Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1782-375/2016 pagal ieškovo D. O. patikslintą ieškinį atsakovei likviduojamai UAB „Bekonas LT“, trečiajam asmeniui bankrutavusiam ŽŪK „Ramygalos aruodai“ dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Senvagės rezidencija“ 2015 m. liepos 1 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Bekonas LT“ vienintelio akcininko 2012 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl UAB „Bekonas LT“ likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės UAB „Bekonas LT“ likvidavimo procedūras. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės reikalavimą tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė UAB „Bekonas LT“ likvidavimo procedūras (t. I, b. l. 24, 25). 2015 m. liepos 24 d. D. O. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą bendraieškiu (t. I, b. l. 62, 63). Ieškovė UAB „Senvagės rezidencija“ sutiko, kad D. O. būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą bendraieškiu (t. I, b. l. 115). Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi D. O. prašymas buvo patenkintas (t. I, b. l. 117, 118). 2015 m. lapkričio 9 d. ieškovė UAB „Senvagės rezidencija“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, atsakovė su prašymu sutiko ir tuo pačiu prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Senvagės rezidencija“ pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtu, o atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino, kadangi nors UAB „Senvagės rezidencija“ savo ieškinį atsiėmė, tačiau bendraieškis D. O. savo reikalavimų nei atsiėmė, nei atsisakė. D. O. 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo D. O. 2016 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pateiktą prašymą, sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1782-375/2016 nagrinėjimą iki teismų sprendimų įsiteisėjimo civilinėse bylose Nr. 2-917-920/2016, 2-3334-920/2016 ir 2-5707-894/2016 (t. II, b. l. 103, 104).

Atsakovė likviduojama UAB „Bekonas LT“ 2016 m. vasario 29 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, kuriuo prašė užtikrinti jo galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti ieškovą įmokėti 8366 Eur į teismo sąskaitą arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės likviduojamos UAB „Bekonas LT“ atžvilgiu, atlyginimo analogiškai sumai (t. II, b. l. 122 - 126). Nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis dėl nuostolių atlyginimo laikytina abejotina, o gal net neįmanoma, kadangi Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-374-278/2012 pagal AB DNB bankas ieškinį tenkino ieškinį atsakovams, laidavusiems už ŽŪK „Ramygalos aruodai“ įsipareigojimus ir iš D. O. priteisė 187 417 Lt skolą ir susijusias sumas. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovo turtui yra taikomi 4 areštai, nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki šios dienos registruota hipoteka. Atsižvelgiant į tai, laikė, jog egzistuoja didelė rizika, kad ieškovas negalės atlyginti nuostolių, kylančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl būtina jo atžvilgiu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovės likviduojamos UAB „Bekonas LT“ prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą D. O. įmokėti į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 8366 Eur arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės likviduojamos UAB „Bekonas LT“ atžvilgiu, atlyginimo analogiškai sumai, o nustatytu terminu to nepadarius - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatė, jog ieškovo ginčijamu UAB „Bekonas LT“ 2014 m. gruodžio 23 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta likviduoti UAB „Bekonas LT“, o įmonės likvidatoriumi paskirti A. B.. Su A. B. 2014 m. gruodžio 29 d. pasirašytos Darbo sutarties pagrindu jam mokamas minimalus Vyriausybės nustatytas valandinis atlygis. Darbo sutartis buvo terminuota, iki bendrovės likvidavimo, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gegužės 29 d. imtinai. Nepavykus užbaigti likvidavimo procedūros, o 2015 m. liepos 2 d. teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius likvidavimo procedūras darbo sutartis su A. B. pratęsta neapibrėžtam terminui. Ieškovui neatsisakius reikalavimo teisės A. B. turi ir toliau atstovauti atsakovę teismuose, teikti procesinius dokumentus ir vykdyti kitus veiksmus. Atsakovė patiria nuostolius mokėdama atlyginimą A. B. bei su atlyginimu susijusius mokesčius, kurie jos pateiktu skaičiavimu gali būti mokami maždaug iki 2018 m. liepos 2 d. ir atsakovė patirs 8 366 Eur nuostolių. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: antstolio M. A. pažyma, Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Panevėžio apygardos teismo priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl šimtatūkstantinių skolų priteisimo iš ieškovo AB DnB banko naudai, suponuoja išvadą, kad D. O. turtinė padėtis yra sunki. Jis turi itin didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nors dirba dviejose darbovietės, tačiau uždirba itin mažai, o jo visas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, todėl sprendė, jog atsakovė, prisiteisusi nuostolius, neturės jokių realių galimybių juos išieškoti. Teismas atsižvelgė ir į pačių šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nustatė, jog D. O. į bylos nagrinėjimą bendraieškiu įstojo neturėdamas jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, į teismą su turtiniais reikalavimais atsakovei jis kreipėsi tik tada, kai iš bylos nagrinėjimo pasitraukė pradinė ieškovė UAB „Senvagės rezidencija“, todėl sprendė, jog būtent dėl ieškovo ir tik 2016 m. inicijuotų bylų atsakovei teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi buvo priverstas stabdyti bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovas D. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės likviduojamos UAB „Bekonas LT“

prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šiurkščiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi teismas neužtikrino darbuotojo – ieškovo, interesų gynybos. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad darbdavys ir darbuotojas yra nelygios šalys ir užtikrinti darbuotojo interesų gynybą. Mano, jog, jeigu buvęs darbdavys su juo būtų atsiskaitęs, nebūtų kilę teisminių ginčų.

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva ieškovas atsiliepimo į atsakovės prašymą teismo nustatytu terminu nepateikė. Nurodo, jog atsiliepimą ieškovas teismui turėjo pateikti, tačiau jis teisme buvo gautas diena vėliau nei priimta skundžiama nutartis, mano, jog teismas, siekdamas išklausyti bylos šalių argumentų, vadovaudamasis CPK 344 straipsnio 2 dalies punktu, turėjo teisę pasinaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą priešpriešinių įpareigojimų taikymo išspręsti iš naujo.

3. Remdamasis CPK 166 straipsniu, kuriame nustatyta, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pažeidė imperatyviąją įstatymo normą. Toks prašymas galėjo būti pateiktas iki bylos sustabdymo.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, nepagrįstai sutiko su atsakovės nuomone ir neatsižvelgė į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos, pagrįstos ir jomis turi būti užtikrintas ieškinio reikalavimas iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktus įrodymus apie apskaičiuotus nuostolius turėjo vertinti kritiškai ir nustatyti, jog atsakovės teoriniai teiginiai neįrodo realių nuostolių buvimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti.

6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, jog atsakovės teikiami įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį yra pasenę ir neatitinkantys tikrovės.

7. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, jog šios bylos buvimas niekaip neįtakoja bankrutavusios ŽŪK „Ramygalos aruodai“ bankroto procedūrų eigos ir netrukdo nurašyti turimą turtą bei kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kad būtų priimtas sprendimas dėl pabaigos.

Atsakovė likviduojama UAB „Bekonas LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo D. O. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, nuostolių atlyginimo užtikrinimas pritaikytas atsižvelgiant į tai, jog įrodyta, kad nuostoliai objektyviai gali atsirasti ir pateikiamas preliminarus jų skaičiavimas, taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Laiko, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus dėl nuostolių atsiradimo, bei neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra tokia, kuri neabejotinai leistų atlyginti nuostolius atsakovei.

Trečiasis asmuo bankrutavęs ŽŪK „Ramygalos aruodai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą, o ieškovo D. O. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir jokiu būdu nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo, kaip silpnesnės šalies interesus ir nurodo, jog ši byla nėra susijusi su darbo santykiais, dėl ko atitinkamai ieškovas nelaikomas atsakovės darbuotoju ir silpnesniąja bylos šalimi. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekė užtikrinti vienodą proceso šalių interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nustatė egzistuojant aplinkybes reikalingas nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių taikymui. Trečiasis asmuo šioje byloje yra bankrutavusi bendrovė, kuri yra vienintelė atsakovės akcininkė, todėl jos interesų apsauga šioje byloje yra itin svarbi, kadangi nepritaikius atsakovės prašomo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ne tik nebus užtikrinamas atsakovės patirtų nuostolių užtikrinimas, bet tuo pačiu tiesiogiai sumažės trečiojo asmens turto masė, iš kurios yra tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria tenkinant atsakovės likviduojamos UAB „Bekonas LT“ prašymą, taikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo inicijuota UAB „Senvagės rezidencija“ ieškiniu, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės vienintelio akcininko 2012 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl UAB „Bekonas LT“ likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi, preliminariai nustatęs buvusiai ieškovei UAB „Senvagės rezidencija“ palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju galimą jo įvykdymo grėsmę, tenkino prašymą ir ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės UAB „Bekonas LT“ likvidavimo procedūras. 2015 m. liepos 24 d. D. O. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą bendraieškiu. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi D. O. prašymą tenkino. 2015 m. lapkričio 9 d. ieškovė UAB „Senvagės rezidencija“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, teismas jį tenkino 2015 m. gruodžio 16 d, nutartimi, o atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo patenkintas, kadangi bendraieškis D. O. savo reikalavimų nei atsiėmė, nei atsisakė. 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl atsakovo vienintelio akcininko 2014 m. vasario 23 d. sprendimo UAB „Bekonas LT“ likvidatoriaus ir likvidatoriaus skyrimo pripažinimo negaliojančiu, o 2016 m. vasario 3 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimų įsiteisėjimo civilinėse bylose, iškeltose pagal jo ieškinį atsakovei dėl darbo užmokesčio, skolų ir kitų mokėjimų priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismų sprendimų įsiteisėjimo civilinėse bylose Nr. 2-917-920/2016, Nr. 2-3334-920/2016 ir Nr. 2-5707-894/2016. Atsakovė 2016 m. vasario 29 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje. Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius likvidavimo procedūras ji patiria nuostolius, pasireiškiančius nuolat didėjančiu įsipareigojimu dėl priskaičiuojamo atlyginimo likvidatoriui A. B., su tuo susijusių mokesčių mokėjimu. Pažymėjo, jog ieškovo turtinė padėtis dėl nuostolių atlyginimo abejotina, o gal net neįmanoma. Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka, kadangi byloje laiko save silpnesne šalimi – atsakovės darbuotojas, kuriam skolinga pati atsakovė, tačiau skolų geruoju mokėti neketina.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo.

Apeliantas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės kvestionuoja tuo pagrindu, jog teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės neatsižvelgė į jo, kaip silpnesnės šalies interesus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, jog šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ši byla nėra susijusi su darbo santykiais, dėl ko ieškovas nelaikomas atsakovės darbuotoju ir silpnesniąja bylos šalimi. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog įstatyme įtvirtintas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą bei į tai, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo interesų užtikrinimui, tampa svarbu, jog nebūtų nepagrįstai pažeisti atsakovės interesai, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą ir įpareigodamas ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 8366 Eur arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, atlyginimo analogiškai sumai, siekė užtikrinti vienodą proceso šalių interesų apsaugą.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nurodytą nuostolių susidarymo mechanizmą laikė pagrįstu, kadangi jis nėra pagrįstas ir aiškus. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl, keliant paminėtą aiškumo ir pagrįstumo reikalavimą nuostolių susidarymo mechanizmui tikėtiniems nuostoliams, juo labiau tai turi būti taikoma jau atsiradusiems nuostoliams, turi būti išsiaiškinta, ar jie yra realūs. Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės nurodomą nuostolių susidarymo mechanizmą laikė realiu ir dėl to pagrįstai tenkino jos prašymą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas į bylą įstojo neturėdamas jokio dokumento, įrodančio jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį, tačiau tuometiniai ieškovei UAB „Senvagės rezidencija“ sutinkant buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą bendraieškiu. Ieškovas, dar nežinodamas savo reikalavimo pagrįstumo, prieštaravo atsakovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl būtent dėl ieškovo nežinojimo ir buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti, dėl ko atsakovė įmonės likvidatoriui A. B. turi mokėti darbo užmokestį ir su tuo susijusias pajamas, kurias atsakovė įvardija kaip galimus nuostolius.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jo gerą finansinę būklę ir tuo pagrindu apie atsakovės patirtų galimų nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie neva gerą jo finansinę padėtį, negali būti pripažinti pagrindu atsakovės pareikšto prašymo netenkinimui. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia ieškovo sunkią finansinę padėti, dėl ko atsakovei prisiteisus nuostolius, nebus realios galimybės jų išsiieškoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.