Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Analizuojamu atveju yra kilęs ginčas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 133¹ str. ATPK 9 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad D. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ str. 1 d., sudėtis. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino atitinkamas ATPK, Saugaus eismo automobilių keliais bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas, kas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmimą.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies dispozicija (ne norma, kaip klaidingai pažymėjo apylinkės teismas, nes ATPK teisės norma pati savaime visada yra baigtinė, neatsižvelgiant į tai, kokiame šaltinyje: tik ATPK ar ir kituose teisės aktuose, ji yra įtvirtinta) yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei ATPK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. S. pažeidė KET 32.1 punkto reikalavimus. KET 32.1 punktas numato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Ši nuostata yra analogiška Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatai. Transporto priemonių valdytojas šio įstatymo 2 str. 74 p. apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi sistemiškai analizuojant bei vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonės valdytojas, būdamas atsakingas ir rūpestingas, privalo žinoti duomenis apie konkretų asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, bei juos pateikti policijos pareigūnui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2013-11-21, 05.12 val., Elektrėnų sav., 41,26 kilometre, automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo pažeidė KET taisykles. Nustatyta, kad šis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant išaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą, buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą D. S.. Iš byloje esančio rašytinio paaiškinimo matyti, kad šis nurodė keturis asmenis (jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas), kurie naudojasi aukščiau minėtu automobiliu. Vėliau šis paaiškinimas patikslintas nurodant du asmenis, galimai vairavusius automobilį. Toks Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas apeliacinės instancijos teismo laikytinas netinkamu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja. Transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Konstitucinis Teismas 2013-04-12 nutarimu konstatavo, kad transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę nevykdymą ar netinkamą vykdymą, yra konstatavęs, kad gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją; 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O'Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę).

Vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad D. S., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas pilietis, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Kokiu būdu D. S. atrinko keturis automobilį vairavusius asmenis, vėliau paliko tik du iš jų, teismui jokios reikšmės kvalifikuojant padarytą teisės pažeidimą neturi. Visiškai nesvarbu ir tai, ar įmonėje yra/nėra nustatyta tarnybinių automobilių naudojimo tvarka, vedama kuro apskaita ir pan. Tai nepašalina transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, t. y. už KET 32.1 punkto reikalavimų ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2AT-38/2013; LVAT nutartis Nr. N444-2191/2010).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo nutarties motyvu, kad D. S. veiksmuose nėra pažeidimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės. ATPK reglamentuoja, kad administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (ATPK 11 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. S. kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes jis nenumatė, kad jo veikimas, tai yra transporto priemonės perdavimas kitam įmonėje dirbančiam asmeniui gali sukelti jam pareigą duomenis apie tą konkretų asmenį pateikti policijos pareigūnams, nors būdamas transporto priemonės savininkas (valdytojas) ir žinodamas savo pareigą rūpintis transporto priemone bei už ją atsakyti, turėjo ir galėjo tai numatyti.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais D. S. nubausti ne pagal ATPK 133¹ str. 2 d., bet pagal ATPK 133¹ str. 1 d. Asmuo nėra laikomas baustu, kol jo atžvilgiu neįsiteisėja teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. 2014-03-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 133¹ str. 1 d. įtvirtintos veikos padarymą. Skirtą baudą nurodyta sumokėti iki 2014-04-30, tačiau nelaukiant baudos sumokėjimo, 2014-04-03 D. S. buvo surašytas dar vienas ATP protokolas pagal ATPK 133¹ str. 2 d. Šis protokolas nėra teisėtas, nes pagal analizuojamo straipsnio antrąją dalį galima bausti tik tuomet, kai tokia pati veika jau buvo padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą veiką. Taigi šiuo aspektu, pažeidėjas pagrįstai ginčija nuobaudos skyrimą pagal ATPK 133¹ str. 2 d.

Administracinės nuobaudos tikslai yra nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Įstatymas šių tikslų pasiekimą sieja su sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos paskyrimu, išskyrus atvejus, kai nustatomos išskirtinės, ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą ar jos iš viso nepaskyrus. Byloje nėra nustatyta tokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, todėl iš viso nepaskyrus administracinės nuobaudos nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tai taip pat prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuris pasireiškė neatsargumu - nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu (ATPK 11 str.). Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.), išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir D. S. kaltė įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl jis apylinkės teismo nenubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo D. S. asmenybę, į tai, kad nors ir nesėkmingai, bet vis dėlto buvo bandoma bendradarbiauti su policijos pareigūnais, kitas bylos aplinkybes, D. S. skiriama žemesnė nei ATPK 133¹ str. 1 d. sankcijoje nustatytos nuobaudos (bauda nuo 300 iki 1000 litų) vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą:

D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) litų baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.