Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2324-1102/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-12
Bylos Nr.: e2-2324-1102/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16448-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: UAB ,,KV Baltic“
Atsakovas: UAB ,,Agentus”
Advokatai: Evaldas Skurvydas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2324-1102/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16448-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, Jūratei Trumpickaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB ,,KV Baltic“ vadovui Renaldui Galdikui, ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,

atsakovės UAB ,,Agentus” vadovui Sauliui Jonaičiui, atsakovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

liudytojui R. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KV Baltic“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Agentus“ (toliau – ir atsakovė). Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1400 Eur skolos, 81,2 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1400 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Eur dydžio baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2023 m. lapkričio 13 d. CBP-16423). Patikslintame ieškinyje (pareiškime dėl ieškinio reikalavimų mažinimo) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 113 Eur skolos, 81,20 Eur delspinigių, 4 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (2024 m. vasario 6 d. DOK-20618).

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, pareiškime dėl ieškinio reikalavimų mažinimo, rašytiniuose paaiškinimuose) savo reiškiamus reikalavimus grindė įstatymų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. 2022 m. liepos 4 d. akcinė bendrovė (toliau ir – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – užsakovas) paskelbė konkursą duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų pirkimui. Norėdami kartu pateikti pasiūlymą, sudaryti ir įvykdyti rangos sutartį, UAB „KV Baltic“ ir UAB „Agentus“ sudarė 2022 m. rugpjūčio 9 d. jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį (toliau – Sutartis). Šalys konkursą laimėjo ir, jungtinės veiklos pagrindu kartu veikdamos kaip rangovas, su užsakovu sudarė 2022 m. gruodžio 19 d. duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti duomenų centrų statybos ir įrengimo darbus. Sutartimi šalys susitarė, kad konsorciumo lyderis bus atsakovė.

2.2. Sutarties 6.3 p. šalys numatė užsakovo mokėjimų paskirstymo tarpusavyje tvarką. 2023 m. rugpjūčio mėn. pagal rangos sutartį atsakovė abiejų partnerių – ieškovės ir atsakovės – vardu užsakovui už atliktus darbus išrašė tris sąskaitas faktūras: Nr. AG04928, Nr. AG04929 ir Nr. AG04930, kurių bendra suma – 4 233 764,59 Eur. Atitinkamai ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašė sąskaitą KVB0000116, pagal kurią, atskaičius užsakovo įskaitomą avansą, mokėtina suma yra 1 615 586,86 Eur. 2023 m. spalio 5 d. užsakovas atsakovės išrašytas sąskaitas apmokėjo (dalis apmokėta užsakovui įskaičius 1 989 805,00 Eur avansą). Atsakovei iš užsakovo gautą mokėjimą paskirsčius tarp šalių, 2023 m. spalio 6 d. ieškovė iš atsakovės gavo 1 614 186,86 Eur. Ieškovės skaičiavimu, ieškovė turėjo gauti 1 615 586,86 Eur (t. y. 1400 Eur didesnę sumą).

2.3. Dėl nesutampančių sumų ieškovė 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į užsakovą. Paaiškėjo, kad apmokėdamas minėtas sąskaitas faktūras, užsakovas mokėtiną sumą sumažino 1 400 Eur, t. y. užsakovo priskaičiuotomis palūkanomis už pinigų rezervavimą/paankstintam mokėjimui, kaip neva buvo suderinta su atsakove. Manydamas, kad atsakovė klaidingai šią sumą išskaičiavo iš ieškovės, ieškovė 2023 m. spalio 9 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištaisyti klaidą, į ką tą pačią dieną atsakovė atsakė „jums išrašoma palūkanų sąskaita“ ir pateikė jau po mokėjimo išskaičiavimo išrašytą sąskaitą, į ką ieškovė atrašė sąskaitos nepriimanti.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė teigimu, užsakovas minėtų atsakovės jam išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimą paankstino atsakovės prašymu, niekaip nesuderintu su ieškove, todėl visą dėl to priskaičiuotą mokėjimo sumažinimo sumą (1400 Eur) turi prisiimti atsakovė. Gavusi palūkanų sąskaitą iš užsakovo, atsakovė visiškai nepagrįstai ir nesąžiningai visai tai pačiai sumai sąskaitą atsiuntė ieškovei.

2.5. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kuriais ji teigia, kad mokėjimas, už kurio paankstinimą užsakovas paskaičiavo palūkanas, buvo paankstintas neva ieškovės prašymu, nes ieškovei neva reikėjo anksčiau gauti lėšų įrangos, reikalingos darbams atlikti, įsigijimui.

2.6. 2023 m. spalio 12 d. el. laišku ieškovė atsakovei pateikė 2023 m. spalio 12 d. raštą Nr. K23-10, kuriame pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 20 d. sumokėti ieškovei trūkstamą 1400 Eur sumą su visais iki atitinkamos dienos pagal sutarties 6.3 p. 1 pastraipą priskaičiuotais delspinigiais ir pagal sutarties 6.3 p. 3 pastraipą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 d., pateikti banko patvirtintą informaciją apie visus per visą laiką nuo rangos sutarties pasirašymo dienos iki šio rašto pateikimo dienos užsakovo pagal rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus). Ieškovė informavo, kad per nustatytus terminus prašymų neįvykdžius, inicijuos ginčo sprendimą sutarties 14.1 p. nustatyta tvarka.

