- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- A-825-492/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01244-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SP-45358 (4.55 Mr) (toliau – ir Sprendimas).
2.1. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įrašyti pavadinimą „Lietuvos demokratinė komunistų partija“ į Juridinių asmenų registrą, kadangi kartu su bendraminčiais planuoja steigti politinę partiją, dalyvauti rinkimuose, laimėti daugumą rinkimuose, formuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, gerinti Lietuvos piliečių gyvenimą.
2.2. Registrų centras Sprendimu atsisakė įrašyti pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. Sprendime atsakovas nurodo, kad pavadinimas „Lietuvos demokratinė komunistų partija“ neregistruojamas, kadangi jis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjo vertinimu, pavadinimas „Lietuvos demokratinė komunistų partija“ neprieštarauja viešai tvarkai ar gerai moralei, nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų viešuosiuose objektuose. Pavadinimo neregistravimas pažiedžia teisę į nuomonę ir teisę į saviraišką Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio prasme, pažeidžia asociacijos laisvę (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 str.). Kadangi pagrindinis politinės partijos tikslas yra dalyvauti rinkimuose ir juos laimėti, atsisakymas registruoti partijos pavadinimą pažeidė ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį. Atsisakymas registruoti pavadinimą yra diskriminacija nuomonės pagrindu, todėl Sprendimas pažeidžia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 straipsnį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Registrų centre 2024 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas laikinai įrašyti į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras) politinės partijos pavadinimą „Lietuvos komunistų partija“.
4.2. Registrų centras 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. SP-36360 (4.55 Mr) pareiškėjui, be kita ko, atsakė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Pateikto juridinio asmens (politinės partijos) pavadinime „Lietuvos komunistų partija“ atkartojamas Lietuvos istorijoje egzistavusios ir jos teritorijoje veikusios partijos pavadinimas, kurios ideologija yra komunizmas – tam tikra teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos teisiniams pamatams bei valstybingumo principams. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta laikinai įrašyti pavadinimą „Lietuvos komunistų partija“ į Registrą.
4.3. Registrų centre 2024 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjo prašymas laikinai įrašyti į Registrą politinės partijos pavadinimą „Lietuvos demokratine komunistų partija“.
4.4. Registrų centras Sprendimu pareiškėjui, be kita ko, atsakė, kad Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijos įstatymas draudžia propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Pagal šį įstatymą, viešiesiems objektams priskiriami viešosios paskirties įrenginiai, paminklai, skulptūros, obeliskai, memorialinės lentos, kiti atminimui įamžinti skirti objektai ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomi arba valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esantis, bet savininko neturintis turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai. Politinė partija yra pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo ir jos pavadinimas turi neprieštarauti minėto įstatymo normoms. Sprendime taip pat priminta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes. Dėl šių priežasčių atsisakyta laikinai įrašyti politinės partijos pavadinimą „Lietuvos demokratine komunistų“ partija į Registrą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas akcentavo, kad Registrų centras – valstybės įmonė, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi įgaliota vykdyti Registro tvarkytojo funkcijas. Registro tvarkytojo veikla registruojant juridinius asmenis, registruojant (išregistruojant) ar įrašant Registre duomenis ir / ar informaciją yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, be kita ko, Registro tvarkytoją įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Registro tvarkytojo veiksmus, susijusius su juridinio asmens pavadinimo laikinu įrašymu į Registrą ir tuo tikslu atliekama pavadinimo patikra, reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Registro nuostatai), ir Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklės, patvirtintos Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Registro nuostatų 13.3 papunktyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas laikinai įrašo į Registrą ir išbraukia iš Registro juridinio asmens pavadinimą. Juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimas turi atitikti CK 2.39 ir 2.40 straipsniuose, Registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Registro nuostatų 102 punktas).
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjo prašomas laikinai įrašyti į Registrą pavadinimas „Lietuvos demokratine komunistų partija“ prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti šį pavadinimą į Registrą.
