Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos The Collection Agency of the Labour and Welfare Administration, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-617-985/2022 pagal pareiškėjos (išieškotojos) the Collection Agency of the Labour and Welfare Administration, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21004083 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) 23 straipsnio 1 dalį, pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. CPK 775 straipsnis numato, jog prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 1 nurodyta tik „pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos NAV Benefits Administration Finnmark 2016-01-06 sprendimą Nr. 1510866“, detaliai nenurodant išieškojimo dalyko. Todėl būtinas Norvegijos Karalystės institucijos NAV Benefits Administration Finnmark 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1510866 vertimas į lietuvių kalbą, kadangi antstoliui nesuprantamas aukščiau minėto sprendimo turinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (išieškotojos) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis turėjo teisę atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi prie vykdomojo rašto nepridėtas vykdytino sprendimo vertimas į lietuvių kalbą, dėl ko antstolis negalėjo suprasti sprendimo turinio. Apeliantė tvirtina, kad, vadovaujantis Konvencijoje nustatytu teisiniu reglamentavimu, Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų vertimai dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo nėra teikiami, t. y. prie vykdomojo rašto pakanka pridėti originalius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje) priimto sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, vykdymo Lietuvos Respublikoje. Konvencijos 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią Konvencija taikoma visada, kai tiesioginį prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija gavo įsigaliojus Konvencijai tarp kilmės valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi (b punktas). Kadangi Konvencija Lietuvos Respublikai įsigaliojo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., o Norvegijos Karalystei – nuo 2013 m. sausio 1 d., sprendimo pripažinimui ir vykdymui turi būti taikomos Konvencijos nuostatos.

13. Konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. Pagal CPK 809 straipsnio 1 dalį, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus. Prašymai pripažinti ir prašymai pripažinti bei vykdyti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka tiek, kiek kitaip nenustatyta Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme.

14. Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikiami prie prašymo dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo, t. y.: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame numatytas automatinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija, f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje. Konvencijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad susitariančioji valstybė, vadovaudamasi 57 straipsniu, gali nurodyti: a) kad prie prašymo turi būti pridedama viso sprendimo kopija, patvirtinta kilmės valstybės kompetentingos institucijos; b) aplinkybes, kuriomis ji vietoj viso sprendimo teksto priima kilmės valstybės kompetentingos institucijos parengtą sprendimo santrauką arba išrašą, kuris gali būti rengiamas pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą formą; arba c) kad ji nereikalauja dokumento, kuriuo patvirtinama atitiktis 19 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Tačiau šiame straipsnyje nėra jokių reikalavimų teikiamų dokumentų kalbai.

15. Specialusis straipsnis, reglamentuojantis kalbos reikalavimus, yra įtvirtintas Konvencijos 44 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas ir susiję dokumentai pateikiami originalo kalba, pridedant vertimą į prašomosios valstybės valstybinę kalbą arba kitą kalbą, kurią pareiškime pagal 63 straipsnį prašomoji valstybė nurodė kaip priimtiną, nebent tos valstybės kompetentinga institucija nereikalauja vertimo. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, kartu su prašymu pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės sprendimą turi būti teikiamas ir sprendimo ar jo santraukos arba išrašo vertimas į prašomosios valstybės valstybinę kalbą. Juolab, kad ir CPK 775 straipsnis numato, jog prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą). Be to, tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, pažymėdamas, kad siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai; žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-107-881/2021).

16. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai bei teisingai taikė užsienio valstybių sprendimų vykdymą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.