2.7. 2023 m. spalio 20 d. ieškovė gavo atsakovės raštą Nr. A2023-70, kuriame atsakovė paprasčiausiai nurodė, kad ieškovės prašymas, jog atsakovė sumokėtų 1400 Eur sumą, yra nepagrįstas. Kartu su šiuo raštu atsakovė pateikė banko sąskaitų išrašus apie iš užsakovo gautus mokėjimus.

2.8. Trūkstamos 1400 Eur sumos ieškovė iš atsakovės negavo iki kreipimosi į teismą. Jau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovei sumokėjo dalį skolos – 287 Eur, šiai sumai atsiuntė kreditinę sąskaitą faktūrą, taip imituodama savo veikimą pagal Sutartį, t. y. sumų paskirstymą proporcingai, gavus mažesnį mokėjimą iš užsakovo. Atitinkamai bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimus – sumažino prašomą priteisti sumą iki 1113 Eur.

2.9. Nesutiktina su atsakovės teiginiais dėl ieškovės 2023 m. rugsėjo 29 d. el. laiško užsakovui ir atsakovei, kuriame buvo nurodyta: „Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną“, traktavimo. Pirma, nuskaitymai, apie kuriuos el. laiške kalbėjo ieškovė, yra ne atsakovės nurodomi nuostolių nuskaitymai, o nuskaitymai, susiję su pačiu mokėjimu ir bet kokiomis jo aplinkybėmis (paankstinimu ar pan.). Ieškovė turėjo galvoje, kad jei tokius nuskaitymus prisiima atsakovė ir jų neperkels ieškovei („su sąlyga, kad iš agentus nebus jokių nuskaitymų“), tuomet „ankstesnis apmokėjimas pageidautinas“. Antra, ieškovei nežinoma apie jokius realius atsakovės nuostolius dėl neva netinkamai ieškovės vykdomų sutartinių įsipareigojimų, apie kuriuos mini atsakovė. Trečia, apie galimą mokėjimo paankstinimą ieškovė žinojo tiek, kiek nurodyta ieškovės vadovo el. laiške, tačiau galutinį sprendimą dėl mokėjimo ankstinimo ir jo sąlygų priėmė atsakovė. Apie tokį sprendimą ir atsakovės priimtas paankstinimo sąlygas ieškovei žinoma nebuvo. Bendrąja prasme, ankstesnis mokėjimas bet kuriam verslo subjektui yra visuomet pageidautinas, ką parodo ir ieškovės laiškas, tačiau, kaip aiškiai nurodyta laiške, tik atitinkamomis konkrečiomis sąlygomis.

2.10. Sutarties 6.3 p. 2 past. nuostata, kuria remiasi atsakovė, yra bendro pobūdžio ir yra taikoma, kai nėra aišku, dėl kurios iš šalių kaltės užsakovas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą. Kitų sutarties nuostatų sisteminė analizė patvirtina, kad sutartimi šalys siekė tarpusavio atsakomybę paskirstyti taip, kad kiekviena šalis atsakytų už savo veiksmus ir prisiimtų visas jų pasekmes.

2.11. Klausimas, kuris iš partnerių netinkamai vykdo su užsakovu sudarytą rangos sutartį, yra nesusijęs su šia byla ir turėtų būti (ir neišvengiamai bus) nagrinėjamas kitose bylose tarp ieškovės ir atsakovės, sprendžiant klausimą dėl partnerių kaltės ir atsakomybės dėl užsakovo taikomų netesybų ir šalių patirtų nuostolių. Ieškovė jau rengia tokius ieškinius ir jais ketina reikalauti visų dėl atsakovės kaltės patirtų nuostolių atlyginimo (įskaitant ir dėl atsakovės kaltės negautų sumų, kurias užsakovas išskaičiavo kaip delspinigius dėl rangos sutarties vykdymo vėlavimo).

2.12. Sutarties 6.3 p. 1 pastraipa numato, kad gavęs iš užsakovo mokėjimus, atsakovė (konsorciumo lyderis) juos paskirstyti ir pervesti šalims privalo nedelsiant, per 5 d. d., ir jeigu atsakovė šį terminą pažeidžia, atsakovė ieškovei turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos iki ši suma bus pilnai sumokėta. Kadangi apmokėjimą iš užsakovo atsakovė gavo 2023 m. spalio 5 d., ieškovei priklausančią sumą atsakovė ieškovei turėjo pervesti iki 2023 m. spalio 12 d. (imtinai). Už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 13 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) , t. y. 29 dienas, atsakovė ieškovei turėtų mokėti 81,2 Eur delspinigių (0,2 proc. / 100) × 29 d. × 1 400 Eur).

2.13. Sutarties 6.3 p. 3 past. numato, kad informacija turi būti pateikta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Prašytus banko sąskaitos išrašus ieškovė iš atsakovės gavo tik 2023 m. spalio 20 d. Pateikdamas ieškinį ieškovė skaičiavo, kad pateikti banko sąskaitos išrašus atsakovė vėlavo 5 d. (2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. spalio 20 d.) ir už šias dienas paskaičiavo prašomą priteisti 5 000 Eur dydžio baudą. Sutarties 6.3 p. 3 pastraipoje nustatytas 3 k. d. terminas baigėsi 2023 m. spalio 15 d., t. y. sekmadienį. Atitinkamai, paskutinei 3 k. d. termino dienai esant sekmadieniui, remiantis CK 1.121 str. 2 d. termino pabaigos diena laikytina po jos einanti darbo diena – 2023 m. spalio 16 d. Skaičiuojant tokiu būdu, terminą pateikti banko sąskaitos išrašus atsakovė praleido 4 d. (2023 m. spalio 17 d. – 2023 m. spalio 20 d.), todėl mokėtina 4 000 Eur bauda (4 d. × 1 000 Eur = 4 000 Eur).

