Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-1199-464/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
2-1199-464/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00223-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija”, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1199-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00223-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4.; 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1176-730/2018 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Klaipėdos energija“ (b. l. 2-4), prašydamas: ,,Priteisti iš itin nusikalstamai atsakovės AB „Klaipėdos energija” pačios išduotų techninių sąlygų (duomenys neskelbtini), Privatus Pabaltijo krašto kūrybinių idėjų operatyvaus diegimo cechas Klaipėdoje 1992 m. požeminių komunikacijų magistralinių šilumos tinklų Techninių sąlygų K-91-2, F-400 300 000 Eur už visapusiškai užvaldytą nuosavybę“. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-24 nutartimi (b. l. 5-7) nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pateikiant atitinkantį CPK reikalavimus prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo / atleidimo, įrodymus, patvirtinančius ieškovo sunkią turtinę padėtį, ieškinio priedų patvirtintas kopijas, taip pat sukonkretinant ieškinio pagrindą ir nurodant aplinkybes, pagrindžiančias prašomos priteisti žalos atsiradimą ir jos dydį, pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas yra ieškinyje aptariamo turto savininkas arba duomenis, kad ieškovas neturi galimybės gauti teismo prašomų išreikalauti įrodymų, nurodant, ar byla bus vedama per advokatą bei pateikiant nuomonę dėl galimybės ginčą baigti taikos sutartimi. Ieškovas 2018-05-29 elektroniniu paštu pateikė jo nepasirašytą pareiškimą–ieškinį (b. l. 23-24, 25-46), teigdamas, kad pašalino ieškinio trūkumus bei įtraukė dar vieną atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, taip pat patikslino ieškinio pagrindą ir reikalavimus, siekdamas bylos pradėjimo iš esmės dėl 12 juridinių faktų nustatymo ir 300 000 Eur priteisimo iš atsakovių dėl padarytos piktybinės žalos, užvaldant jo privačią nuosavybę – požemines pramonines komunikacijas. Taip pat pakartojo prašymą visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl korupcijos praradus sveikatą, atlikus sudėtingą medicininę operaciją ir neturint jokio turto ar pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-29 nutartimi (b. l. 47-49) ieškovo J. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad nors ieškovas patikslino ieškinio pagrindą, tačiau iš ieškinio turinio vis tiek nėra aišku, kokios aplinkybės pagrindžiančia ieškinyje nurodyto dydžio (300 000 Eur) žalą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į teismo įpareigojimą pateikti įrodymus, jog ieškovas prašomų išreikalauti įrodymų neturi galimybės gauti, neatsižvelgta ir į teismo nurodymą ištaisyti ieškinį teikiančio asmens procesinę padėtį iš pareiškėjo į ieškovą Be to, nors ir buvo išaiškinta, kad CPK nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, pakartotinai teikia prašymą atleisti jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, kurią įrodinėja Metine pajamų turto deklaraciją už 2017 metus ir Individualios veiklos pajamų deklaracija už 2017 metus. Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino visų 2018-04-24 nutartyje numatytų trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas J. B. atskirajame skunde (b. l. 51-63) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-29 nutartį panaikinti. Sudaryti kolegiją, pakviesti ieškovą į bylos nagrinėjimą, bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisėtais būdais siekia užkirsti kelią bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismo nutartis, kuria buvo nustatyti trūkumai, nebuvo oficialiai įteikta. Teismo raštinė atsisakė iš karto patvirtinti dokumentų kopijas ir nurodė atvykti kitą dieną. Kitą dieną atvykus į teismą sekretorė pateikė dokumentų pluoštą, kurie, kaip paaiškėjo, buvo ne patvirtintos originalų kopijos, o patikslintas ieškinys su priedais bei skundžiama teismo nutartis. Teisėjas per mažiau nei 5 val. priėmė skundžiamą nutartį, kas patvirtina, jog nebuvo perskaityti visi 22 ieškinio lapai, nebuvo susipažinta su patikslinto ieškinio priedais. Tokiu būdu teisėjas ne tik pažeidė teisėjo etiką, Konstituciją, bet ir ieškovo teises