Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu nuteistajam V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teikime nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1615-759/2020 (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 17 d.), V. N. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 75 MGL (3 750 Eur) Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. N. skirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. 2021 m. vasario 1 d. antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontoroje vykdyti gautas 2021 m. sausio 19 d. vykdomasis raštas Nr. e1-1615-759/2020. Gauto vykdomojo dokumento pagrindu, 2021 m. vasario 1 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0168/21/00119 dėl 2 500 Eur baudos išieškojimo iš V. N.. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus iš skolininko V. N., išieškota ir išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervesta 184,95 Eur baudos. Kita dalis baudos, t. y. 2 315,05 Eur baudos, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1615-759/2020, iš skolininko V. N., neišieškota. Tikrinant skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad turto, į kurį gali būti nukreiptas neišieškotos baudos dalies išieškojimas, lėšų kredito įstaigose, skolininkas V. N. neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas V. N., nedirba, pajamų ir išmokų negauna, dėl to, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, negalimas. 2023 m. liepos 24 d., nustačius, kad 2 315,05 Eur baudos, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1615-759/2020, išieškoti iš V. N., nėra galimybės, surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. B-23-168-26. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, BK 47 straipsniu, antstolis prašo spręsti klausimą dėl V. N. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1615-759/2020 paskirtos neišieškotos baudos dalies, t. y. 2 315,05 Eur baudos, pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas su nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Bausmė keičiama vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmuoju atveju turi būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

6. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

7. Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 dalies ar 8 dalies pagrindu. Iš antstolės teikimo ir teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio kontoroje 2021 m. vasario 1 d. gautas vykdomasis dokumentas dėl 2 500 Eur baudos išieškojimo iš V. N. valstybės naudai, dalis paskirtos baudos – 184,95 Eur buvo išieškota, likusi neišieškota baudos dalis – 2 315,05 Eur. Atliekant vykdymo veiksmus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad turto, į kurį gali būti nukreiptas neišieškotos baudos dalies išieškojimas, lėšų kredito įstaigose, skolininkas V. N. neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas V. N., nedirba, pajamų ir išmokų negauna, dėl to, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, negalimas.

8. Įvertinęs minėtas aplinkybes, prokurorės poziciją, teismas daro išvadą, kad baudos pakeitimas viešųjų darbų bausme yra pagrįstas, nes V. N. veiksmai, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nevertintini kaip vengimas sumokėti baudą.

9. BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. Likusi neišieškota baudos dalis yra 2 315,05 Eur, kas sudaro 46 MGL. Atsižvelgiant į tai, 46 MGL neišieškotos baudos keičiama į 276 val. viešųjų darbų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Tenkinti antstolio Sigito Osvaldo Grašio teikimą dėl nuteistajam V. N. skirtos bausmės – baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1615-759/2020 nuteistajam V. N. paskirtą ir nesumokėtą 46 MGL, t. y. 2 315,05 Eur dydžio baudą pakeisti į 276 (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių) valandų trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti per dešimt mėnesių nuo šios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu išaiškinti nuteistajam V. N., kad:

1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po nuosprendžio (šiuo atveju – nutarties) įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.