2.14. Pagal sutartį, būtent atsakovė turi pareigą pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie užsakovo mokėjimus savo partneriui ieškovei. Tačiau atsakovė informaciją teikti vengė, ieškovės vertinimu, piktnaudžiaudamas pagrindinio jungtinės veiklos partnerio padėtimi. Kartais, negavęs informacijos iš atsakovės, ieškovė apie mokėjimų atlikimą būdavo priverstas klausti užsakovo, tuo sukeldamas užsakovui nepatogumų.

2.15. Ieškovė dar 2023 m. spalio 9 d. el. laišku buvo prašiusi atsiųsti „Telecentro pavedimo banko išrašą“, šį prašymą laiške netgi išskirdama (pabraukdama). Tačiau atsakovė nežinia dėl kokių priežasčių šio teisėto ir pagrįsto, be kita ko – ir labai lengvai bei greitai įvykdomo ieškovės reikalavimo nevykdė. Atsižvelgdamas į santykių su atsakove patirtį, ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė delsė sąmoningai, siekdama sukelti ieškovei nepatogumų ir apsunkinti ieškovei galimybes ginti savo teises.

2.16. Pagal savo surinktą informaciją ieškovė ir iki banko išrašų iš atsakovės gavimo buvo atlikusi jai prieinamus šalių atsiskaitymo skaičiavimus, tačiau ieškovė negalėjo būti tikra dėl turimos informacijos teisingumo ir išsamumo ir atitinkamai savo skaičiavimų tikslumo. Pirminis ir patikimas tokių skaičiavimų šaltinis yra būtent banko sąskaitų išrašai, kuriais šalys tarpusavio santykiuose ir turi remtis. Būtent tam sutartyje numatyta atsakovės pareiga teikti ieškovei informaciją bei sankcijos už tokios pareigos netinkamą vykdymą. Kol ieškovė negavo visos situacijos aiškiai pagrindžiančių banko sąskaitos išrašų, tol negalėjo galutinai įsitikinti savo skaičiavimų teisingumu ir kokybiškai ginti savo teisių (pvz., reikšti šios bylos ieškinio). Taigi, nepriklausomai nuo to, kurią dalį informacijos apie užsakovo mokėjimus ieškovė galimai buvo gavusi iš kitų šaltinių, teisę prašyti tokios informacijos iš atsakovės ieškovė aiškiai turėjo (Sutarties 6.3 p. 3 pastraipa).

2.17. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad pažeidimas yra formalus, itin mažareikšmis, faktiškai niekaip nepažeidė ieškovės teisių ir dėl to ieškovė jokių nuostolių negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė. Ieškovės reikalaujamas netesybas laikyti draudžiamomis baudinėmis netesybomis, kaip teigia atsakovė, būtų galima tuomet, jei ieškovė reikalautų ir baudos, ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovė reikalauja tik baudos, su kuria pati atsakovė sutartyje sutiko. 1000 Eur per dieną bauda juridiniam asmeniui, ypač atsižvelgiant į visą sutartinių santykių su užsakovu sumą (apie 20 milijonų eurų), nėra neprotingai ar aiškiai per didelė. Be to, pareigos pateikti savo jungtinės veiklos partneriui banko sąskaitos išrašus įvykdymas šiais laikais yra itin lengvai įvykdomas ir užtrunka turbūt ne daugiau nei 5 ar 10 minučių, tačiau atsakovė niekaip nepaaiškina, kodėl sąžiningą, teisėtą ir pagrįstą ieškovės prašymą įvykdyti ji delsė vykdyti.

2.18. Sutartis numato aiškią atsakovės pareigą pateikti banko sąskaitos išrašus ir nenumato atsakovės kompetencijos spręsti, ar sutartyje numatytas atsakovės įsipareigojimas bei jį atitinkanti ieškovės teisė ieškovei yra svarbi, ar ne. Tik informacija iš banko yra tikra ir patikima spręsti, kokius mokėjimus iš užsakovo gavo atsakovė ir kaip juos paskirstė tarp partnerių. Duomenų iš kitų šaltinių gavimas ieškovei ir buvo pagrindas reikalauti atsakovės pateikti informaciją iš banko, kuri ieškovės turimus duomenis patvirtintų arba paneigtų.

2.19. Nesutiktina su atsakove, kad netesybų dydis turi būti sumažintas kaip aiškiai per didelis ir dėl to, kad atsakovė prievolę pateikti banko sąskaitos išrašą galiausiai. Baudos prašoma tik už tas dienas, kai prievolė turėjo būti, bet nebuvo vykdoma; prievolei tapus įvykdytai, baudos skaičiavimas nutrauktas.