bei pareigas. Todėl teismas neįvertino to, kad ieškovas padavė patikslintą pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, ko nedraudžiama atlikti ir šios pakopos teismui, o tik po to būtų reikėję tirti 300 000 Eur priteisimo už jo nuostolius klausimą. Teisėjas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba nustatyti terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teisėjas yra šališkas, kadangi ieškovas, kaip Žemaitijos parlamento redaktorius, yra ėmęs iš jo interviu, teisėjas yra dirbęs teisininku ieškovo gimtinėje. Be to, ieškovui kartą teko susidurti su teisėjo žmona, ją sudrausminti dėl keliamo triukšmo. Priešingai nei konstatuota nutartyje, patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kokius dokumentus teismo prašoma išreikalauti. Reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Tik nustačius juridinį faktą, bus pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo.Byla turi būti perduota Vilniaus apygardos teismui, kadangi Klaipėdos apygardos teismas yra susijęs su esamais ir buvusiais Klaipėdos miesto merais, kurie išdavė melagingas pažymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir teisėjų kolegijos sudarymo

Apeliantas prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje ir jį pakviesti į bylos nagrinėjimą. Toks prašymas vertintinas kaip prašymas skirti žodinį apeliacinį procesą. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, kokia forma vyks apeliacijos procesas yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliantas nenurodė jokių motyvų (net minimalių), kodėl nagrinėjamu atveju būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas jo įvardijamu tikslu – perduoti pareiškimą nagrinėti kitam teismui, juolab kai pati byla dar net nėra iškelta ir tik sprendžiamas apelianto ieškinio priimtinumo nagrinėti teisme, į kurį jis kreipėsi su ieškiniu, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą.Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su atskiruoju skundu, 2018-08-31 nutartimi paskyrė jį nagrinėti vienam teisėjui. Apeliantas nenurodė, kodėl jo atskirąjį skundą, taikant aptartą CPK išimtį, turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija, t. y. kuo šis procesinis ieškinio priėmimo klausimas toks sudėtingas, kad lemia teisėjų kolegijos sudarymo poreikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl ieškinio priėmimo

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111 str., 135 str.), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad apelianto paduotas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų – nėra aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nurodytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Susipažinęs su apelianto pradiniu bei patikslintu ieškiniu, o taip pat su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju nebuvo pašalintos.Pirmiausiai būtina pažymėti, kad byloje esantis apelianto patikslintas pareiškimas–ieškinys, pateiktas elektroniniu paštu, net nėra apelianto pasirašytas, nors proceso taisyklėse nustatyta pareiga pasirašyti kiekvieną teismui adresuotą procesinį dokumentą (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). Antra, minėta, kiekvieno ieškinio būtini elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti visiškai aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir šalių lygybės prie įstatymą principams (CPK 13 str., 17 str.). Teismui priėmus paduotą ieškinį, kurio pagrindas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12 str., 142 str.). Atitinkamai, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 str.). Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kad pradinis ieškinys, kiek leidžia suprasti jo turinys, buvo paduotas dėl žalos, tik neaišku – turtinės ar neturtinės, atlyginimo, reikiamais argumentais bei įrodymais nepagrindus nei jos padarymo fakto, nei dydžio. Pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę 2018-04-24 nutartyje dėl trūkumų pašalinimo įvardijus kaip vieną iš kliūčių civilinės bylos iškėlimui, apeliantas pateikė naują pareiškimą, įvardijęs jį pareiškimu–ieškiniu, nurodęs ieškinio sumą – 300 000 Eur, aptardamas aplinkybes apie jam padarytą žalą, susijusią su turto nusavinimu, kita vertus, suformuluodamas tokius reikalavimus, kurių nebuvo pradiniame ieškinyje, t. y. dėl įvairaus pobūdžio juridinių faktų nustatymo, kartu tvirtindamas, kad byla nagrinėtina pagal CPK ypatingosios teisenos taisykles, ir todėl šie reikalavimai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami ir žyminio mokesčio jokios dalies mokėti jis neturėtų.Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškinio trūkumų buvo nurodęs įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinyje nurodytos požeminės komunikacijos priklauso apeliantui, nebuvimą. Taigi apeliantas, šalindamas trūkumus, suformulavo naujus reikalavimus, kurie išdėstyti patikslinto ieškinio 14-16 puslapiuose (b. l. 38-40) ir įvardijami kaip reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Būtent tokią aplinkybę jis akcentuoja ir savo atskirajame skunde, teigdamas, kad pirmiausiai siekia juridinių faktų nustatymo, o tik po to turės būti vertinamas reikalavimas dėl 300 000 Eur nuostolių atlyginimo. Minėta, kad su naujai suformuluotais reikalavimais taip pat siejamas ir apelianto pareigos sumokėti bent dalį žyminio mokesčio nebuvimas, nors pirmosios instancijos teismas buvo iškėlęs ir tokį ieškinio trūkumo klausimą, kad apeliantas negalėtų būti atleistas nuo viso mokėtino mokesčio, o tik nuo jo dalies, jeigu pateiktų pagrįstą įrodymais atitinkamą prašymą. Akivaizdu, kad reikalavimai bei jų pagrindas (faktinės aplinkybės) taip ir liko aiškiai neidentifikuojami, nesuprantami nei teismui, ir, tikėtina, būtų nesuprantami bylos dalyviams, jeigu teismas tokį procesinį dokumentą būtų priėmęs ir civilinę bylą iškėlęs. Vadinasi, teismo padaryta išvada, kad visi ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti, nepaneigta – ieškinys negalėjo būti priimtas visų pirma dėl paties apelianto reikalavimų prieštaringumo ir jo neapsisprendimo, negalėjimo pasirinkti, kokio teisinio rezultato jis siekia (šios nutarties 13 p.). Pavyzdžiui, apeliantas prašo vienu atveju pripažinti, kad prie ieškinio pridėti valstybės institucijų ir privačių juridinių asmenų raštai patvirtina inžinerinių komunikacijų statybą, kitu atveju – pripažinti juos melagingais ir neteisėtais. Be to, aplinkybė, kad apeliantas, šalindamas pradinio ieškinio trūkumus, iš esmės suformulavo naujus, kaip pats tvirtina atskirajame skunde, nagrinėtinus ypatingosios teisenos tvarka ir pirmiau, nei reikalavimas dėl žalos atlyginimo, reikalavimus, šiuo atveju taip pat keistų ir paties ginčo teismingumą. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK 27, 28 straipsniuose nurodytas bylas (CPK 26 str.), taigi reikalavimai, nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, turi būti pareiškiami apylinkės teisme. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog apeliantas padavė patikslintą pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neleidžia padaryti išvados, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenys negali savo nuožiūra rinktis kito teismo jų pareiškimams nagrinėti, nei yra įtvirtina pagal CPK teismingumo taisykles. Todėl ir tokie skundo argumentai, kad juridinių faktų nedraudžiama nustatyti apygardos teisme, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad ir iš patikslinto ieškinio turinio neaišku, kas sudaro apelianto prašomos priteisti žalos, kuri, pasak jo, patirta savivaldybei užvaldžius pramonines požemines komunikacijas, dydį. Nėra aišku, už kokių institucijų pareigūnų bei už kokius jų veiksmus prašoma priteisti žala, nepatariamos pareigūnų / institucijų civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantas, šalindamas ieškinio trūkumus, šiuos esminius ieškinio elementus turėjo išdėstyti taip, kad kiekvienos iš institucijų atžvilgiu suformuluotas prašymas priteisti tam tikrą sumą žalos atitiktų šį reikalavimą pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, aiškiai įvardijant, kokio dydžio žala ir kurių konkrečiai institucijų pareigūnų veiksmais yra padaryta. Tik tokiu atveju būtų užtikrinta atsakovų teisė į teisminę gynybą, t. y. galimybė žinoti pareikštų reikalavimų mastą ir pagrindą. Tik esant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui bei pagrindui įmanoma nustatyti, ar pareikštas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jei taip – kokio yra dydžio. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog už pareikštą reikalavimą žyminis mokestis nėra mokamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad įstatyme nėra numatyta galimybė teismui visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o apeliantas galėtų arba būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, arba tokio mokesčio sumokėjimas galėtų būti atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, tačiau tik pateikus motyvuotą ir įrodymais pagrįstą CPK 83 straipsnio 3 dalyje arba CPK 84 straipsnyje nurodytą prašymą. Apeliantas, priešingai nei nurodo savo atskirajame skunde, šiuos teismo nurodymus ignoravo. Pažymėtina ir tai, kad teismas siūlė apeliantui pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba (b. l. 6), tačiau šis tokios teisės atsisakė tvirtindamas, jog pats turi pakankamai bylinėjimosi patirties bei teisinių žinių (b. l. 31).Apeliantas taip pat nurodo, kad patikslintame ieškinyje yra išvardyti visi dokumentai, kuriuos prašoma teismo išreikalauti iš atitinkamų institucijų, todėl skundžiamoje nutartyje tokia aplinkybė nepagrįstai įvardijama kaip likęs neištaisytas trūkumas. Tačiau apeliantas netinkamai interpretuoja teismo 2018-04-24 nutartyje aptartus šiuos ieškinio trūkumus. Neaiškumų dėl prašomų išreikalauti dokumentų teismui nekilo, tačiau apeliantas buvo įpareigotas nurodyti aplinkybes bei pateikti tokius duomenis, kad jis pats neturi galimybės reikiamų įrodymų gauti, juos jam atsisakyta išduoti ir pan. Pareiga rinkti įrodymus ir juos pareikti į bylą tenka reikalavimus teisme pareiškusiam asmeniui, o ne teismui (CPK 12 str., 178 str.), ir tik esant objektyvioms tam trukdančioms aplinkybėms teismas galėtų kreiptis dėl tokių dokumentų išreikalavimo. Kita vertus, vien įrodymų nepateikimas nesudarytų savarankiško pagrindo atsisakyti priimti ieškinį dėl tokio neištaisyto trūkumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju egzistavo dar ir kitos, pirmiau šioje nutartyje aptartos kliūtys priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarė dar ir tokį nepašalintą trūkumą, savaime nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su tokiais apelianto skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas visais būdais siekia užkirsti kelią jo pažeistų teisių gynimui. Teismas turi pareigą patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus ir ar nėra kliūčių sklandžiam procesui. Todėl atitinkami teismo procesiniai veiksmai – ieškinio trūkumų, termino jiems pašalint nustatymas, objektyviai negali būti vertinami kaip neteisėti ar užkertantys teisę pasinaudoti teismine gynyba. Pagrindo kitokiai išvadai neteikia ir skundo argumentai, kad teismo nutartis, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, jam nebuvo įteikta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši teismo nutartis buvo išsiųsta paties apelianto tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (b. l. 9-10). Pažymėtina, kad toks pat adresas nurodytas ir atskirajame skunde. Be to, apeliantui, kaip inicijuojančiam procesą asmeniui, pačiam teko pareiga rūpintis (domėtis) jo pareiškimo priėmimo eiga, o šiuo konkrečiu atveju su nutartimi dėl trūkumų pašalinimo jis yra susipažinęs ir to neneigia. Taigi ir šiuo aspektu apelianto procesinės teisės nebuvo suvaržytos. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, priimant skundžiamą nutartį. Tokios aplinkybės, kad teismas tą pačią dieną, kuomet buvo gautas patikslintas ieškinys, išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, ar aplinkybė, kad apeliantas ir bylą nagrinėjęs teisėjas yra kilę iš to paties miestelio, nesuponuoja teismo šališkumo vertinimo. Pagrindai teisėjo nušalinimui yra nustatyti CPK 65 straipsnyje, o reikalavimai pareiškimams dėl nušalinimų – CPK 68 straipsnyje. Apeliantas prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, nepateikė, taigi vien apelianto nuomonė nesudaro prielaidų pripažinti teismo šališkumo fakto. Apeliantas taip pat prašo šios bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus apygardos teismui, tačiau nagrinėjimu atveju apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos perdavimo kitiems teismas klausimai yra sprendžiami CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis (CPK 34 str.), be to, civilinė byla dar nėra iškelta, taigi toks klausimas net ir negali būti keliamas. Konstatuotina, kad apeliantui nepašalinus visų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį procesinį dokumentą, kaip tai ir numato įstatymas, pagrįstai pripažino nepaduotu ir grąžino jį apeliantui (CPK 115 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė