Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto -palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą nustatymo , suinteresuotas asmuo- J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. testamento nebuvo palikęs, todėl po jo mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Po A. M. mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipusi, nes mirusysis jokio registruoto nekilnojamo ar kilnojamojo turto nepaliko. Visą kitą kilnojamąjį turtą, atsiradusį po A. M. mirties, priėmusij ji-A. M. sutuoktinė. 2022m. kovo mėnesį sužinojusi, kad A. M. AB banke Swedbank kaupė pensiją. Sukaupta suma turėtų atitekti įstatyminiams įpėdiniams. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą nebuvo užvesta byla dėl Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl siekiant priimti po A. M. mirties atsiradusį palikimą,- AB banke Swedbank sukauptą pensiją,- būtina nustatyti juridinį faktą, kad po A. M. mirties, ji- A. M. sutuoktinė, priėmusi jo palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad palikėjo A. M. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Šiuo atveju, mirus palikėjui, gyvenanusiam (duomenys neskelbtini) notariniai veiksmai atliekami Alytaus rajono 2 - ajame notarų biure. Iš Alytaus rajono 2 - ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. M. mirties notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos. Byloje pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad A. M. buvo jos sutuoktinis. Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini)

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą vaidyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. (LR CK 5.51 str. 1 d.). Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. 2022-04-13d. Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad iki A. M. mirties mūsų šeima kūrė bendrą gyvenimą (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties likau gyventi toje pačioje vietoje ir visu likusiu jam priklausančiu kilnojamuoju turtu rūpinausi aš, mirusiojo sutuoktinė. Šiuos veiksmus aš atlikau nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog po savo vyro A. M. mirties, jo turtu naudojausi kaip savu, juo rūpinausi ir tokiu būdu išreiškiau savo valią dėl palikimo priėmimo.

Ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes nesikreipusi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nors kaip buvo paminėta anksčiau, faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmusi.Todėl reikalinga teismo keliu nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo turės įtakos jos turtinių teisių ir pareigų atsiradimui.

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjo nuosavybė, byloje nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė pilnai.Nurodė, kad sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) būdamas išvykęs į (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini), kur liko ir jo su savimi turėti daiktai. Pargabenus sutuoktinį į (duomenys neskelbtini) ji pasiėmusi jo sutuoktuvių žiedą, o parvarius krovininį automobilį iš automobilio pasiėmusi visus ten buvusius daiktus. Iki sutuoktinio mirties buvo pradėję statytis priestatą prie sutuoktinių tėvų namo .Kadangi namas yra registruotas sutuoktinio tėvų vardu,tai išsiaiškinusi,jog negalėtų įregistruoti šio priestato mirusio sutuoktinio ir savo vardu.Bet ji likusi gyventi šiame name,kur gyvenanti iki šiol, bei valdanti visus likusius mirusio sutuoktinio daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja nurodo, kad M. B. palikimą ji priėmusi iš karto po jo mirties paimdama visus jo daiktus ir pradėdama valdyti visą jo turtą. Ji moka visus su gyvenamojo namo dalies išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja ir prižiūri.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Pateiktu medicininiu liudijimu patvirtinama, kad A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėja ir miręs A. M. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, o gimimo liudijimu patvirtinama, kad suinteresuotas asmuo J. M. yra jų sūnus.

Iš 2022-03-21Alytaus 2-ojo notarų biuro pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. paveldėjimo byla nėra vesta ir palikimas nėra priimtas.

Iš 2022-04-21 AB banko Swedbank pranešimo matosi, kad banke yra likusi A. M. sukaupta pensija pagal pensijų draudimą, bet ji gali būti išmokėta tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Pareiškėja po sutuoktinio A. M. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji po motinos mirties priėmė jos palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus(CPK 445 str.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str. numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. M. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.