2.20. Nors šalims susitarus dėl baudos, ieškovė neturi įrodinėti savo nuostolių dydžio, ieškovė tokius įrodymus pateiktų, jei tik tai būtų įmanoma protingomis pastangomis padaryti. Tačiau atsakovės pažeistos prievolės ir ieškovės dėl to patirtų nuostolių pobūdis yra toks, kad tai padaryti yra objektyviai sunku. Akivaizdu, kad atsakovei neteikiant informacijos, ieškovei daugėja darbo (informacijos rinkimui ir lyginimui, sutikrinimui, skaičiavimui, situacijos sekimui, susirašinėjimui ir pan.), tačiau tiksliai apskaičiuoti padidėjimą ir nuostolius sudėtinga. Visgi, pareiga įrodyti tikslų nuostolių dydį ieškovei neturėtų kilti. Be to šalių susitarimuose numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

2.21. Teikdama pradinį ieškinį už pradinius reikalavimus ieškovė yra sumokėjusi 146 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į sumažintus reikalavimus, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 117 Eur, todėl ieškovė prašo teismo grąžinti žyminio mokesčio permoką (2023 m. lapkričio 13 d. CBP-16423; 2023 m. gruodžio 27 d. DOK-202306; 2024 m. vasario 6 d. DOK-20618).

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją atsiliepime, triplike, kituose dokumentuose atsakovė grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1113 Eur skolą. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti skolą, nes tai yra ne skola, o ieškovei tenkanti palūkanų dalis, apskaičiuota proporcingai nuo paankstintos mokėjimo sumos, tenkančios būtent ieškovei t. y. užsakovo AB Lietuvos radio ir televizijos centro paskaičiuota palūkanų suma už paankstintą mokėjimą.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad mokėjimas paankstintas neva be ieškovės žinios ir jog jai neva nebuvo reikalingas mokėjimo paankstinimas. Ieškovės direktorius prašė, kad būtų paankstintas mokėjimas, su sąlyga, kad nebus jokių įskaitymų. Kabant apie įskaitymus, ieškovės direktorius turėjo omenyje ne palūkanų nuskaitymą, o nuostolių nuskaitymą. Ieškovės vadovas bijojo, kad atsakovė iš ieškovei mokėtinų sumų gali išskaityti nuostolių sumas, kurias atsakovė patyrė dėl netinkamai ieškovės vykdomų sutartinių įsipareigojimų.

3.3. Ieškovė prašė užsakovo paankstinti mokėjimą dėl to, kad jam reikėjo lėšų įrangai įsigyti. Ieškovė iki šiol nėra įsigijusi visos rangos sutartyje numatytos įrangos dėl ieškovės apyvartinių lėšų trūkumų. Ieškovei visą laiką trūko apyvartinių lėtų ir būtent dėl to pagal rangos sutartį ieškovei mokėtas avansas, be to, ieškovė prašė mokėjimų paankstinimų.

3.4. Be to nors ieškovė itin akcentuoja faktą, kurio iš partnerių prašymu buvo paankstintas mokėjimas, tai nėra teisiškai svarbu, nes svarbus pats faktas, jog mokėjimas buvo paankstintas ir už mokėjimo paankstinimą užsakovas nuskaičiavo 1400 Eur palūkanų sumą, kuri turi būti išskirstyta proporcingai partneriams pagal jų gautinas sumas. Sutarties 6.3 punkte yra nustatyta, kad „jei klientas sumoka mažesnę, nei numatyta sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš šalių“.

3.5. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovė prisiimtų visą 1400 Eur sumos mokėjimą yra visiškai nepagrįstas nes ieškovė prašo jai priteisti palūkanų sumą, paskaičiuotą nuo būtent ieškovei paankstintos mokėjimo sumos. Užsakovas viso turėjo pervesti 2 032 271,36 Eur sumą (kartu su nuskaityta 1400 Eur palūkanų suma). Iš nurodytos užsakovo mokėtinos 2 032 271,36 Eur sumos, ieškovei UAB „KV Baltic“ tenkanti dalis – 1 615 586,86 Eur, kas sudaro 79,50 Eur proc., o atsakovei UAB „Agentus“ tenkanti dalis 415 284,50 Eur, kas sudaro 20,50 proc. Todėl užsakovo išskaityta 1400 Eur palūkanų suma partneriams pasiskirsto sekančiai: ieškovei UAB „KV Baltic“ tenka 1 113 Eur palūkanų (1400 Eur x 79,50 proc.); atsakovei UAB „Agentus“ tenka 287 Eur palūkanų (1400 Eur x 21,50 proc.).

3.6. Iš ginčo 1400 Eur sumos atsakovė ieškovei pervedė 287 Eur sumą, t. y. tą palūkanų sumos dalį, kuri tenka atsakovei UAB „Agentus“. Taigi faktiškai iš ieškovei mokėtinos sumos už 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbus buvo išskaityta 1 113 Eur suma, kurią sudaro užsakovo paskaičiuota palūkanų dalis nuo ieškovei už rugpjūčio mėnesio darbus mokėtinos 1 615 586,86 Eur sumos, kurios mokėjimas buvo paankstintas.

3.7. Nepagrįsta ieškovės pozicija, jog atsakovė turėjo savo sąskaita sumokėti palūkanas už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį. Atsakovė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu, nei elektroniniais laiškais) neprisiėmė pareigos mokėti palūkanas už ieškovei paankstintą mokėjimo dalį. Jeigu atsakovei būtų buvęs reikalingas paankstintas mokėjimas, ji būtų paprašiusi paankstini tik dalį mokėjimo ir būtų susimokėjusi palūkanas nuo atsakovei paankstinto mokėjimo. Nėra jokios logikos ir prasmės atsakovei mokėti palūkanas už paankstinto mokėjimo dalį, skirtą ieškovei.

3.8. Dėl tų pačių argumentų yra nepagrįstas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti 81,2 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 1400 Eur sumos.