III.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas sprendimą dėl prašomo registruoti partijos pavadinimo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei priėmė vien atsižvelgdamas į žodį „komunistų“, niekaip savo sprendimo nepagrįsdamas ir ignoruodamas kitą pavadinime esantį žodį „demoktratine“, kas reiškia, kad kuriama partija vadovausis demokratiniais principais.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes, o teismas šį argumentą palaikė, nors nenurodė konkrečios praktikos, kurios pareiškėjo teigimu, nėra.
9.3. Pareiškėjo vertinimu, partijos pavadinimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų, kurie yra apskritai nesuderinami su tikrąja komunistų filosofija. Josifas Stalinas nebuvo nuoširdus komunistas, todėl pareiškėjo steigiama partija nesivadovauja jo idėjomis.
9.4. Lietuva palaiko draugiškus santykius su visomis komunistų partijų valdomomis valstybėmis.
10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsakovas atsiliepime pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo:
11.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. yra priėmęs rezoliuciją, kuria konstatavo, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvoje Lietuvos komunistų partijos veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pakvietė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“), parengti įstatymo, kuriuo Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Lietuvos Respublikos įstatymo projektas „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ 2023 m. balandžio 4 d. įregistruotas Seime. Įstatymo projekte numatoma Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusia diktatūrą, kovojusia prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusia kaip paklusnia ir iniciatyvia Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir buvusia atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes (Kuolelis ir kiti prieš Lietuvą, Ždanoka prieš Latviją, kt. bylos).
11.2. Vertindamas pareiškėjo prašymą Registro tvarkytojas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Registro nuostatais, ta apimtimi, kurią suteikia teisės aktai, išnagrinėjo prašymą laikinai įrašyti steigiamo juridinio asmens pavadinimą, bei nustatė, kad prašomas laikinai įrašyti į Registrą pavadinimas „Lietuvos demokratine komunistų partija“ prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas, remdamasis subjektyviomis prielaidomis, įžvelgia savo teisių pažeidimą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
V.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SP-45358 (4.55 Mr), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą laikinai įrašyti politinės partijos pavadinimą „Lietuvos demokratine komunistų partija“ į Juridinių asmenų registrą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo prašomas laikinai įrašyti į Registrą pavadinimas „Lietuvos demokratine komunistų partija“ prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3, 5 dalimis, pagrįstai atsisakė laikinai įrašyti šį pavadinimą į Registrą.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas visiškai nepagrindė išvados dėl pavadinimo neatitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tokia išvada nepagrįstai padaryta vien tik atsižvelgiant į žodį „komunistų“, nevertinant to, kad pavadinime taip pat yra žodis „demokratinė“. Pareiškėjo teigimu, partijos pavadinimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų, kurie yra apskritai nesuderinami su tikrąja komunistų filosofija.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
17. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021).
18. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
19. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar kurių veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valstybės valdžios užgrobimo metodai, karo ir smurto propaganda, pavojų ar grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams sukelti galintys, Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujantys ir su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis nesuderinami žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos ir veiksmai.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinė Lietuvių enciklopedija žodį „komunizmas“ apibrėžia taip: „teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, grindžiama utopine idėja, kad kapitalizmą galima revoliuciniu būdu pakeisti visuomenine santvarka, kurioje nėra privačios nuosavybės ir materialinio suinteresuotumo, valstybės ir teisės, darbo pasiskirstymo ir socialinės nelygybės. Labiausiai išplėtotoje – marksistinėje komunizmo koncepcijoje (marksizmas) – komunizmas yra visuomeninė ekonominė formacija, pakeičianti kapitalistinę ir (anot V. Lenino, marksizmas‑leninizmas) susidedanti iš dviejų pakopų (fazių): žemesnės – socializmo ir aukštesnės – komunizmo. Komunistiniais vadinami judėjimai, kurie siekia sukurti tokią visuomenę“.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą, valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, demokratiją, valstybės valdymo formą – respubliką, valstybės valdžių atskyrimą, jų savarankiškumą ir pusiausvyrą, vietos savivaldą ir pan. Saugoti konstitucinę santvarką – tai reiškia neleisti, kad būtų kėsinamasi į Konstitucijoje nustatytus socialinius, ekonominius, politinius santykius, sudarančius asmens, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas).
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija vertina, kad politinės partijos pavadinime esantis žodis „komunistų“ nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių principu, privačios nuosavybės teisės, asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principais.
24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmą kartą prašymą laikinai įrašyti partijos pavadinimą į Registrą atsakovui pateikė 2024 m. kovo 7 d., prašyme buvo nurodytas pavadinimas „Lietuvos komunistų partija“. Atsakovas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. SP-36360 (4.55 Mr) atsisakė tenkinti prašymą konstatavęs, kad pavadinimas neatitinka CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas laikinai įrašyti į Registrą partijos pavadinimą „Lietuvos demokratine komunistų partija“, kurį buvo atsisakyta tenkinti šioje byloje ginčijamu atsakovo Sprendimu.
25. Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje nurodoma, jog Lietuvos komunistų partija – Lietuvos politinė partija, veikusi 1918-1991 metais, įkurta Rusijos komunistų partijos (bolševikų) lietuvių sekcijų Centro biuro veikėjų ir bolševikiškai nusiteikusių Lietuvos socialdemokratų darbininkų partijos narių. Ji 1918-1919 metais kovojo prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, prisidėjo prie Lietuvos inkorporacijos į SSRS vykdymo, SSRS represinėms institucijoms padėjo organizuoti Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui slopinimą, gyventojų trėmimus ir pan.
26. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucija Nr. XIV-1961 pripažinta, kad Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 m. jos nurodymais sąmoningai sovietų okupacinių ir represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportaciją ir plataus masto savo veiksmų pateisinimo propagandines kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos žmones ir, kad Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti papildomi sovietų okupacinės administracijos nutarimai dėl ištremtų Lietuvos gyventojų teisių ribojimo, pagal kuriuos daugiau kaip 50 000 Lietuvos gyventojų tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tie, kuriems buvo leista, ir jų vaikai ilgą laiką buvo diskriminuojami sovietų okupacinės valdžios – neregistruota jų gyvenamoji vieta, jie nebuvo priimami į darbą, jiems neleista mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste, vertinant politinės partijos pavadinimo atitikimą viešajai tvarkai ir gerai moralei atsižvelgtina ir į tai, kad pirmą kartą pareiškėjas prašė įrašyti į Registrą pavadinimą „Lietuvos komunistų partija“, kuris yra tapatus Lietuvoje 1918-1991 metais veikusios Lietuvos komunistų partijos, kurios neigiama įtaka Lietuvos valstybei ir jos žmonėms yra pripažinta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucija Nr. XIV-1961, pavadinimui.
28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo pavadinime esantį žodį „demokratine“, teisėjų kolegijos vertinimu, žodis „demokratinė“, politinės partijos pavadinime vartojamas kartu su žodžiu „komunistų“, neatspindi tos demokratijos sampratos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, t. y. grindžiamos žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu.
29. Atsakovas taip pat pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos valstybės istorinę praeitį, susijusią su Sovietų Sąjungos, valdomos Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos, okupacija ir jos padaryta žala. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovo minimoje Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1961 yra nurodomos bylos, kuriose Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes (bylos Kuolelis ir kiti prieš Lietuvą, Ždanoka prieš Latviją ir kitos bylos), o 2019 m. rugsėjo 9 d. byloje Drėlingas prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos okupacinis režimas vykdė Lietuvos gyventojų, tarp jų partizanų, genocidą.
30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai prašomą laikinai įtraukti į Registrą politinės partijos pavadinimą „Lietuvos demokratine komunistų partija“ vertino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.
31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19, 22, 25, 26 straipsniuose įtvirtintų teisių pažeidimo, kaip nesusijusius su ginčo dalyku. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo – juridinių asmenų registro tvarkytojo – sprendimo atsisakyti laikinai įrašyti politinės partijos pavadinimą į Juridinio asmenų registrą ir politinės partijos pavadinimo atitikimo Civilinio kodekso 2.39 ir 2.40 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl teisės jungtis asociacijas, teisės dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ar kitų teisių, įtvirtintų pareiškėjo nurodomose Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatose, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo šį sprendimą keisti ar naikinti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.
nutaria:
Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.