Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Sauliui Urbonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 40-TE-646 „Dėl D. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, reikia pabrėžti, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, kad asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli, išsami ir neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų būti pateikiama, informuojant jį apie galimą pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

Atmestinas pareiškėjas D. Z. teiginys skunde, kad pranešime apie tarnybinį pažeidimą nėra suformuluotos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, o pranešimas yra dviprasmiškas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui įteikto 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešimo Nr. 40-PR1-35-(4.7E) ir 2017 m. spalio 19 d. patikslinto pranešimo Nr. 40-PR1-38-(4.7E) turinys yra aiškus – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų normos, kurios galimai buvo pažeistos. Suformuluoto pranešimo ir patikslinto pranešimo lingvistinė analizė „naudodamasis degalų pumpavimo įrenginiu ir žalios spalvos metaliniu kanistru pylėte degalus“ patvirtina atsakovo poziciją, kad pareigūno garbės ir orumo pažeminimo tyrime nėra svarbus pats pylimo faktas, t. y. nėra svarbi degalų tekėjimo kryptis, o svarbus visuomenės suvokimas, kokius, priešingus teisei ir gerai moralei veiksmus pareigūnas atliko. Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas aiškiai suprato, kuo yra kaltinamas, bei galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Akcentuotina, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise į gynybą ir 2017 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 81) bei 2017 m. spalio 19 d. (1 t., b. l. 84–85) pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. užfiksuoto degalų pylimo.

2017 m. lapkričio 3 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-46-(4.1E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Z. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurią 2017 m. lapkričio 3 d. patvirtino Šiaulių AVPK viršininkas Ramūnas Sarapas (1 t., b. l. 102). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus gautus duomenis bei kitą informaciją, taip pat apibendrinus teisės aktų reglamentaciją konstatuotina, kad pareigūnas D. Z., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimais privalėdamas užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, atskleisti, tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, 2017 m. rugsėjo 8 d., apie 11.30 val., tarnybos metu, uniformuotas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, privalėdamas transporto priemonę naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, apie galimą automobilio (duomenys neskelbtini), techninį gedimą ar kitą bet kokį trūkumą neinformavęs darbuotojo, atsakingo už transporto priemonių eksploataciją, privalėdamas degalus į transporto priemonę įpilti Lietuvos degalinių tinklui priklausančioje degalinėje, specialiaisiais policijos ženklais pažymėtu automobiliu (duomenys neskelbtini), atvykęs į privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, uždarame namo kieme automobilį pasistatęs nuošaliau, siekdamas, kad pašaliniai asmenys nuo gatvės pusės nematytų jo veiksmų, naudodamasis degalų pumpavimo įrenginiu ir žalios spalvos metaliniu kanistru pylė degalus, tuo pažeisdamas Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 24, 30, 57, 71, 72 punktų reikalavimus ir savo elgesiu sukeldamas visuomenės nariams pagrįstą įtarimą jo veiksmų teisėtumu ir pasipiktinimą policija, tokiu būdu tyčia akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą policijos pareigūnais ir kompromitavo policiją. Tokiais savo veiksmais pareigūnas D. Z. nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6. 4.8, 4.28 punktų nuostatų, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 5 punkto reikalavimus ir tokiu būdu sumenkino teisėsaugos institucijos – policijos – prestižą, pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ta aplinkybė, kad degalų vagystės faktas liko neįrodytas ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, vertinant pareigūno D. Z. pateiktą gynybinę poziciją, kad jis degalus skolinosi iš pažįstamo V. T. ir nuvažiavęs į privataus namo kiemą, slėpė automobilį nuo pašalinių asmenų, naudojosi degalų pumpavimo įrenginiu ir kanistru, puikiai suprasdamas, kad šie veiksmai kompromituoja ir menkina policijos autoritetą ir žemina policijos pareigūno vardą, elgėsi pažeisdamas transporto priemonės eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų ir pareigūnų etikos reikalavimus, todėl ir šie jo atlikti veiksmai laikytini menkinančiais, kompromituojančiais policiją, žeminančiais pareigūno vardą. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. Z., būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad privalo veikti sąžiningai, būti teisingu, nešališku, sąmoningai, tyčia elgėsi taip, jog jo veiksmus stebėjusiems visuomenės atstovams nekilo jokios abejonės, kad pareigūnas elgiasi neteisėtai – vagia degalus iš policijos automobilio. Pažymėtina, kad pareigūnas vidaus tarnyboje dirba nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. Tarnyboje charakterizuojamas teigiamai. Skatintas 14 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Šiaulių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 40-TE-646 pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos (1 t., b. l. 5).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, tai – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).

Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintose Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklėse numatyta: 24. Darbuotojai skirtomis transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti; 30. Darbuotojai jiems skirtas transporto priemones (išskyrus transporto priemones, naudojamos tarnybinėms funkcijoms vykdyti pagal Šiaulių aps. VPK viršininko ar jo į asmens patvirtintą grafiką, rašytinį nurodymą arba įsakymą, kuriuo pavedama atlikti konkrečias tarnybines funkcijas, ir Šiaulių aps. VPK Kriminalinės policijos specialių užduočių valdybai skirtas transporto priemones) naudoja poilsio, švenčių dienomis bei nedarbo valandomis (įskaitant pietų pertraukas ir kitas pertraukas, kurios neįskaitomos į darbo laiką) tik vykdydami tarnybines pareigas bei iškvietus Šiaulių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, gavus duomenų apie Šiaulių aps. VPK prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, įvykus ypatingam atvejui, ekstremaliai situacijai, esant neatidėliotinoms aplinkybėms ar kitokiam incidentui, kurį sprendžiant turi dalyvauti darbuotojas. Tokiais atvejais transporto priemonės naudojamos žodžiu suderinus su Šiaulių aps. VPK viršininku arba Šiaulių aps. viršininko pavaduotoju, kuruojančiu atitinkamą padalinį, ir informavus struktūrinio padalinio (išskyrus Šiaulių aps. VPK policijos komisariatus) vadovą. Tuo atveju, jei transporto priemonėmis ne tarnybos metu reikia pasinaudoti Šiaulių aps. VPK policijos komisariatų darbuotojams, jos naudojamos žodžiu suderinus su Šiaulių aps. VPK policijos komisariatų viršininkais. Šiaulių aps. VPK viršininko pavaduotojai, Šiaulių aps. VPK policijos komisariatų viršininkai ir kitų struktūrinių padalinių vadovai privalo užtikrinti, kad transporto priemonės būtų naudojamos tik Šiaulių aps. VPK funkcijoms vykdyti; 57. Vairuojantysis nedelsdamas privalo apie bet kokius transporto priemonės techninius gedimus ar kitus bet kokius trūkumus informuoti darbuotoją, atsakingą už transporto priemonių eksploataciją; 71. Vairuojantysis degalus į transporto priemones gali įpilti bendrovės, tais metais laimėjusios konkursą, degalinėse, naudodamasis magnetine kortele, o nenumatytais atvejais suderinęs su darbuotoju, atsakingu už kelionės lapų tvarkymą ir kontrolę bei struktūrinio padalinio vadovu, savo lėšomis, kurias Šiaulių AVPK grąžina, pateikus kasos kvitą ir motyvuotą prašymą. Darbuotojams vykstantiems į užsienį išmokamas avansas degalams; 72. Degalai degalinėje pilami tik į Šiaulių aps. VPK transporto priemonės baką ir tik išjungus variklį.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. (1 t., b. l. 37) ir 2017 m. spalio 19 d. (1 t., b. l. 84–85) paaiškinimuose bei teismo posėdžio nurodė, kad vykdant tarnybą ir pildant kelionės lapą pastebėjo nedidelį kuro trūkumą, norėdamas išlyginti trūkumą nevyko į degalinę, kad pašaliniai asmenys nepagalvotų, kad degalus pila už grynuosius pinigus, todėl nuvyko į draugo V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsivarė automobilį giliau į kiemą, kad pašaliniai asmenys nuo gatvės pusės nematytų, atsinešė 20 litrų talpos talpą ir degalų pumpavimo įrenginiu supylė dyzeliną į tarnybinį automobilį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas D. Z., nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo pietų pertraukos metu, t. y. savo poilsio metu, pareiškėjas tarnybinių pareigų neatliko, todėl neturėjo teisės tarnybinį automobilį eksploatuoti. Minėtų taisyklių 30 punktas numato, kad darbuotojai jiems priskirtas transporto priemones naudoja poilsio metu (įskaitant ir pietų pertrauką) tik vykdydami tarnybines pareigas bei iškvietus Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, gavus duomenų apie prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 11.30 val., t. y. pareiškėjo pietų pertraukos metu, jis būtų gavęs Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, todėl atsakovas tinkamai nustatė ir minėto taisyklių punkto pažeidimą. Pareiškėjas D. Z. neinformavo asmens, atsakingo už transporto priemonių eksploataciją, apie degalų kiekio trūkumą, degalus pylė ne bendrovės, tais metais laimėjusios konkursą, degalinėse, todėl kaip teisingai nustatė atsakovas pažeidė taisyklių 57, 71, 72 punktus.

Teismas pažymi, kad nelaiko svarbia aplinkybe tai, kad pareiškėjas D. Z. nebuvo pasirašytinai supažindintas su Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklėmis. Atsakovas Šiaulių AVPK nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto naudojimo taisyklės iš esmės nekito, o pareiškėjas D. Z. patvirtino, kad tarnyboje dirbo ilgiau nei dvidešimt metų, tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas ilgą laiko tarpą ir pareiškėjas žinojo Šiaulių AVPK taisykles, reglamentuojančias naudojimąsi tarnybiniu automobiliu, anksčiau panašių pažeidimų padaręs nebuvo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje, be kitų nurodytų, turi vadovautis šiomis nuostatomis: 4.6. saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; 4.8. veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis; 4.28. vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims.

Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai net tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Kaip matyti iš Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų, pareigūnas turi būti pavyzdys visuomenėje. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Liudytoja N. L. 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. spalio 17 d. pateiktuose paaiškinimuose, be visų kitų aplinkybių, nurodytų anksčiau, nuosekliai laikosi įvykių sekos ir įvykių vertinimo, kaip pareigūno veiksmų, priešingų teisei ir gerai moralei atlikimo. Liudytoja paaiškinimuose, o vėliau ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnas žarnelę įkišo į kuro bako angą (policijos automobilio), o kitą žarnelę į kanistrą, tada suprato, kad pareigūnas vagia kurą iš tarnybinio automobilio. Pareigūno minėtus veiksmus nufilmavo bei pranešė atitinkamoms institucijoms.

Liudytoja A. B. 2017 m. spalio 17 d. pateiktame paaiškinime, o vėliau ir teismo posėdžio metu nurodė, kad uniformuotas policininkas į policijos automobilio baką ir kanistrą sukišo kažkokio aparato žarneles, iš to suprato, kad taip pareigūnas vagia kurą.

Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kuomet pasistatęs automobilį nuošaliau nuo kelio, siekdamas, kad pašaliniai asmenys nepamatytų, naudodamas pumpavimo įrangą ir kanistrą pylė degalus, D. Z. sudarė pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims, matantiems tokius pareigūno veiksmus, juos suprasti ir įvardinti, kaip degalų vogimą iš tarnybinio automobilio. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų pilant kurą atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.

Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, darytina išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. Z. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė minėtame statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos D. Z., todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), teisėjų kolegijos nuomone, kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 40-TE-646 „Dėl D. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 40-TE-646 „Dėl D. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.