3.9. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 4000 Eur baudą. Pirma, ieškovė 2023 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė pateiktų banko sąskaitos išrašą apie užsakovo atliktus mokėjimus, nors ieškovė jau turėjo informaciją apie visus užsakovo atliktus mokėjimus, žinojo apie užsakovo sumokėtas sumas ir, turėdamas tikslius duomenis apie užsakovo atliktus mokėjimus, buvo pasiskaičiavusi tikslias ieškovės gautinas sumas pagal faktiškai užsakovo atliktus mokėjimus. Pirmiausia tai patvirtina paties ieškovės pateiktas susirašinėjimas į bylą su užsakovo buhalterija. Kaip matyti, dar 2023 m. spalio 10 d. ieškovė iš užsakovo tiesiogiai gavo informaciją, kad 2023 m. spalio 5 d. užsakovas pervedė atsakovei 2 030 871,36 Eur sumą, kuri buvo sumažinta 1400 Eur palūkanų suma. Ieškovė, disponuodama tiksliai duomenimis apie užsakovo mokėjimą atsakovei, tiksliai susiskaičiavo ieškovės gautinas sumas. Visa tai parodo, kad 2023 m. spalio 12 d., kai ieškovė pareikalavo atsakovės pateikti banko išrašą apie užsakovo atliktą mokėjimą, ieškovė jau turėjo tikslius duomenis apie užsakovo atliktą mokėjimą. Atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovė turi duomenis apie užsakovo atliktą mokėjimą (užsakovas visada partneriams tokią informaciją pateikia) ir todėl ieškovės reikalavimas pakartotinai pateikti ieškovei žinomus duomenis buvo tik formalumas, tai buvo perteklinis prašymas, kuris, kaip dabar jau yra akivaizdu, buvo pateiktas formaliai siekiant sukuri fiktyvų pagrindą (pretekstą) baudos iš atsakovės reikalavimui. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti baudos, nes šioje situacijoje baudos priteisimas reikštų baudinių netesybų taikymą, nes pažeidimas yra formalus, itin mažareikšmis, faktiškai niekaip nepažeidė ieškovės teisių ir dėl to ieškovė jokių nuostolių negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė. Lietuvos įstatymuose baudinių netesybų nėra numatyta.

3.10. Antra, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų.

3.11. Jeigu teismas visgi manytų, kad ieškovė įgijo teisę į netesybas, prašomas priteisti baudos dydis turėtų būti peržiūrėtas ir netesybų dydis visais atvejais turi būti sumažintas taikant abu netesybų mažinimo pagrindus, nes, pirma, ieškovė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė, antra, atsakovė įvykdė savo prievolę pateikti ieškovei banko sąskaitos išrašą, trečia, prašomas priteisti baudos dydis yra neprotingai didelis.

3.12. Trečia, ieškovė netinkamai skaičiuoja terminą. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė pateiktų banko sąskaitos išrašą. Todėl formaliai pateikimo terminas skaičiuojasi nuo 2023 m. spalio 13 d. ir suėjo 2023 m. spalio 16 d. Kaip jau nurodyta, kad nuo 2023 m. spalio 10 d. ieškovė jau turėjo tokius duomenis. Atsakovė oficialiai banko išrašą dar kartą ieškovei pateikė 2023 m. spalio 20 d. Todėl formaliai terminas praleistas tik 3 k. d. (17, 18, 19 d.) (2023 m. gruodžio 4 d. DOK-190273; 2024 m. sausio 16 d. DOK-8643).

4. Posėdžio metu ieškovės vadovas, ieškovės atstovas advokatas palaikė savo poziciją procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

5. Posėdžio metu atsakovės vadovas, ieškovės atstovas advokatas palaikė savo poziciją procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

6. Posėdžio metu liudytojas R. Š., AB Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovas, nurodė, kad prisimena susirinkimą 2023 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, kuriame buvo iškeltas klausimas dėl paankstinto mokėjimo už darbus Rangovą sudarantiems partneriams (ieškovei ir atsakovui). Tą atvejį prisimena, nes su tokia praktika yra susidūręs savo ankstesnėje darbovietėje, kai jo vadovaujama įmonė turėdavo mokėti palūkanas pirkėjui už paankstintus mokėjimus už parduodamą-perkamą produkciją. Šiuo nagrinėjamu atveju AB Lietuvos radijo ir televizijos centras įgyvendina didelės vertės projektą, kuriam yra pasiskolinęs apie 20 mln. Eur iš kredito institucijos. Pinigai kainuoja, taigi, rangovą sudarantiems partneriams išreiškus pageidavimą gauti mokėjimą anksčiau, liudytojas susirinkime nurodė, kad paankstintas mokėjimas turi kainą. Liudytojas nežino, kokie yra ieškovės ir atsakovės tarpusavio susitarimai, taip pat negali pasakyti, kurio iš partnerių prašymu buvo paankstintas mokėjimas. Jei mokėjimas įvyko ir palūkanos buvo išskaičiuotos, reiškia bendras susitarimas buvo pasiektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė, kaip Partneris 1 bei Konsorciumo lyderis, ir ieškovė, kaip Partneris 2, sudarė 2022 m. rugpjūčio 9 d. jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį (toliau – Sutartis), kuria be kita ko susitarė: „bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant kartu paruošti, suderinti ir pateikti Pasiūlymą, o po to derantis ir siekiant sėkmingai sudaryti ir įvykdyti Rangos sutartį, laikantis šios Sutarties sąlygų“ (Sutarties 2.1 punktas), „pateikti Rangos sutarties tikslus atitinkančias medžiagas, darbus ir paslaugas taip, kad visų Šalių pateiktos medžiagos, darbai ir paslaugos sudarytų visą Darbą“ (Sutarties 3.1 punktas), „Darbai reiškia medžiagas, darbus ir paslaugas, kuriuos Šalys turi atlikti pagal Rangos sutarties ir šios Sutarties sąlygas“ (Sutarties 1.1.12 punktas), „Rangos sutartis reiškia pagal Sutarties sąlygas su Klientu sudarytą sutartį“ (Sutarties 1.1.5 punktas), „Klientas reiškia <..>“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Sutarties preambulė, 1.1.2 punktas) ir kt.

