iš tiesų įrašė D. Š. pavardę, dėl ko iš tiesų kyla klaidinantis įspūdis, kad jis buvo minėtų civilinių bylų proceso šalis, o kaip citatos įrašyti teiginiai tapo netikslūs. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės atsiliepimo autorius citavo bendro pobūdžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatas formuojant praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, tik neutralų žodį pareiškėjas nekorektiškai pakeisdamas konkretaus asmens – šiuo atveju privataus skundo pareiškėjo - vardu ir pavarde. Tokiu būdu šių teiginių turiniu buvo siekiama pabrėžti, kad juose nurodytos nuostatos taikytinos ir D. Š. atžvilgiu vertinant pastarojo veiksmus teismo nagrinėjamoje fizinio asmens bankroto byloje. Minėtais teiginiais nesuformuluojama kategoriška pozicija, kad D. Š. neabejotinai yra nesąžiningas asmuo, jais tik išvardinamos aplinkybės, kurios turėtų būti teismo patikrintos fizinio asmens bankroto byloje.
Pažymėtina, kad nurodyti teiginiai, kuriais pareiškėjas, jo manymu, buvo tyčia apšmeižtas, buvo suformuluoti atsiliepime, pateiktame civilinėje byloje Nr. 2FB-8962-589/2016, nagrinėjamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo, vertinti jame išsakytų teiginių turinį bei jų atitikimą tikrovei pirmiausia yra šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) prerogatyva. Minėtoje byloje yra priimtas procesinis sprendimas, tačiau jis neįsiteisėjęs. Kištis į bylą nagrinėjančio teismo veiksmus draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Prieš kreipdamasis dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas turėtų įvertinti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013). Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį, todėl pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, ir siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.) reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Įvertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiškėjo įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius jį pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, jų paskleidimo mastą ir pobūdį, teismas mano, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms.
Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais advokato K. Ž. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo D. Š. 2016-11-28 skundą, nes jo skunde nurodytais veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.