Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl pilnamečio vaiko išlaikymo (paramos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) ieškovei sukako 18 metų ir tėvas išlaikymo mokėjimą nutraukė. 2015 metais ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą ir įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, tačiau pati privalo mokėti už mokslą. Šiuo metu studijuoja III kurse, studijas baigs 2019 metais. Kadangi dar nėra įgijusi aukštojo išsilavinimo, o dėl įtempto studijų grafiko neturi galimybės dirbti, jai reikalinga tėvų finansinė parama, kad galėtų susimokėti už studijas ir padengti pragyvenimo išlaidas. Kol kas ją remia tik mama, o tėvas neprisideda. Ieškovė tikėjosi, kad su atsakovu dėl paramos pavyks susitarti gera valia, todėl į teismą nesikreipė. Taip pat tikėjosi, kad pavyks patekti į valstybės remiamą studijų programą ir pati galės išsiversti, tačiau jos lūkesčiai neišsipildė. Ieškovės finansinė padėtis yra sunki, nors ir tapo pilnamete, nėra įgijusi aukštojo išsilavinimo, neturi galimybės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, todėl tėvų parama jai būtina iki šiol. Kadangi gyvena su mama B. M., ji ieškovę išlaiko ir toliau. Išlaikymas (parama) turėtų būti priteistas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, t.y. nuo tada, kai pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje.

Vadovaujantis 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga sudaro 380 Eur. Tokio dydžio išlaikymas užtikrintų tik ieškovės minimalius poreikius. Per mėnesį išleidžia apie 380 Eurų: 145 Eur mokestis už mokslą, 100 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 65 Eur būsto išlaikymui (mokestis už bendrabutį), 20 Eur susisiekimo paslaugoms. Ieškovės manymu, jos tėvai išlaikymą jai turėtų teikti lygiomis dalimis, t.y. kas mėnesį jai skiriant po 190 Eur. Be tėvų paramos jai bus labai sudėtinga baigti studijas ir įsigyti norimą išsilavinimą. Šiuo metu ieškovė jokių pajamų negauna. Nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi. Kaip jau minėta išlaikymas turėtų būti priteistas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovė pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje, tokiu būdu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos susidarė 4 750 Eur (25 mėn. x 190 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės mama B. M. dirba savo individualioje įmonėje, jos atlyginimas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 380 Eur, atskaičius mokesčius. Tėvo R. Š. finansinės galimybės ieškovei nėra žinomos.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės advokatas A. C. 2018 m. kovo 26 d. prašymu teismą informavo, kad 2017 m. kovo 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo pagrindu atstovavo ieškovę, tačiau 2018 m. kovo 2 d. baigėsi minėto sprendimo galiojimas ir nebuvo pratęstas, todėl toliau atstovauti ieškovę neturi pagrindo. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad ieškovė yra išvykusi į Ispaniją pagal studijų mainų programą studijuoti Ispanijoje, todėl teismo posėdyje dalyvauti neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo B. M. teismo posėdyje nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra 400 Eur. Iš šių pajamų ji išlaiko save ir dukrą. Tretysis asmuo per vasarą augina daržoves. Ieškovės mokslai metams kainuoja 1 740 Eur, mokama dviem etapais po 870 Eur., mėnesiui gaunasi 145 Eur. Už mokslą sumoka tretysis asmuo. Ieškovės bendrabučio kambarys mėnesiui kainuoja 89 Eur. Dukrai per mėnesį skiria viso 200 Eur. Dukros studijų vakarinės programos nėra. Dukra vieną vasarą įsidarbino, tačiau po to atsidūrė Kauno klinikose. Ji iš prigimties yra silpnos sveikatos. Šiuo metu dukra studijuoja Madride, gauna 200 Eur stipendija, iš kurių pragyvena, už buto nuomą Madride sumoka tretysis asmuo po 270 Eur per mėnesį. Tretysis asmuo pinigus dukros buto nuomai skolinasi. Dukra dėl valstybės remiamos paskolos nesikreipė. Dukra gal nėra labai gabi, tačiau labai daug mokosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametė dukra (e. b. l. 6). Pilnamete ieškovė tapo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (toliau – universitetas), Politikos mokslų programos bakalauro nuolatinė studijų forma III kurse (e. b. l. 22). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo iki 2019 m. birželio 30 d., kai ieškovė baigs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. K. T., spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. K. T. nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio K. T. išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Lietuvos A. T., atsižvelgdamas į K. T. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, studijuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Politikos mokslų nuolatinių bakalauro studijų programos III kurse. Ieškovės studijos mokamos, kaip nurodė tretysis asmuo, metams ieškovės studijos kainuoja 1 740 Eur, mokama dviem etapais po 870 Eur, mėnesiui gaunasi 145 Eur. Ieškovė laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 1 d. yra išvykusi pagal Erasmus mainų programą. Nors ieškovė nepateikė kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos išlaidas, tačiau jos prašomas išlaikymas neviršija pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, o tai jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susiekimo viešuoju transportu išlaidas, yra visuotinai žinoma aplinkybė.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nuolatinių pajamų neturi, stipendijos negauna (tik laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 1 d. kuomet ji studijuoja pagal Erasmus programa jai numatyta mokėti 200 Eur). Ieškovė besimokydama nedirba. Teismas sutinka, su ieškove, kad dėl studijų specifikos (studijos nuolatinės) susirasti nuolatinį darbą ir dirbti yra sudėtinga.

Sutiktina ir su atsakovu, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Tretysis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė svarstė galimybę kreiptis dėl paskolos studijoms apmokėti, tačiau pabijojo galimos per didelės finansinės naštos iškart baigus studijas, nes nėra jokių garantijų, kad jai pavyks iškart po studijų baigimo susirasti darbą. Teismo nuomone, vien ieškovės nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą, ar kad ieškovė bando visą lėšų teikimo naštą perkelti tik atsakovui (Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-387/2015). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pažangi studentė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė sąžiningai siekia įgyti profesinį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, todėl jai reikalinga tėvų parama kol baigs mokslus Vilniaus universitete.

Šiuo metu ieškovę išlaiko (jai padeda) jos motina (trečiasis asmuo). Tretysis asmuo gauna 400 Eur per mėnesį darbo užmokestį (e. b. l. 22). Duomenų apie trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar automobilius byloje nepateikta. Išlaikytinių neturi. Įvertinus trečiojo asmens materialinę padėtį, laikytina, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros, studijuojančio aukštojoje mokykloje, būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, studijuojant Vilniaus universitete, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, nes pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Dėl atsakovo finansinių galimybių prisidėti prie ieškovės išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas priimdamas 2017 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-601/2017, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos A. T. praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto ar automobilių neturi, gauna 228 Eur mėnesinį darbo užmokestį, gyvena draugei nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas, nors ir vyresnis (60 metų), tačiau yra darbingo amžiaus, kaip pats nurodė, žymių sveikatos problemų neturi. Kaip jau konstatuota ankstesniu 2013 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1725-918/2012, kuriuo ieškovei tuomet dar buvusiai nepilnametei, buvo padidintas 2002 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas civilinėje byloje Nr. 2-1245/2002, atsakovas neišnaudojo visų galimybių susirasti sau tinkamo gerai apmokamo darbo, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį, o ne dirbtinai sumažinti savo gaunamas pajamas ir slėpti faktinę savo turtinę padėtį. Dėl paminėto, teismas padarė išvadą, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra geresnė, nei jis nurodo. Šios aplinkybės teismo vertinimu nepasikeitė ir dabar, nes atsakovas ir toliau dirba toje pačioje įmonėje puse etato už minimalų atlyginimą, tiesiog jo amžius padidėjo. Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, ieškovės poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti materialinę paramą po 100 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone tokio dydžio parama nėra didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėtį įgyti profesiją, ieškovės poreikius, be to, ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams. Išlaikymas, atsižvelgiant į byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisiamas nuo sprendimo priėmimo (paskelbimo) dienos 2018 m. balandžio 16 d.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl įsiskolinimo priteisimo materialinės paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Teismo vertinimu, ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Vilniaus universitete pradžios, nuo to momento ieškovei buvo reikalinga parama, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė paramą ieškovei. Atsakovo atstovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė, įstojusi mokytis į Vilniaus universitetą, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, jog tokia tėvų parama jai nebuvo reikalinga. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, kad pokalbio metu su ieškove, kuri prašė materialinės paramos, nesutiko jos teikti, nurodydamas, kad pereitų mokytis į vakarines studijas, o nuo 2015 m. visai nebendravo su dukra. Todėl atsakovui buvo žinoma, kad jo pilnametė dukra studijuoja aukštojoje mokykloje ir jai reikalinga parama.

Įvertinus visus bylos įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei po 100 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos), tai yra už 26 mėnesius ir 10 dienų, kas sudaro 2 633,33 Eur (100*26 mėn.+33,33 Eur (100/30d.*10d.)). Atsakovo argumentas, kad susidariusi įsiskolinimo suma 2 633,33 Eur pasunkintų atsakovo turtinę padėtį ir tai būtų didelė finansinė našta, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Ieškovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau atskiruoju skundu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, tačiau ieškovei 2018 m. kovo 2 d. baigėsi minėto sprendimo, kurio pagrindu ieškovei teikta nemokama antrinė teisinė pagalba, galiojimas ir jis nebuvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, ir ieškinį patenkinus iš dalies (54,53 proc.), iš ieškovės valstybei 18,86 Eur ((277,29-242,71)*54,53 proc./100) priteisiamos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad byloje nepateikti duomenis apie ieškovei teiktos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be to, atsakovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas šioje byloje patyrė 5,51 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš šalių proporcingai tenkintų (54,53 proc.) ir atmestų (45,47 proc.) ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas, 88 straipsnio l dalies 3, 6 punktai, 92–93 straipsniai, 96 straipsnis), t. y. iš ieškovės – 3,03 Eur, o iš atsakovo turėtų būti priteista – 2,46 Eur, tačiau jam byloje teikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jam tenkanti išlaidų dalis yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Taip pat iš ieškovės valstybei priteisiamas 86,16 Eur (100 X 12 mėn. +(100*26 mėn.+33,33 Eur (100/30d.*10d.))./ 3 proc. / 60 proc.) žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pašto išlaidos ir žyminis mokestis priteistini iš ieškovės atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo ieškovės atžvilgiu galiojimas yra pasibaigęs.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo pilnametei dukrai J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (šimtą eurų) nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki kol baigs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą – 2019 m. birželio 30 d., bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 633,33 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 33 ct) išlaikymo įsiskolinimą jo pilnametei dukrai J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,03 Eur (tris eurus 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo ir 86,16 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 16 ct) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.