8. Nustatyta, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, kaip Užsakovas, ir atsakovė bei ieškovė, veikdamos pagal jungtinės veiklos sutartį, kartu vadinamos Rangovu, sudarė 2022 m. gruodžio 19 d. duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria be kita ko susitarė: „Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais Rangovas įsipareigoja pastatyti ir įrengti du duomenų centrus <..>: duomenų centrą, žemės sklype, <..> adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - DC3); duomenų centrą, žemės sklype, <..> adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - DC4); o Užsakovas – atsiskaityti su Rangovu už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus“ (Rangos sutarties 1 punktas), „Sutarties kaina, kaip visas atlygis Rangovui už Rangovo iki galo užbaigtus visus Darbus pagal visas Sutarties sąlygas yra <..>“ (Rangos sutarties 8 punktas), „Atsiskaitymas vykdomas už faktiškai atliktus ir Užsakovui priėmimo - perdavimo aktu <..> perduotus Darbus“ (Rangos sutarties 15 punktas), „PVM sąskaitos - faktūros yra apmokamos per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo faktiškai atliktų Darbų akto pasirašymo dienos ir Rangovo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos“ (Rangos sutarties 20 punktas), „Rangovas Sutartyje numatytus Darbus pradeda vykdyti nuo Sutarties pasirašymo dienos ir įsipareigoja atlikti Darbus bei juos perduoti Užsakovui Darbų atlikimo grafike (Sutarties Priedas Nr. 2) numatytais etapais ir terminais <..>“ (Rangos sutarties 23 punktas) ir kt.

Dėl palūkanų už paankstintą mokėjimą

9. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad konkrečiame Rangos sutarties vykdymo etape Užsakovas iš viso turėjo pervesti 2 032 271,36 Eur sumą, iš kurios ieškovei UAB „KV Baltic“ turėjo tekti 1 615 586,86 Eur (79,50 Eur proc.), o atsakovei UAB „Agentus“ turėjo tekti 415 284,50 Eur (20,50 proc.). Nustatyta, ir to šalys neginčijo, kad Užsakovas pervedė 1400 Eur mažesnę sumą, t. y. 2 030 871,36 Eur.

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, gavusi iš Kliento (Užsakovo) abiem Sutarties Partneriams skirtas lėšas, pagrįstai ieškovei pervedė 1 614 473,86 Eur (1 614 186,86 + 287), nors ieškovės vertinimu, turėjo pervesti 1 615 586,86 Eur, t. y., ar pagrįstai atsakovė priskyrė atsakovei padengti 1113 Eur sumą, kurią Užsakovas skaičiavo kaip kainą už paankstintą mokėjimą.

11. Ieškovė teigė, kad ji neprivalo mokėti jokios dalies Užsakovo nustatyto mokesčio už paankstintą mokėjimą ir todėl atsakovė turi jai sumokėti (grąžinti) 1113 Eur. Atsakovė teigė, kad ieškovės pareiga sumokėti savo paankstinto mokėjimo kainos dalį (79,5 proc. nuo 1400 Eur) išplaukia iš tarp šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkto.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarp šalių sudaryta civilinė teisinė sutartis turi būti vykdoma, remiantis pamatiniu sutarties laisvės principu bei principu pacta sunt servanda (lot.). Tokia sutartis gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Šalių tarpusavio susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.3 punkte, reglamentuojančiame be kita ko iš Kliento (Užsakovo) gautų sumų paskirstymą, nustatyta: „Apmokėjimo sąlygos turi būti nurodytos Rangos sutartyje. Konsorciumo lyderis už Darbus gavęs pinigus iš Kliento privalo nedelsiant, t. y. per 5 (penkias) darbo dienas, juos paskirstyti ir pervesti Šalims. Mokėtinos sumos nustatomos pagal tai, už kiek Šalies atliktų Darbų Klientas tuo mokėjimu atsiskaito. Jeigu Konsorciumo lyderis pažeidžia šiame punkte nustatytą mokėjimo terminą, Konsorciumo lyderis kitai Partneriui 2 turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos iki ši suma bus pilnai bus sumokėta. Jeigu Konsorciumo lyderis pažeidžia Šiame punkte nustatytą mokėjimo terminą daugiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, kita Partneris 2 turi teisę stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o tokiu atveju Konsorciumo lyderiui tenka visa rizika ir neigiamos pasekmės dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, Konsorsiumas lyderis privalo Klientui ir kitai Partneris 2 atlyginti visus dėl sutartinių įsipareigojimų stabdymo patirtus nuostolius. Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp Šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš Šalių“.

14. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

15. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

16. Nustatyta, kad Užsakovo (Kliento) AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovas (veiklos vystymo departamento direktorius) A. Z. 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:10 el. laiške ieškovės ir atsakovo vadovams, kitiems asmenims rašė: „noriu pasiteirauti, ar planuoti šį penktadienį mokėjimą? Ar jis vis dar reikalingas? Teoriškai galėtum sumokėti dienos pabaigoje. Kaina būtų tokia: sąskaitos pateiktos rugsėjo 8 d. Jeigu ankstinam į 29 d. tai būtų 7 x 200 = 1400 Eur. Duokite žinoti, kuo skubiau“; 2023 m. spalio 6 d. 13:33 val. el. laiške rašė: „Kaip buvome sutarę, pinigus mes ištraukėme jau pareitą penktadienį ir buvome pasiruošę pervesti, kai tik pateiksite grafiką <..> Už palūkanas deja vistiek teks susimokėti <..>“. Šie ir kiti byloje esantys įrodymai liudija, kad Užsakovas pervesdamas Partneriams skirtas lėšas, išskaičiavo savo nustatytą 1400 Eur užmokestį už lėšų ankstesnį „išėmimą“ iš banko ir pervedimą (pasirengimą pervesti).

17. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių (jų atstovų) rašytinius ir žodinius paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai sudarytas susitarimas pakeisti Sutarties 6.3 punkto nuostatą „Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp Šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš Šalių“ tokiu būdu, jog nagrinėjamu atveju tik viena atsakovė turi prisiimti naštą mokėti aukščiau nurodytą Užsakovo nustatytą 1400 Eur užmokestį.

18. Ieškovės nurodomas ieškovės vadovo 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiškas („Taip, ankstesnis apmokėjimas pageidautinas, su sąlyga, kad iš Agentus nebus jokių nuskaitymų, kitai pusei sąlygos tinkamos ir pavedimas bus tą pačią dieną“), kuriuo ji, kaip pagrindiniu įrodymu, grindžia savo poziciją, nėra aiškus. Pirma, nėra aišku, ar šiame laiške keliamos sąlygos užsakovui (pavyzdžiui dėl pervedimo tą pačią dieną), ar Parneriui 1. Antra, įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, jog iki tol tarp Parnerių buvo diskusija apie tai, kad atsakovė ketina išskaičiuoti iš ieškovės nuostolius (tai liudija ieškovės 2023 m. rugsėjo 18 d. 11:01 val., 2023 m. rugsėjo 19 d. 15:06 val., 20:21 val. el. laiškai), nėra aišku, ar ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiške yra rašoma apie nuostolių neišskaičiavimą, ar apie 1400 Eur užmokesčio neišskaičiavimą, ar dar apie kitas sumas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės atstovas tuo metu, tariantis dėl paankstinto mokėjimo, būtų atsakovei referavęs į Sutarties 6.3 punkto sąlygą dėl proporcingo pasidalinimo ar kitaip leidęs suprasti, kad kalbama būtent apie 1400 Eur sumą, ar pan. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta 2023 m. rugsėjo 26 d. 15:24 val. el. laiško interpretacija tėra ieškovės samprotavimai, nuomonė, tačiau negali būti laikoma įrodymu, kuris pašalintų esmines abejones, kaip reikalaujama aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje.

19. Laikytina, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkto nuostata, jog „Jei Klientas sumoka mažesnę, nei numatyta, sumą, sumokėta suma turi būti padalinta tarp Šalių proporcingai toms sumoms, kurios mokėjimo dieną buvo mokėtinos kiekvienai iš Šalių“ nebuvo pakeista, buvo ir yra galiojanti, todėl Užsakovo nustatytą užmokestį (1400 Eur) šalys turėjo pasidalinti proporcingai gautinoms sumoms: ieškovė – 1113 Eur (79,50 proc.), atsakovė – 287 Eur (20,50 proc.). Ieškovės ieškinys šioje dalyje – dėl 1113 Eur sumos priteisimo iš atsakovės – laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 81,20 Eur delspinigių, kuriuos skaičiavo nuo 1400 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. (ieškinio parengimo dienos), t. y. už 29 dienas, taikant Sutarties 6.3 punkte numatytą 0,2 proc. dydžio delspinigių dydį. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šiame sprendime konstatuojant, kad atsakovė turėjo prisiimti 287 Eur dydžio užmokesčio už paankstintą mokėjimą dalį, nustačius, kad šios sumos iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė nebuvo ieškovei grąžinusi (šią sumą atsakovė ieškovei pervedė 2023 m. gruodžio 4 d.), reikalavimas dėl delspinigių tenkintinas iš dalies, 5,17 Eur (287 x 0,2 / 100 x 29) apimtyje.

Dėl baudos

21. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 4000 Eur dydžio baudą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 4 dienas vėlavo pateikti banko sąskaitos išrašus, liudijančius iš Užsakovo gautų lėšų pervedimą. Atsakovė nesutiko su reikalavimu, teigė, kad pažeidimas formalus, mažareikšmis, nesukėlęs ieškovei nuostolių, be to atsakovė galiausiai prievolę pateikti informaciją įvykdė.

22. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258, 6.71 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė: „Bet kuri Šalis turi teisę pateikusi prašymą iš Konsorciumo lyderio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas gauti banko patvirtintą informaciją apie Kliento pagal Rangos sutartį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus, kt.). Konsorciumo lyderis pažeidęs šiame punkte nustatytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną moka kitai Partneriui 2 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct.) baudą“.

23. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis turi būti vykdoma, gali sukelti sutarties šalims tam tikrus teisinius padarinius, yra šalims privaloma, šalys negali vienašališkai jos keisti, taip pat negali jos pažeisti. Įstatymas numato ir tai, kad šalių tarpusavio prievolėje kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

24. Įvertinus Rangos sutartyje numatytų darbų apimtis ir kainą (iš viso Parneriai įsipareigojo atlikti darbų už 19 898 052,52 Eur), teismo vertinimu, Sutarties 6.3 punkto sąlyga, numatanti 1000 Eur dydžio baudą už dieną, kuomet delsiama pateikti duomenis apie iš Užsakovo gautas lėšas, laikytina proporcinga. Pastebėtina, kad teisės doktrinoje pažymima, jog baudos gali būti skirtos atgrasyti šalis nuo susitarimų pažeidimų (prevencinė funkcija), nubausti asmenį padaryto pažeidimo atveju (nubaudimo funkcija), taip pat skirtos padengti kitos šalies patirtus nuostolius (kompensacinė funkcija). Nagrinėjamu atveju, šalių sutarta 1000 Eur bauda, atsižvelgus į jos dydį, išskirtinumą visos sutarties nuostatų kontekste, darbų ir mokėjimų apimtis, teismo vertinimu, pirmiausia atlieka prevencinę funkciją. Konsorciumo sutartis nėra ypač didelės apimties, joje nėra daug sąlygų, nustatančių atsakomybės taikymą, taigi nuostata, kurioje numatyta santykinai didelė 1000 Eur dydžio bauda, šalims, tikėtina, turėjo būti gerai žinoma, individualiai ir tikslingai aptarta. Todėl nagrinėjamu atveju nėra priežasčių jos netaikyti. Atsakovės argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, ieškovės realių nuostolių nebuvimo šiuo atveju nėra aktualūs, nes kaip minėta, sisteminė Sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad numatyta bauda atlieka ne tiek nubaudimo už pažeidimą ar nuostolių kompensavimo, kiek prevencinę (atgrasymo) funkciją.

25. Dėl baudos dydžio, sutiktina su ieškove, kad terminas pateikti informaciją buvo praleistas 4 dienas. Taikant analogiją su CPK 73 straipsnio 2, 3 dalių, 74 straipsnio, 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis, vertintina, kad ieškovės 2023 m. spalio 12 d. (ketvirtadienį) el. paštu išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu atsakovei 2023 m. spalio 13 d. (kitą darbo dieną). Trijų kalendorinių dienų terminas pateikti informaciją suėjo 2023 m. spalio 16 d. (pirmadienį) 24:00 val. Nustatyta, kad atsakovė duomenis pateikė 2023 m. spalio 20 d. Taigi terminas praleistas 4 dienas (spalio 17-a, 18-a, 19-a, 20-a dienos yra termino pažeidimo dienos).

26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, ieškovės reikalavimas dėl 4000 Eur dydžio baudos priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovė prašė grąžinti jai 29 Eur (146-117) žyminio mokesčio permoką, ieškovei atsisakius dalies reikalavimų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). Atsižvelgiant į nurodytą žyminio mokesčio paskirtį, ieškovės prašymas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju byla ilgą laiką buvo nagrinėjama pagal pirminius pareikštus ieškovės reikalavimus. Byla buvo iškelta (ieškinys priimtas nagrinėti) 2023 m. lapkričio 21 d., atsakovė iš dalies pripažino ieškinį ir jį įvykdė 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau ieškovė tik 2024 m. vasario 6 d. teikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų mažinimo, kuomet byloje jau buvo pateikti atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas.

28. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 146 Eur dydžio žyminis mokestis (2023 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1110123235613 banke „Šiaulių bankas“, AB). Ieškovė nurodė patyrusi 3 775,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (2023 m. spalio 30 d. PVM s/f AGP Nr. 2023.11_23 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2023 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB; 2023 m. gruodžio 31 d. PVM s/f AGP Nr. 2023.12_26 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2024 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB; 2024 m. vasario 29 d. PVM s/f AGP Nr. 2024.02_4 su suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2024 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB;). Iš viso – 3 921,20 Eur (2024 m. balandžio 16 d. DOK-59908).

30. Atsakovė nurodė patyrusi 4 000,26 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teikė pagrindžiančius dokumentus (1 473,78 Eur – 2024 m. gegužės 30 d. PVM s/f FIDE Nr. 24-442; 2024 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB; 2 526,48 Eur – 2024 m. vasario 8 d. PVM s/f FIDE Nr. 24-394, 2024 m. vasario 8 d, mokėjimo nurodymas banke „Swedbank“, AB) (2024 m. birželio 4 d. DOK-86862).

31. Ieškinį tenkinus iš dalies išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovei proporcingai teismo patenkintų ieškinio patikslintų reikalavimų daliai (77,11 proc.) Ieškovei iš atsakovės priteistina 3023,63 Eur (3 921,20 x 0,7711), o atsakovei iš ieškovės – 915,66 Eur (4 000,26 x 0,2289). Atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 107,97 Eur (3023,63 – 915,66) bylinėjimosi išlaidų.

32. Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos tarp šalių paskirstytinos taip: ieškovės mokėtina dalis – 5,45 Eur, atsakovės – 18,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), ieškovei priskirta mokėtina suma į valstybės biudžetą neišieškoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KV Baltic“, j. a. k. 304846043, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, j. a. k. 300668910, 5,17 Eur (penkis eurus 17 ct) delspinigių, 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) baudos ir 2107,97 Eur (du tūkstančius šimtą septynis eurus 97 ct) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“, j. a. k. 300668910, 18,34 Eur (aštuoniolika eurų 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė